Nato1
5 (100%) 1 vote

Nato1

TURINYS

I. Kas yra NATO?

II. Istorinė apžvalga

III. NATO struktūros

IV. Šiaurės sąjungos taryba(NAC)

V. NATO karinė struktūra

VI. Pagrindiniai NATO komitetai susiję su NACC/PFP

VII. Partnerystė taikos labui

VIII. Gynybos planavimo komitetas (DPC)

IX. Branduolio planavimo grupė (NGP)

X. Karinis komitetas

XI. NATO tarptautinis karinis personalas

XII. Bendradarbiavimo su ne NATO valstybėmis struktūros

XIII. Ginklų kontrolė

XIV. Naujos pajėgų struktūros

XV. NATO vaidmuo taikos taikos palaikimo procese buvusioje Jugoslavijoje

XVI. NATO finansavimas

XVII. NATO plėtimasis

XVIII. Madrido deklaracija

XIX. Lietuvos integracija į NATO

XX. Visuomenės nuomonė: Baltijos šalių gyventojų apklausa

XXI. Išvados

KAS YRA NATO?

Mes visi daug kartų girdėjome keturių raidžių dėmeną „NATO“, bet ne visi gerai žinome kas tai yra per organizacija, kuo ji užsiimair kam ji reikalinga. Ypač dažnai pradėta kalbėti apie tai po nepriklaunybės atgavimo Lietuvoje.

NATO-tai Šiaurės Atlanto organizacija, kuri buvo įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Ši sutartis įpareigojašalis-nares ginti savo ir kitų laisvę ir nepriklausonybę. Kilus pavojui jų saugumui visos narės turi padėti šaliai, kuriai gresia užpuolimas. Vienos šalies užpuolimas yra laikomas visų užpuolimu.NATO tikslas yra išsaugoti taiką ir užtikrintiją ateityje. Šio Aljanso veiklos sriryje yra aktyviai užmezgami partnerių santykiai su daugeliu kitų dalių:su 24 šalimis, dalyvaujančiomis programoje „Partnerystė taikos labui“, pagrįsta bendruoju dokumentu ir atskiromis partnerystės programomis, su 44 šalimis-Euroatlantinės partnerystės tarybos narėmis-tarp kurių yra 19 NATO narių, partnerystė yra pagrįsta išsamiu veiksmų planu. Taip pat yra aktivaus bendradarbiavimo tarp savo narių ir partnerių tokiose srityse kaip civilinių katastrofų planavimas, pagalba nelaimėsw atvėjais, mokslinės ir ekologinės programos forumas. Nors kiekviena šalis turi pati planuoti, kokių priemonių imsis civilinių katastrofų atvėjais, vis tiek vyksta bendradarbiavimas su kitomis NATO narėmis siekiant užtikrinti, kad civilniai Aljanso resursai būtų efektyviai panaudojami, kai jų prireika tokiai katastrofinei situacijai suprasti.Tokiomis aplinkybėmis NATO dažnai veikia kaip koordinatorius, kad pagalbos prašymai, būtų nukreipti tokiam katastrofų sprendimų centrui kuris būtųgeriausiai pasiruošęs padėti. Pavyzdžiui, 1997m NATO koordinavimas padėjo Jungtinų Tautų Humonitariniam departamentui teikti pagalbą potvynio užlietomis Vidurio Europos teritorijoms. NATO taip pat vadovauja keletai savrbių tarptautinių mainų programų, susijusių su mokslinėmis ir ir ekologinėmis problemomis, kurios kelia rūpestį ir NATO priklausančioms valstybėms, ir šalims-NATO partnerėms. Šios programos remia mokslinius tyrimus, skatina nacionalinių mokslinių ir technologinių resursų plėtojimą ir per tarptautinį bendradarbiavimą įgalina taupyti. Didelė dalis tokios veiklos yra skirta spręsti su gynyba susijusias ekologines problemas, turinčias neigiamos įtakos kaimyninėms tautoms ir kurias galima išspręsti tik bendrai.

Lietuva, kaip ir kitos šalys išsilaisvinusios iš komunizmo gniaužtų ėmė siekti narystės šioje organizacijoje. Įstojus į šią organizaciją Lietuva gautųgarantijas, pirmiausia nuo netolimos kaimynės Rusijos. Bet pirmiausiai Lietuva turi pasiruošti stojimui į NATO, o tam reikia stiprios ekonomikos, didelių išlaidų.

ISTORINĖ APŽVALGA

NATO įkurimą paskatino antras pasaulinis karas, kuris atnešė daugelių žmonių mirčių, bei milžiniškus finanasinius nuostolius. Taip pat pasibaigus antrajam pasauliniam karui Sovietų sąjunga įsitvirtino Rytų Europos šalyse, vakarams kylo grėsmė. 1947m. Pabaigoje ir 1948m pradžoioje Maskvosnurodymu Italijoje ir Prancūzijoje prasidėjo masiniai komunistų vadovaujami streikai. 1948m. Vasario mėnesį, po perversmo,komunistai atėjo į valdžią Čekoslovakijoje. 1948m. Birželį SSSR pradėjo Vakarų Berlyno Blokadą. Vakarų šalys ėmė svarstyti karinės sąjungos įkurimo galimybes.

