Naujasis avangardizmas
5 (100%) 1 vote

Naujasis avangardizmas

NAUJASIS AVANGARDIZMAS

Kadaise dar Marcel Duchamp pastebėjo, kad ir masinės gamybos daiktas išimtas iš įprastinės aplinkos ir pateiktas, kaip “daiktas savyje”, gali patraukti dėmesį kaip meno kūrinys.Jis turi formą, spalvą,ir kelia tokias asociacijas, kurios gali šokiruoti,netgi įsiutinti Žiūrovą.Pavyzdžiui pisuaras yra utilitarinis objektas, turintis gana apibrėžtą paskirtį labai intymioje aplinkoje.Ištraukite jį iš funkcionalios,pakeiskite jo įprastinę padėtį ir perkelkite į aplinką,kur visuomenė tikisi išvysti meno kūrinį,-tuomet jis gal ir sužadina estetinį pojūtį,arba tokį jausmą, kurį galima vadinti estetiniu.Duchamp neturėjo tikslo apgaudinėti žiūrovą:jis buvo ikonoklastas, užsibrėžęs sugriauti akademinę “meno kūrinio” sampratą.Kiekvienas daiktas, funkcionuojantis kaip jausmo simbolis, yra meno kūrinys,o jausmas nebūtinai turi būti išskirtinis ir rafinuotas. Šiuo požiūriu pisuaras turi tokias pas galimybes tapti meno kūriniu kaip Miloso Venera.

Pablo Pikaso bičiulis prancūzų fotografas Pjeras Brasaji knygoje ,,Pokalbiai su ‘Pikasu“ pasakoja, kaip dailininkas, kartą suradęs išmestų daiktų krūvoje seną dviračio sėdynę ir surūdijusį vairą, sujungė juos ir, anot autoriaus, išėjo įdomus gyvulys su ilgais ragais… Meno istorija žino daug iškilių kūrėjų, mėgusių, atitokus nuo rimtų, didelių darbų, o gal ir pastarųjų tėkmėje, išradingai pajuokauti su pakliuvusia po ranka medžiaga, šovusia į galvą mintimi ar žodžiu. Tokio didelio meno atveju išdaigos ir likdavo išdaigomis, kartais tapdamos žavia kūrėjo biografijos detale, kartais čia pat nueidamos užmarštin. Tačiau kitokiu, tipiško modernizmo atveju jos gana lengvai ir schematiškai pradėjo burtis, kauptis, sudarydamos jau ištisą kūrybinę platforma, programa, metodą.

Moderniojo meno mylėtojai, atėję į Niujorko dailininko Roberto Raušenbergo dirbtuvę, paprastai paltus ir skrybėles dėdavo ar kabindavo ant kėdės, kuri, kaip jiems atrodė, tik dėl menininko fantazijos buvo įstrižai pritvirtinta prie didžiulio porėmio. Dirbtuvės šeimininkas neprieštaravo ir, atrodo, buvo patenkintas svečių laisvumu. Vėliau visi lankytojai labai nustebo ir pasijuto nepatogiai sužinoję, jog ši prie porėmio pritvirtinta kėdė yra tapybos paveikslas ,,Piligrimas“ ir siunčiamas į Paryžių, į autoriaus personalinę parodą, atidaromą respektabilioje Kordje galerijoje. Labiau pasiturintys svečiai būtų apstulbę iš nustebimo, o greičiau iš apmaudo, kad laiku neįsigijo jo kūrinių, paties autoriaus vadinamų ,,Kombinacijomis“, jeigu būtų žinoję, jog 1964 m. Venecijos bienalėje didžiulis jo tvarinys, susidedantis iš prezidento Dž. Kenedžio atvaizdų. automatinio užrakto reklamos ir daugelio apyvokos daiktų, gaus pirmąją premiją ir galutinai suvarys į ožio ragą abstrakcionistus ir kitus avangardistus, paversdamas juos pasenusiais klasikais, akademistais, tuo pačiu nevertais dėmesio ir nepelningais. Beje, apie ožį. Pats populiariausias arba žinomiausias R. Raušenbergo kūrinys dabar yra Švedijoje, Stokholmo Moderniojo meno muziejuje ir vadinasi ,,Monograma“—ožio iškamša su užmauta automobilio padanga.

