Naudingumas
5 (100%) 1 vote

Naudingumas

Turinys

Įvadas 3.

1. Vartotojo prioritetai ir naudingumas kaip pasirinkimo kriterijus 4.

2. Kardinalusis ir ordinalusis naudingumas 5.

3. Bendrasis ir ribinis naudingumas 7.

3.1. Bendrojo ir ribinio naudingumo samprata 7.

3.2. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis 9.

3.3. Ribinis naudingumas ir kaina 11.

4. Naudingumo funkcija 12.

Išvados 13.

Informacijos šaltiniai 14.

Įvadas

Kai tu dėvi drabužius,pasiūtus tik iš

brangaus aukso,tai tavęs visai nedomina

auksiniai drabužiai kaip prabanga.

Džilbertas ir Sulivanas

Svarbiausias rinkos santykių subjektas yra vartotojas. Jo norai ir ekonominės galimybės formuoja prekių ir paslaugų paklausą,kuri sąlygoja pasiūlą.Turėdamas darbo, kapitalo, žemės ir kitų išteklių, žmogus siekia juos panaudoti taip, kad tenkintų savo poreikius. Viena vertus, tai priklauso nuo žmogaus individualių fizinių ir dvasinių savybių, pioritetų ir pasirinkimo, kaip, kuo ir kada tenkinti savo poreikius, antra vertus, nuo turimų piniginių pajamų dydžio, prekių ir paslaugų kainų lygio , rinkoje siūlomų prekių kiekio ir kokybės bei kitų ekonominių, politinių ir socialinių sąlygų.

Šiame darbe nagrinėjama vartotojo pasirinkimo perkant prekes ir paslaugos teorija, kokiais kriterijais vartotojas vadovaujasi, pasirinkdamas prekes ir paslaugas, kuo remdamasis vertina gėrybes, teikiančias jam naudos.

Darbą sudaro keturi pagrindiniai skyriai.Pirmasis vartotojo pioritetai ir naudingumas kaip pasirinkimo kriterijus – apibūdina vartotojų poreikius, jų patenkinimą ir pasirinkimo ypatumus. Antajame skyriuje (Kardinalusis ir ordinalusis naudingumas) supažindinama su naudingumo teorijos raidos istorija ir pagrindiniais aspektais.

Trečiojo skyriaus (Bendrasis ir ribinis naudingumas) atskiruose poskyriuose paaiškinamos pagrindinės sąvokos, bendrojo ir ribinio naudingumo ir kainos santykis.Ketvirtasis skyrius (Naudingumo funkcija) trumpai supažindina su naudingumo funkcijos esmės traktavimo pakyčiais.



1.Vartotojo prioritetai ir naudingumas

kaip pasirinkimo kriterijus

Žmonės elgiasi labai skirtingai, pasirinkdami prekes ir paslaugas, kurias nori vartoti.jų svajonės, norai ir siekiai tiek kiekio, tiek kokybės prasme labai skirtingi.

Poreikių hierarchija – tai prekių pasiskirstymas pagal jų svarbą vartotojui, pvz. Fiziologiniai, socialiniai, materialiniai, kultūriniai žmonių poreikiai.

Svarbi prekių savybė yra ta, kad jie yra neapibrėžti, ir vienas patenkintas poreikis skatina naują poreikį.

Poreikio patenkinimas – tai žmogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo būsena, kurią jis nori pratęsti arba nutraukti.

Skirtingos gėrybės teikia skirtingą pasitenkinimą žmonėmis. Iš daugelio alternatyvių gėrybių žmonės renkasi jų manymu geriausią. Atsižvelgiant į tai, kad pasirinkimo galimybės yra skirtingos, jas galima pirmenybiškai grupuoti, t.y. vienus poreikius iškelti į pirmą vietą, kitus nustumti toliau,o trečius vertinti kaip nebūtinai tenkintinus. Tokia pirmenybių skalė – dar ne realios gėrybės, o tik vartotojo norai. Labai svarbu nepainioti prioriteto gėrybei ir tos gėrybės pasirinkimo, kadangi prioritetas – tai žmogaus noro vieta pirmenybių skalėje, o pasirinkimas- jau konkretus sprendimas, po kurio eina veiksmas – prekės ar paslaugos pirkimas arba atsisakymas.

