Naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, medžiagų sankaupos Žemės plutoje, naudojamos visuomenės reikmėms. Lietuvoje daugiausia naudojama statybinėms medžiagoms gaminti.Todėl ir šalies kasybos pramonė yra vietinės reikšmės. Šios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2 % visos pramonės gaminamos produkcijos vertės. Nors Lietuvoje yra kur kas daugiau iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitas, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės ir nafta.Žvyras, smėlis, durpės ir molis – tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos. Toliau apibūdinsime naudingas iškasenas naudojamas daugelyje ūkio šakų.
Nemetalinės naudingosios iškasenos
Durpės : Organinės kilmės degioji uolena. Susidaro iš augalų liekanų, ne visai susiskaidžiusių (susimineralizavusių) pelkėse, kur per daug drėgmės, bet maža oro. Dažniausiai susidaro, užaugus ežerams, rečiau – supelkėjus sausumai. Daugiausia susikaupė poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6,4 % Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose , Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Vidurio žemumoje. Pietryčių lygumoje.
Didžiausi durpynai : Didysis tyrulis (Radviliškio rajone), Aukštumala (Šilutės rajone), Rekyva (Šiaulių rajone), Ežerėlis (Kauno rajone), Baltoji Vokė (Vilniaus rajone), Šepeta (Kupiškio rajone), Iš durpių daromas kompostas (juo gerinamos dirvos), gaminama daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinės mielės.
Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės – puiki žaliava chemijos pramonei (amoniakui, acto rūgščiai, degutui, vaškui, parafinui, bitumui ir kitiems produktams gaminti.
Balansų suvestinė 1997 m. (visai Lietuvai)
Telkinių skaičius Ištek-liai Iš jų
įmonių fondo telkiniai valstybinio fondo telkiniai
naudojami 1997 m. gavyba palyginus su, % užleisti ir nenaudojami
Telki-nių skai-čius Ištek-liai gavyba 1990 m. 1995 m. 1996 m. Telk-inių skai-čius Ištek-liai Telki-nių skai-čius ištekliai
Durpės gydomosios. (matavimo vienetas ištekliams ir gavybai – mln. kub. m)
4 1,53 3 1,07 0,0024 – – – 1 0,46 – –
Durpės. (mat. vnt. – mln. t)
64 119,24 28 64,12 0,284 37 113 106 2 0,33 34 54,79
Iš jų mažaskaidės durpės. (mat. vnt. – mln. t)
39 20,82 24 12,83 0,179 28 105 103 1 2,82 14 5,11
Sapropelis. (mat. vnt. – mln. t)
2 0,33 – – – – – – 77 190
Durpių realizacija (tūkst. t)
Dolomitas : Nuosėdinės kilmės karbonatų klasės mineralas ir karbonatų grupės uoliena. Turi 20-30 % kalcio oksido (CaCo3), 17-22 % magnio oksido (MgCo3), 37-48 % anglies dioksido. Dolomitas slūgso Šiaurės Lietuvoje devono sistemos sluoksniuose. Jis yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas, kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar dabar yra išsilaikiusių iš dolomito sumūritų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių (Pakruojo raj.) ir Skaisgirio (Joniškio raj.) karjeruose. Iš čia iškasto dolomito daroma skalda keliams tiesti, betonui gaminti.
Dolomito išteklių panaudojimas (tūkst. kub. m)
Molis : Nuosėdinė uoliena. Lietuvos molio mineralinė sudėtis : Hirdožeručių 70-75 % , Kaolinito 15-20 % , Chloritų 3-5 % , Montmorilonito tik pėdsakai, rečiau 3-5 % . Cheminė sudėtis : Silicio dioksidas 48-54 % , Aliuminio oksido 15-18 % , Geležies oksido 5-8 %. Karbonatų 8-15 %.
Truputis titano, natrio, kalio oksidų. Lietuvoje randama beveik visose geologinėse sistemose. Tačiau tik devono, triaso, juros, kreidos, ir kvartero sistemų molis yra prie paviršiaus arba atodangose. Jo yra Tauragės, Anykščių , Ignalinos, Šiaulių rajonuose. Iš molio gaminamos plytos, keraminės apdailos plytelės, drenažo vamzdžiai ir čerpės.
Molio panaudojimas 1997 m.
(tūkst. kub. m)
Klintis : Nuosėdinė karbonatinė uoliena, susidariusi daugiausia jūrose iš Kalcito – CaCO3
Dažnai turi molio, aleurito, smėlio, dolomito priemaišų. Lietuvoje klinties daugiausia ordoviko silūro ir permo sistemose, nestorų tarpsluoksnių yra devono, triaso, juros, kreidos ir paleogeno sistemose. Ji sudaro apie 10 % visų Lietuvos nuosėdinių uolienų. Ordoviko ir silūro sistemų klinčių sluoksnių bendras storis 150 m. Daugiausia yra organinės klintys : biomorfinės (iš gerai išlikusių pečiakojų, stomatoporų, vandens augalų liekanų) ir detritinės.(iš pečiakojų, ostrakodų, trilobitų ir kitų gyvūnų kiautelių nuolaužų. Šių sistemų klastogeninė klintis pagal nuolaužų dydį skirstoma į konglomeratą, glaveritą ir smiltainį.