Panašiai galėjo atsitikti ir siu kito amerikiečių dailininko Klosdenburgo svečiais; jo studijoje 1962 m. gimė dailės kūriniu pavadintas tvarinys—paprasčiausia virtuvinė dujų viryklė, apkrauta įvairių valgių atliekomis. Juk galėjo koks nors apie šiuolaikinį meną nenutuokiantis prastuolis imti, sakykim, ir paragauti… Dar labiau išgarsėjęs JO kūrinys—tai gigantiškas koliažas, ant kurio esą galima net pamiegoti.

Deja, tai jau ne kūrybinio atokvėpio išdaigos, tuo labiau ne anekdotai, su viena iš pagrindinių paties moderniausio modernizmo krypčių.Sekdami jų būdingiausius kūrinius, kaip žinia, iš Europos persikeliame į JAV. Dabar jau Jungtinės Amerikos Valstijos bet kokia kaina stengiasi tapti šiuolaikinio meno Meka.Iš tiesų netikėčiausi, kraštutinio modernizmo ieškojimai—naujasis avangardizmas—jau amerikoniško modernizmo kūdikis. Pasak pačių buržuazinių meno kritikų, naujasis avangardizmas yra ,,amerikoniškosios tikrovės veidrodis“.

Ką šis veidrodis reiškia estetine prasme? Ir apskritai ką šio atžvilgiu gali duoti šalis, neturinti didesnės kultūrinės praeities? Strimgalvišką lėkimą bet kur, kūrybą be normų, be ribų? Jau vien tai,kad Vakarų Europos meno kritikai taip lengvai perleidžia naujojo avangardizmo pirmagimystės palmę Amerikai, rodo, kad ir jų, visko mene mačiusių, supratimu ši kūryba reiškia ganėtinai prastą dalyką — pakartojimą, bet ne P. Pikaso minėtos išmoningos išdaigos, o daug anksčiau dar 1919 m. dadaistų kūryboje pasirodžiusio beprasmio ir įžūlaus montažo tokį pat beprasmį, tik platesnio masto pakartojimą — savotišką neodadaizmą. Kitais žodžiais tariant, tai nauja banga iš kūrybos meistriškumo, profesionalumo, žodžiu, iš meno. Ir ne svarbu, ko šioje modernizmo tėkmėje daugiau—neapykantos ar meilės, abejingumo ar dėmesio estetinei aplinkai; juk ir vienu, it kitu atveju galima vienodai baisiai ,,išeiti iš savęs“ ir iš žmogiško pavidalo ribų. Čia taip ir atsitiko — iš esmės ant šios bangos iškilusi kūryba ‘ reiškia išėjimą už meno ribų, drastišką antimeniško meno atsiradimą ištisas antidailės, antiromano, antidramos
pasaulis. Dar kartą įsitikinkime patys.

Pastarajame dvidešimtmetyje Jungtinių Amerikos Valstijų Prancūzijos, Anglijos, VFR prabangiose galerijose, muziejuose pasirodė paveikslai—dariniai, kurie labiau panašūs į seną butaforiją. Iš sienų išmontuotos durys, Merilinos Monro fotografijos, įvairių paukščių ir gyvulių iškamšos, buitiniai rakandai, kelio ženklai—visa, kas atsitiktinai pakliūva žmogui po ranka — vadinama paveikslais, meno kūriniais arba sudaro jų komponentus. Yra, pavyzdžiui, tapybos kūrinių, kuriuose dominuoja ant lentų užpilta žemė su išdygusiais želmenimis ir samanomis. Kai kurie iš tokių paveikslų vis dėlto turi teptuko ir dažų pėdsakų, bet daugelis—ne. ,,Paveikslą galima pagaminti iš medžio, vinių, drobės, dažų, net pora kojinių nė kiek ne blogiau tinka kaip šios medžiagos“,—moko savo kolegas dailininkas R. Raušenbergas, vadinamojo popmeno pradininkas ir išradingiausias atstovas.

Šios realių daiktų ir teptuko, o dar dažniau tiesiog plaštakos potėpių kombinacijos yra paties naujausio moderniojo meno sąjūdžio—popmeno—kuriniai. (Terminą sugalvojo Niujorko Gugenheimo muziejaus valdytojas meno kritikas Laurensas Alouvejus, 1950 m. pamatęs ant vieno amerikiečio dailininko drobės ,,Aš buvau turtingo žmogaus žaisliukas“ išvedžiotą žodį ,,pop“. Vargu ar jis reiškia ,,sprogimą“, ,,smūgį“, kaip mano vieni popmeno dešifruotojai, ar meno populiarumą, masiškumą, kaip teigia kiti. Greičiausiai tai yra bereikšmis terminas panašiai kaip ,,dada“.)