Vartotojas, pirmenybių skalėje rikiuodamas prekes ir paslaugas, atsižvelgia į tai, kiek jos tenkins jo poreikius, t.y. vartotojas suteikia prekei ar paslaugai atitinkamą naudingumą.

Prekės ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu.

Naudingumas išreiškia vartotojo ir prekės santykį. Jo buvimo sąlyga yra ta, kad prekė vartotojui reikalinga vienam ar kitam tikslui. Tai visiškai kas kita nei vertingumas, kuris nurodo gėrį teikiančias savybes.

Įvairiems žmonėms kiekvienos
prekės naudingumas yra nevienodas, pvz. mėsa neturi jokio naudingumo vegetarui. Nevienodas naudingumas yra ir skirtingu metu (namų šildymo žmonės nori žiemą labiau nei vasarą).

Taigi vartotojo naudingumas priklausomai nuo jo fizinės ir protinės būklės yra unikali kiekvieno asmens savybė, tai nėra prekės ar paslaugos ypatybė, o naudos gavimas iš tokios prekės ar paslaugos.

2.Kardinalusis ir ordinalusis naudingumas

Kai kurie 19 a. ekonomistai (žinomiausias iš jų – Alfredas Maršalas (Alfred Marshall)) manė, kad naudingumas gali būti traktuojamas kaip materialus dalykas, kurį galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais. Tokio matavimo vienetas buvo pavadintas utiliu. Pavyzdžiui, tarkime, kad morkų porcija gali suteikti 20 utilių naudingumą vartotojui, o porcija pupelių – 10 utilių naudingumą. Iš šių duomenų kardinalistas padarytų išvadą, kad morkos suteikia dvigubai didesnį naudingumą nei pupelės, ir kad absoliutus skirtumas tarp morkų ir pupelių teikiamo naudingumo yra 10 utilių.

Apskritai, kardinaliojo naudingumo teorija teigia, jog galima pasakyti, kad žmogus vieną prekių rinkinį mėgsta kelis kartus labiau, jei nori mokėti už jį tiek kartų daugiau arba tiek kartų ilgiau sutinka stovėti eilėje, siekdamas jį nusipirkti. Vis dėlto, tokie apibrėžimai nėra prasmingi, kadangi jie nėra įtikinami. Be to, jie nėra reikalingi apibūdinant pasirinkimo elgseną. Norint išsiaiškinti, kuris prekių rinkinys bus pasirinktas, užtenka žinoti, kuris iš jų yra mėgstamesnis – kuris turi didesnį naudingumą. Jei ir žinosime, kiek naudingumas yra didesnis, tai vis tiek nepakeis mūsų pasirinkimo apibūdinimo.

Taigi, kadangi kardinalusis naudingumas pasirinkimo elgsenai apibūdinti nereikalingas ir vis tiek nėra įtikinančio būdo priskirti kardinaliuosius naudingumus, apsiribojama tik ordinaliuoju naudingumu.

Ordinaliojo naudingumo teorija gimė apie 1930 – uosius metus, kai daugelis ekonomistų, tarp jų Hicks`as Allen`as, paveikti ankstyvųjų Pareto ir Slutsky`io darbų, ėmė manyti, jog kardinalus apskaičiavimas visiškai nėra būtinas vartotojo elgsenos teorijai.

Žmonės rikiuoja kiekvieną galimą prekių rinkinį pagal teikiamą pirmenybę. Ši savybė ir vadinama ordinaliuoju naudingumu. Jis nereikalauja tiksliai nustatyti, kiek vartotojas mėgsta vienus prekių rinkinius labiau nei kitus, t.y. ordinaliojo naudingumo teorija teigia, kad vartotojas visada galės pasakyti, kad jis labiau mėgsta A rinkinį nei B rinkinį, bet negalės pasakyti, jog mėgsta A rinkinį 6 kartus labiau nei B.

Ordinalistai manė, kad naudingumą galima išmatuoti pirmenybių skale, tokia, kur reikia tik eilės numerio, o ne pačių skaitmeninės skalės dydžių. Skalė pažymi tą faktą, kad dydis tarp kategorijų nėra vienodas, t.y. tarp pirmos ir antros kategorijos gauta ar prarasta nauda nebūtinai yra tokia pati kaip tarp antros ir trečios kategorijų ir t.t. Tokie pirmenybių naudingumo eilės numeriai paskui buvo vaizduojami abejingumo kreivių žemėlapiu.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 982 žodžiai iš 3069 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.