Nato1
5 (100%) 1 vote

Nato1

NATO ir saugumas

NATO įkūrimo priežastys

Sovietų siekimas viešpatauti Eurazijoje;

Nusilpusios Europos didžiosios valstybės: DB nebegali palaikyti jėgų pusiausvyros kontinente;

Po 1945 m. lyderėmis lieka JAV ir SSSR – nė viena nėra Vakarų valstybė tarp jų geopolitinė kova (jūrų galybė vs. kontinentinė galybė);

JAV ir Europos valstybėms, nors kilo skirtingo dydžio grėsmė, bet jas jungė du dalykai – (a) vienodas grėsmės supratimas, (b) vienodas požiūris į nacionalinį saugumą, t.y. kad jį galima užtikrinti tik bendromis pastangomis.

Europos valstybės norėjo išvengti dar vieno karo;

Europos valstybės norėjo efektyvios gynybos be karo – max atgrasinimo šalininkės, JAV massive retaliation(stambaus atlytginimo) strategija buvo priimtina.

Noras pozityviai išspręsti ateities Vokietijos keliamos grėsmės klausimą.

JAV reikėjo išlyginti jėgų pusiausvyrą Europoje (Vakarų valstybės – nusilpusios), sustiprinti save ir išvengti naujo karo, o jei jis būtų, tai už JAV ribų → keičiasi doktrina.

NATO įkūrimas

1949 m. Balandžio 4 d. Pasirašyta Vašingtono sutartis ir jos pagrindu sukurta NATO – North Atlantic Treaty Organization

Sudarė 12 valstybių: JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Islandija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Prancūzija, Portugalija ir Italija.

1952 m. Turkija ir Graikija tapo NATO narėmis dėl

Karinio potencialo;

Geografinės padėties – stabdyti SSSR įtakos plitimą į PR Europą

Vien karinės NATO pagalbos gali ir neužtekti Turkijai ir Graikijai atsilaikyti prieš SSSR

Padėtų sumažinti priešpriešą.

Padėtis Šiaurės regione

1948 m. pavasarį Švedijos vyriausybė pasiūlė Danijos ir Norvegijos vyriausybėms sukurti Šiaurės gynybinę sąjungą

ŠGS pagrindinis tikslas – suteikti regionui efektyvų neprovokacinio pobūdžio kolektyvinio saugumo laipsnį

ŠGS nesusikūrė dėl

1948 m. balandžio 6 d. – SSSR-Suomijos sutartis, Suomijos padėtis – dviprasmiška.

SSSR užėmė Petsam’o regioną ir Norvegija įgijo sieną su SSSR,

Islandija jau nuo 1946 m. sutiko įsileisti JAV dalį karinių pajėgų.

Švedija nebuvo pajėgi suteikti reikiamo ginklų kiekio likusioms Šiaurės valstybėms, kurių joms reikėjo norint apsiginti.

Šiaurės valstybės neturėjo resursų ginklams įsigyti ir išspręsti savo saugumo problemų.

Didžioji Britanija nors palankiai žiūrėjo į neutralios Šiaurės idėją, bet neturėjo ginklų, kuriuos būtų perdavusi Šiaurės valstybėms.

JAV turėjo pakankamai ginklų, bet nepritarė ŠGS idėjai.

1555 05 05 Vokietija priimta į NATO

Geopolitinė padėtis, ypač po Vokietijos pasidalijimo;

Atsvara SSSR;

Taip ją lengviau kontroliuoti

siekti sunaikinti jos galybę, buvo vykdoma iš pradžių denacifikacija, demilitarizacija ir demokratizacija.

Varšuvos sutarties organizacija

1955 05 14 įkurta WTO

Sudarė: SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Rytų Vokietija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija.

Prasidėjo konfrontacija tarp blokų. Geležinė uždanga lėmė saugumo politiką nuo 1955 iki 1985.

NATO plėtra

1982 m. NATO nare tapo – Ispanija.

Dėl geopolitinių priežasčių – tiko apsaugoti Viduržemio jūros baseiną kartu su Turkija.

1999 m. – Lenkija, Čekija ir Vengrija.

2004 m. – Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija.

NATO plėtra

Trijų pirmų plėtimų metu naujoms narėms faktiškai nebuvo keliama konkrečių karinių standartų atitikimo reikalavimų.

Vadovautasi tik bendrapolitiniais reikalavimais – plėtoti demokratiją ir demokratines institucijas bei užtikrinti rinkos ekonomikos funkcionavimą.

Paskutinio plėtimo metu priimtoms narėms imta šalia politinių (pastarųjų sąrašas buvo “praplėstas” gerų kaimyninių santykių reikalavimu) kelti daugiau karinio pobūdžio reikalavimų.

NATO krizės Šaltojo karo metu

1954 m. Prancūzijos parlamentas neratifikavo Vokietijos narystės.

1958-1963 m. Berlyno krizė – antras išbandymas NATO.

1966 m. Prancūzija pasitraukia iš NATO karinės struktūros.

1976-78 m. ketvirtoji NATO krizė. (JAV atsakas – neutroninio ginklo dislokavimo Europoje idėja, kad būtų atsvertas SSSR pranašumas)

Kodėl NATO turėjo išlikti po ŠK

Europa yra gan svarbi JAV ypač žvelgiant į tolimesnę ateities perspektyvą ir JAV vis dar suinteresuota turėti draugiškus, institucionalizuotus santykius.

Bendri Europos ir JAV interesai:

užkirsti kelią hegemono Europoje atsiradimui,

skatinti Rytų Europos stabilumą,

užtikrinti tolimesnį priėjimą prie energetinių resursų,

stabdyti masinio naikinimo ginklo plitimą pasaulyje.

Nemažai grėsmių gali kilti iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų tiesiogiai paveiksiančių Europą bei JAV.

JAV ir Europą jungia ir bendros vertybės.

Kodėl NATO turėjo išlikti po ŠK

NATO kaip organizacija išlaikė:

Savo institucinę galią koordinuodama ir vykdydama efektyvų bendrą karinį planavimą ir operacijas už NATO šalių ribų;

Brangią ir nuodugniai paruoštą infrastruktūrą su galimybe integruoti skirtingas valstybių-narių pajėgas veiksmams krizių atveju.

Nei viena Europos valstybė nepajėgi savarankiškai sėkmingai vykdyti svarbių konvencinių karinių operacijų už savo ribų.

Po Šaltojo karo nebuvo kitos institucijos, kuri būtų galėjusi
pasiūlyti realią alternatyvą NATO

NATO po Šaltojo karo

Vykdyti priešo atgrasinimą

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 787 žodžiai iš 1567 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.