Taigi neatsitiktinai sugretinome R. Raušenbergo ir K. Oldenburgo pavardes ir jų darbus. Jie reiškia bei simbolizuoja dvi pagrindines pop-meno kryptis ar etapus: pirmasis autorius atstovauja popmeno ,,naujos realybės“ modifikacijai, tai yra demonstruoja savo ranka pakoreguotus, padažytus daiktus, antrasis—beveik nepaliestus daiktus, buitines atliekas, dėl to šis ,,menas“ vadinamas ,,džank skulptūra“ (atliekų menu). Esama ir kitų pavadinimų, bet dabar reikia kiek smulkiau pakalbėti apskritai apie popmeną, kuris, anot amerikiečių menotyrininko Franko Getlerio, galutinai nugalėjęs ,,romantiškąjį, rimtąjį“ abstrakcionizmą, pirmasis atvėrė vartus i ,,naująją laisvę“, taigi ir į ,,didelį progresą“.

Negalima sakyti, kad naujųjų avangardistų kelias į pasisekimą vien rožėmis klotas. Iš pradžių popmenas sutiko aršų publikos, meno kritikų pasipriešinimą. Netgi šilto ir šalto mačiusieji moderniojo meno mylėtojai ir gynėjai, pirmą kartą susidūrę akis į akį su poptapyba, sumišo, pasipiktino. Vieni greitai palikdavo sales, kiti stengdavosi aiškintis su autoriais, kurių nemaža dalis, beje, būdavo labai keistai apsirengę. Pasitaikė ir kuriozų. Vienas meno kritikas, pamatęs Niujorke eksponuotus R. Raušenbergo “juodojo periodo“ darbus (daugiausia ant drobės užklijuoti juodai nudažyti laikraščiai), susirgo nervų liga ir pareikalavo iš parodos rengėjų piniginės kompensacijos. Buvęs dadaizmo šulas-Richardas Giulzenbekas įtūžęs pavadino popmeną paskutiniu estetinio kliedesio riktelėjimu. Pirmosiose šių avangardistų parodose greitai dingdavo atsiliepimų knygos, nes jų nebebuvo galima laikyti dėl itin piktų įrašų.

Dar ir dabar, kai popmeno, arba vadinamojo ,,atliekų meno“, atstovai su nugalėtojų atlaidumu pliekiasi su abstrakcionistais, siurrealistais ir vis garsiau kalba apie savęs pratęsimą cheminių reakcijų, magnetinėje televizinėje tapyboje, yra nemažai autoritetingų moderniojo meno apologetų, kurie ir toliau nenori pripažinti popmeno. Plačiai žinomas modernizmo tyrinėtojas ir aistringas gynėjas Herbertas Ridas popmeną laiko kapitalistinės konkurencijos produktu, antimenu, blogiausio skonio apraiška ir pan.

Nepaisant dalies publikos pasipiktinimo ir protesto, naujojo sąjūdžio populiarumas Vakarų meno industrijos pasaulyje nemažėja.

Kai kurie popmeno atstovai, dilginami estetinės sąžinės balso, net suabejojo, ar toks greitas pripažinimas nėra paprasčiausias nesusipratimas. 0 gal iškils dar naujesnės meno srovės? Nenorint atsilikti, pražiopsoti, reikia atidžiai sekti kiekvieną naujovę ir, mažiausiai galimybei atsiradus, paversti ją biznio objektu. Menininko vaidmuo darosi antraeilis. Jis — pramonininkas, gaminantis patentuotas prekes. Tegul tik išvys dienos šviesą tikra, stulbinanti naujovė. Toliau savo darbą atliks reklama, meno kritika, stori, gerai iliustruoti žurnalai, pa-slaugios galerijos, žodžiu, visa šiuolaikinės rafinuotos prekybos industrija. Jeigu galima vartotoją priversti patikėti arba bent suabejoti, jog iš keliasdešimt muilo rūšių tik dvi daro stebuklus, tai kodėl negalima jo įtikinti, kad dujų viryklė, išstatyta parodoje, ne blogesnė už nupieštą namą, medžius, obuolius? Svarbu, kad tik žiūrovas pasidarytų paprastu vartotoju, tada jam bus galima įteigti, įpiršti, įsiūlyti. Tada visa, kas neseniai dar buvo laikoma nevykusiu juoku, virs genialiu grožio pasaulio atradimu. Nors kartais ir neilgam, laikinai, bet būtinai virs. Tai rodo naujojo avangardo menas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1576 žodžiai iš 4876 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.