Nato2
5 (100%) 1 vote

Nato2

TURINYS

1 Kas yra NATO? 2

2 Datos ir pagrindiniai faktai 3

3 NATO struktūra 6

4 NATO ginklai 8

5 Lietuvos kelias į NATO 8

5.1 Intensyvus dialogas 9

5.2 NATO narystės veiksmų planas ir Lietuva 9

5.3 Pasirengimo narystei NATO programos turinys 10

5.4 Kas toliau? 11

6 Dokumento nagrinėjimas 13

6.1 Klausimai: 13

6.2 Atsakymai: 14

7 Testas 15

8 Literatūros sąrašas 16

1 Kas yra NATO?

Ką reiškia trumpinys NATO. North Atlantic Treaty Organization – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Lietuviškai šios organizacijos trumpinys skambėtų “ŠASO”. Bet tradiciškai vartojama NATO arba tiesiog Aljansas.

NATO (1949 balandžio 4d.) – tai ginybinė organizacija, kurią sudaro susivienijusios laisvos ir nepriklausomos valstybės. Susivienijusios, kad diplomatinėmis, prireikus ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę kaip būtinas sąlygas demokratiniam savo visuomenių vystymuisi ir ekonominiam klestėjimui.

NATO vienija 20 valstybių: Belgiją, Olandiją, Čekiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, Ispaniją, Islandiją, Italiją, JAV, Kanadą, Lenkiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Turkiją, Vengriją, Vokietiją. Dabar ruosiasi įstoti (buvo pakviestos): Slovakija, Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Albanija, Makedonija ir Kroatija.

Svarbiausi NATO tikslai:

• Saugoti NATO narių nepriklausomybę;

• Užtikrinti saugumą;

• Puoselėti demokratiją;

• Garantuoti taiką.

Aljanso narių tarpusavio įsipareigojimai:

• Veikti pagal kolektyvinės gynybos principą “visi už vieną”;

• Išlaikyti ir plėtoti savo valstybės bei bendrą gynybinį Aljanso pajėgumą;

• Užtikrinti viena kitos laisvę, saugumą ir nepriklausomybę, ginti demokratiją bei žmogaus laisvės principus;

• Bendromis jėgomis palaikyti taiką ir stabilumą neramiuose regionuose, kurie nėra Aljanso valstybių teritorijose.

Naujos grėsmės. Po Šaltojo karo atsirado naujos grėsmės, su kuriomis NATO pasirengusi kovoti:

• Regioniniai ir etniniai konfliktai;

• Ekologinės katastrofos;

• Teritoriniai ginčai;

• Religinis ekstremizmas;

• Organizuotas nusiklstamumas;

• Terorizmas;

• Masinio naikinimo ginklų platinimas.

2 Datos ir pagrindiniai faktai

Data Įvykis

1946m. Pasibaigus II-jam pasauliniui karui, Europą perskyrė “geležinė uždanga”, padalijusi kontinentą į dvi Šaltojo karo krečiamas zonas. Sovietų Sąjunga, okupavusi nepriklausomas rytų Europos tautas, puoselėjo tolesnius ekspancinius planus.

1949m. balandžio 4d. Siekdamos atgrąsyti priešą ir apginti savo nepriklausomybę, Belgija, Danija, D.Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, kurios pagrindu buvo įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO). Steigiamąja sutartimi buvo patvirtintas įsipareigojimas tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, o karinio puolimo atveju – gintis bendromis pastangomis.

1950m. Prasidėjus Korėjos karui Aljanso šalys nusprendė kurti integruotas karines pajėgas.

1952m. vasario mėn. Į NATO buvo priimtos Turkija ir Graikija. Taip pat reorganizuota NATO struktūra, Aljansas pertvarkytas į nuolat veikiančią organizaciją su būstine Paryžiuje.

1954m. SSSR išreiškė norą būti NATO nare. Netrukus JAV, D.Britanijos ir Prancūzijos iniciatyva šis prašymas buvo atmestas.

1955m. Buvo pasirašyta Varšuvos sutartis (paktas) – atsvara NATO (sutartį pasirašė SSSR, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Vokietijos Demokratinė Respublika, Rumunija).

