Natūrfilosofijos eladoje pradžia
5 (100%) 1 vote

Natūrfilosofijos eladoje pradžia

NATŪRFILOSOFIJOS ELADOJE PRADŽIA

Pirmieji filosofai Graikijoje vadinami „natūrfilosofais“, nes jiems labiausiai rūpėjo gamta ir gamtos reiškiniai.Neretai klausėme savęs, iš kur viskas atsiranda?. Daug žmonių šiandien linkę manyti, jog kažkas kadaise atsirado iš nieko. Tarp graikų ši mintis nebuvo tokia paplitusi. Kažkodėl jiems atrodė savaime suprantama, jog „kažkas“ yra amžina.Taigi jie neklausė, kaip viskas galėjo atsirasti iš nieko. Užtat graikai stebėjosi, kaip vanduo gali virsti gyva žuvimi, o negyva žeme – aukštais medžiais arba margaspalvėmis gėlėmis. Jau nekalbant apie tai, kaip mažas vaikelis atsiranda motinos įsčiose!

Filosofai savo akimis matė, kaip gamtoje vyksta nuolatinis kitimas. Tačiau kodėl toks kitimas įmanomas? Kaip kas nors gali nustoti būti materija ir tapti kuo nors kitu – pavyzdžiui, gyvybe?

Pirmiesiems filosofams bendra tai, kad jie įsivaizdavo esant tam tikrą pirminę medžiagą, dėl kurios viskas ir kinta. Kaip jie priėjo tokią išvadą, atsakyti nelengva. Mums tėra žinoma paplitusi nuomone, jog turinti būti pirminė medžiaga, kuri tarsi tūno pasislėpusi už visų gamtos pasikeitimų.Tai turėjo būti „kažkas“, iš ko viskas kyla ir į ką sugrįžta.Mums gal ne tiek svarbu, kokius atsakymus pateikė pirmieji filosofai. Įdomiausia, kokius klausimus jie kėlė ir kokių atsakymų ieškojo. Mus labiau domina, kaip jie mąstė, o ne ką mąstė.

Galime teigti, kad filosofai kėlė klausimus apie matomus kitimus gamtoje. Jie bandė surasti kai kuriuos amžinus gamtos dėsnius. Norėjo paaiškinti gamtos vyksmą, atmesdami tradicinius mitus.Pirmiausia bandė suprasti gamtos reiškinius, tyrinėdami pačią gamtą. Tai ne tas pats, kaip aiškinti žaibą ir griausmą, žiemą ir pavasarį įvykiais dievų pasaulyje!Tokiu būdu filosofija išsivadavo nuo religijos. Galima sakyti, kad natūrfilosofai žengė pirmąjį žingsnį mokslinio mąstymo link. Jie davė postūmį vėlesniųjų laikų gamtos mokslams.

Mūsų nepasiekė didžioji dalis to, ką pirmieji filosofai kalbėjo ir rašė. Vienintelis šaltinis – tai Aristotelio, gyvenusio pora šimtmečių vėliau, raštai. Aristotelis pateikia tik rezultatus, kurių pasiekė jo pirmtakai. Tai reiškia, kad ne visada galim pasakyti, kaip jie priėjo savo išvadas. Tačiau žinome pakankamai, kad galėtume teigti, jog pirmųjų graikų filosofų „sritis“ buvo klausimai apie pirminę medžiagą ir gamtos pasikeitimus.

Mileto mokykla

Aristotelis pirmuoju tikru filosofu laiko vieną iš „septynių išminčių“ – Talį iš Mileto. Jonijos kolonijos buvo to meto graikų mokslo ir meno centrai. Čia atsirado ir vystėsi rytų civilizacijų pagrindu: poezija, istorijos mokslas, geografija, astronomija, matematika. Talis (625-547 m. pr. m. e) Milete įkuria mokyklą. Jam gerai žinoma astronomija ( sakoma, kad jis nuspėjo 585 m. saulės užtemimą); puikiai orientavosi geometrijoje ( akivaizdu, kad jam buvo žinoma egiptiečių gerometrija); jis buvo pirmasis fizikas ( fizikai – gamtos mokslininkai, kurie empirinio pažinimo būdu stengėsi pažinti gamtą); be to Talis žinomas kaip geografas, matematikas. Mes galime jį pavadinti pirmuoju mokslininku. Taliui rūpi visa ko priežastys, pradinė medžiaga, jis daro išvadą, kad viskas prasideda iš vandens. Tai akivaizdu empiriškai stebint gamtą: palijus viskas atgyja; visos sėklos turi drėgną turinį; upė formuoja sausumą; dar gajūs mitologiniai įvaizdžiai, kuriuose Okeanas pagimdo žmogų ir t.t.. Vanduo kaip visa ko priežastis nėra pasyvi, ji yra visuomet gyvai kintanti, todėl, matyt, Taliui ir nerūpi – kokiu būdu atsiranda tokia daiktų įvairovė, viskas kas gyva yra „dieviška“, įdvasinta. Taliui Žemė, oras ir vanduo – monizmo kategorijos.

Jo mokiniai natūrfilosofai ieškojo taip pat visa ko pagrindo,tačiau – archė, kaip pradžios, šaltinio kiekvienas iš jo mokinių suprato savaip.Antai Anaksimenas (585-525 m. pr. m. e.) tapatina pasaulio ,,archė” su – oru. Viskas pasidaro iš oro jam labiau sutankėjant ar išretėjant, pvz.: ugnis – labai išretėjęs oras,vanduo, dumblas, akmuo labiau sutankėjęs oras. Anaksimenas gamtos stebėtojas , visi jo stebėjimai yra pagrįsti, kaip ir pas Talį, gausia empirine medžiaga.Skirtingai nuo Anaksimeno, Anaksimandras (610-546 m. pr. m. e.) įveda naują sąvoką – apeironas (materija). Materija skiriasi nuo visų medžiagų savo beribiškumu, bei kokybiniu neapibrėžtumu . Vanduo, oras, žemė ir ugnis – apeironas, t.y. pats sau tikslas ir priežastis, viskas iš jo kyla ir viskas į jį grįžta. tai labai svarbus posūkis natūrfilosofijoje, nes nuo konkretaus visa ko pagrindo pereinama, prie abstrakčios, empiriškai neapčiuopiamos materijos. Herakleitas buvo linkęs visa ko pradą aiškinti, kaip ir jo mokytojas viena iš galingiausių pasaulio stichijų. Kaip pasaulio archė jis iškelia ugnį, taip mes tarsi galime rasti paralelę tarp Talio vandens ir Anaksimeno oro, tačiau HERAKLEITAS iš Efeso (apie 544/540 m. p. m. e. – ?). visko, kas egzistuoja, pradu lakė ugnį.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 807 žodžiai iš 2242 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.