Nato3
5 (100%) 1 vote

Nato3

NATO

NATO – tai Šiaurės atlanto sutarties organizacija. Ji buvo įkurta 1949m. Šiaurės atlanto sutartimi. Šią sutartį pasirašė:

Jav, Prancūzija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Anglija, Kanada, Liuksenburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija.

Vėliau įstojo:

Graikija (1952);

Turkija (1952);

Vokietija (1955).

Ispanija (1982);

Lenkija (1999);

Čekija (1999);

Vengrija (1999).

Politiniai tikslai ir uždaviniai

Šiaurės atlanto sutarties organizacija, įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta Šiaurės atlanto sutarties preambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.

Sutarties 4 straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, jog kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės atlanto sutarties 5 straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos valstybės užpuolimas yra laikomas visų užpuolimu.

NATO sprendimai po diskusijų ir valstybinių konsultacijų priimami susitarimu. Būdama daugianacionalinė, vyriausybinė laisvų ir nepriklausomų valstybių sąjunga, ji neturi didesnės nei valstybinės įtakos ar nepriklausomos politikos formavimo funkcijų. Todėl NATO šalių priimti sprendimai yra visų jai priklausančių valstybių sprendimai. Be to, ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės narės.

Šiaurės Atlanto sąjunga taip pat įkūnija transatlantinį NATO Europos valstybių ir Jav bei Kanados bendradarbiavimą, kurio tikslas – užtikrinti taiką ir saugumą visoje Europoje. Europos ir Šiaurės Amerikos NATO valstybių visų pirma yra politinio pobūdžio, skatinanti bendrą gynybos planavimą, karinį bendradarbiavimą bei konsultacijas ekonomikos srityje, mokslo, aplinkos apsaugos ir kitose. Tačiau visus šaltojo karo metus susidūrus su ekspansionistine politine idealogija, totalitarine valstybės sistema, ir tuometinės SSRS bei Varšuvos Sutarties karine galia, NATO priklausančių valstybių bendradarbiavimas visų pirma buvo susijęs su bendros gynybos plėtojimu ir puoselėjimu.

Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes. NATO struktūrų ir politikos pakitimai atspindi bendrą NATO valstybių sutarimą tęsti politinį ir karinį bendradarbiavimą, būtiną jų bendram saugumui. Tuo pačiu metu, siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiati ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio bei Rytų europos.

NATO POLITINĖS IR KARINĖS STRUKTŪROS

Pagrindinė 19-ikos NATO narių bendradarbiavimo struktūra buvo sukurta Aljanso formavimosi metais ir galioja iki šiol. Ji susideda iš šių elementų:

Šiaurės atlanto sąjungos taryba

Šiaurės atlanto sąjungos taryba yra pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas. Ji turi efektyvią politinę valdžią, sprendimų galias ir susideda iš visų 19-ikos valstybių atstovų, posėdžiaujančių bent kartą per savaitę. Taryba yra atvira, leidžia deklaracijas bei komunikatus, aiškinančius jos sprendimus bei veiksmus visuomenei. Taryba yra vienintelis organas, kuriam valdžią suteikė išskirtinai Šiaurės atlanto sutartis. Ši sutartis numato tarybai galimybes kurti kitus organus. Nuo to laiko buvo įsteigta daug specialių organų. Taryba teikia valstybių vyriausybėms informaciją jų saugumo klausimais. Visos valstybės turi vienodą teisę išreikšti savo nuomonei . Taryboje kiekvienai valstybei atstovauja nuolatinis atstovas, turintis ambasadoriaus rangą, o dirbti padeda įvairaus dydžio politinis ir karinis personalas arba delegacija prie NATO.

Taryba renkasi du kartus per metus, o kartais ir dažniau, ministrų lygiu- kiekvienai valstybei atstovauja u-sienio reikalų ministras.

Nuolatinė taryba, kai yra svarbių svarstytinų klausimų, renkasi du kartus per savaitę, jei vadovauja NATO generalinis sekretorius arba pavaduotojas. Per ministrų tarybos susirinkimą vienas iš užsienio ministrų skiriamas garbės prezidentu.

Gynybos planavimo komitetas

Gynybos planavimo komitetas dažniausiai susideda iš nuolatinių atstovų, tačiau posėdžiai bent du kartus per metus vyksta gynybos ministrų lygiu. Šis komitetas sprendžia gynybos ir bendros gynybos planavimo klausimus. Jis nužymi gaires NATO karinei vadovybei tais klausimais, kurių neaptarė Taryba, o šio komiteto funkcijos, atributai ir galios tokios pat kaip ir tarybos.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 665 žodžiai iš 2110 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.