Dar 1948m. Kovo mėnesį D. Britanija, Prancūzija, Belgija, ir Liuksenburgas Briuselyje įkūrė karinę sąjungą, bet ji buvo nukreipta prieš stiprėjančią Vokietija. 1948m. Pabaigoje dėl karinės sutarties prasidėjo derybos. Be jau minėtų šalių prie jos kūrimo prisidėjo ir JAV, Kanada, Danija, Islandija, Italija, Norvegija ir Portugalija. 1949m. Balandžio mėnesį buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis( North Atlantic Treaty Organition/NATO).

Pasirašant NATO sutartį buvo numanyta, kad ji galios 20 metų. Po to kiekviena šalis galės visiškai laisvai išstoti iš šio karinio bloko. Nusprendusių pasitraukti nebuvo. Netgi priešingai į šią organizaciją įstoti dar kelios šalys: 1952m. –Graikija, 1955m. Vakarų Vokietija, 1982m.- Ispanija, kuri tapo 16 bloko nare.

Tiesa tarp NATO narių buvo ir nesusitarimų, 1966m. Iš NATO išstojo Prancūzija, kuri buvo netenkinta JAV įsivyravimu šioje organizacijoje . Tačiau Prancūzija ir toliau dalyvavo politinėje karinio bloko veikloje. 1974m. Kilus kariniam konkfliktui tarp Graikijos ir Turkijos dėl Kipro iš organizacijos
pastraukė Grakija, bet 1980m. Vėl ji įstojo. 1986m. Iš organizacijos pasitraukė Ispanija, bet vėliau ir jį sugrįžo į karinį bloką. 1997m. Į NATO buvo pakvietstos dar trys šalys siekiančios narystės kariniame bloke-Lenkija, Vengrija ir Čekija. Jos buvo laikomos geriausiai pasiruošusios šalys stojimui į NATO. 1999m. Jos buvo priimtos. Šios šalys paskutinės iki 2004m. Priimtos šalys. Viso 19 šalių: Belgija, Danija, Čekija, Graikija, Islandija, Jspanija, Italija, D. Britanija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksenburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Turkija, Vendrija, Vokietija. Tokios šalys kaip Švedija, Suomija, Šveicarija nėra NATO narės, tačiau galėtų tapti nedelsant, jei tik pareikštų norą, nes jos atitinka Aljanso keliamus reikalavimus šalims narėms.

Buvo sukurta NATO emblema, kuri 1953m. Tapo oficialia NATO emblema. NATO emblema- tai apskritimu apibrėžtos komposo rodyklės, ratas simbolizuoja vienybę ir Bendradarbiavimą , komposas- bedrą taikos siekį.

Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politinės bei karinės struktūras, apibrėždama kitokius Europos saugumo aplinkybes. NATO struktūrų ir politikos pakitimai atspindi bendrą NATO valstybių susitarimą tęsti politinį ir karinį bendradarbiavimą, būtiną jo bendram saugumui.1989m. Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos pasidalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Sovietų sąjungos žlugimas 1991m. Prtatęsė šį procesą. Pažymėtos ir kitos po 1989m. Įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmias Romos aukščiausio lygio susitikime 1991m., išaugęs bendradarbiavimas ir koordinacijasu kitomis tarptautinėmis institucijomis. Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.

Tuo pačiu metu , siekdamos užtikrnti saugumą visoje Europoje; NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio Europos.

NATO struktūrų ir politikos transformacija iniciavo NATO valstybių, ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimas Londone 1990m.liepos mėn., ir sustiprino 1993m. Lapkričio mėn. Romoje priimti sprendimaipagrindiniu šio persitvarkimo komponentu tapo artimų saugumo ryšių su Vidurio ir Rytų Europos bei buvusiomis Sovietų sąjungos valstybių užmezgimas, įdiegiant Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba( NACC) ir kiek vėliau parengient Partnerystės taikos labui programą(PFP).

Reikėtų pažymėti ir kitas svarbias naujoves įvestas po 1989m. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmimas, išaugęs bendradarbiavimas ir koordinacija su tokiomis tarptautinėmis institucijomis kaip JT, ESBO, VES, ES, bei nutarimas dėl galimybės panaudoti NATO pajėgas ir patirimą tarptautinėmis taikos palaikymo operacijomis. Nuo 1992m. Iki sėkmingo taikos susitarimo 1995m. Gruodžio mėn. Pasirašymo beibei NATO vadovaujamų taikos palaikimo pajėgų (IFOE) įvedimo NATO paremė JT taikos palaikimo operacijas buvusioje Jugoslavijoje.

Dėl krizių buvisioje Jugoslavijoje ir kitose regionose daugiau dėmesio buvo skiriama naujam NATO vaidmeniui valdant krizes ir palaikant taikos bei numatant būdus kaip geriausiai koordinuoti NATO ir kitų organizacijų veiksmus.

Dabartinė NATO struktūra buvo patvirtintya per 1999m. Balandžio 23-25 dienomis vykusį aukščiausio klygio susitikimą. Tada patvirtintoje deklarcijoje (The Washington Declration) buvo suformuluotos XXIam. Aljanso NATO lyderiai patvirtino, kad kolrktyvinė gynyba yra Aljanso prioritetas. Be to Aljansas turi sugebėti atsiliepti į riziką saugumui jis plėsis, veiks su kitomis institucijomis darbuosi su partnerėmis ir Viduržemio jūros regiono vastybėmis. Buvo akcentuota ir transatlantinių ryšių svarbą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1313 žodžiai iš 4235 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.