1955m. gegužės mėn. Priimta Vokietijos Federacinė Respublika.

1955m. liepos mėn. Paryžiuje įvyko pirmoji Aljanso valstybių parlamentarų konfederacija; tokie susitikimai nuo 1966m. Vadinami NATO Parlamentine Asamblėja.

1955m. gruodžio mėn. Šiaurės atlanto taryba Aljanso šalių pajėgas nutarė apginkluoti branduoliniais ginklais.

1966m. Spalio mėn. NATO vadavietė buvo perkelta į Belgiją.

1979m. gruodžio mėn. Priimtas “Double track” (Dvigubos eigos) sprendimas dėl branduolinių pajėgų modernizavimo ir JAV sausumos raketų sistemų dislokavimo Europoje.

1982m. Ispanija tapo NATO nare.

1989m. Sugriauta Berlyno siena, susivienijo Vokietija, pradėjo byrėti Varšuvos sutarties blokas.

1990m. liepos mėn. Londone NATO valstybių vadovų susitikime buvo priimta deklaracija dėl Aljanso transformavimo: Rytų ir Vidurio Europos valstybėms pateikti pasiųlymai bendradarbiauti, užmegzti diplomatinius santykius.

1990m. lapkričio mėn. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje buvo pasirašyta Naujosios Europos Paryžiaus Chartija. Su Chartijos pasirašymu siejama ir Šaltojo karo pabaiga.

1991m. Subyrėjo Sovietų Sąjunga.

1991m. lapkričio mėn. NATO valstybių vadovų susitikime paskelbta nauja NATO strateginė koncepcija, priimta deklaracija dėl taikos ir bendradarbiavimo.

1991m. gruodžio mėn. Buvo įsteigta Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba (NACC – North Atlantic Cooperation Council), steigiamajame susitikime dalyvavo 16 NATO, 6 buvusio Varšuvos pakto ir 3 Baltijos valstybės.

1993m. LR Seimas prieme rezoliuciją, kurioje rekomendavo Vyriausybei įteikti prašymą, išreiškiantį Lietuvos siekį tapti NATO nare.

1994m. sausio 4d. LR prezidentas Algirdas
Brazauskas nusiuntė laišką NATO Generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO.

1994m. sausio mėn. NATO įkūrė karinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo programą “Partnerystė taikos labui”, kurioje galėjo dalyvauti ne tik Aljanso valstybės narės. Tarp programoje dalyvavusių 27 valstybių taip pat buvo Rusija, neutralios valstybės (Austrija, Suomija, Švedija ir Šveicarija) ir kitos. Ši programa buvo išplėsta ir patobulinta NATO viršūnių susitikimuise 1997m. Madride ir 1999m. Vašingtone.

1994m. sausio 27d. LR prezidentas A.Brazauskas oficialaus vizito NATO būstinėje metu pasirašė “partnerystės taikos labui” rėminį (angl. Framework) dokumentą.

1994m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų (JT) Generalinis sekretorius oficialiai paprašė NATO, kad ji užtikrintų JT pajėgų Bosnijoje ir Hercogovinoje saugumą.

1995m. Gruodžio 16d. NATO taikos daliniai įžengia į Bosniją ir Hercogoviną ir prisidėjo nutraukiant karo veiksmus.

1996m. balandžio mėn. NATO Generalinis sekretorius Chavjeras Solana (Javier Solana) atvyko oficialaus vizito į Lietuvą.

1996m. LR Seimas priemė rezoliucija dėl NATO plėtimosi.

1997m. gegužės mėn. Rusijos prezidentas B.Jelcinas ir 16 NATO valstybių vadovai pasirašė pagrindinį aktą dėl Rusijos Federacijos ir NATO savitarpio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo.

1997m. liepos mėn. NATO viršūnių susitikime (Madride) Čekija, Lenkija ir Vengrija buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės Aljanse, o Estija, Latvija ir Lietuva, Rumunija ir Slovėnija buvo paminėtos kaip potencialios kandidatės į NATO nares.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 938 žodžiai iš 3009 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.