Naujausios vadybos valdymo teorijos
5 (100%) 1 vote

Naujausios vadybos valdymo teorijos

ĮVADAS 2

1. VALDYMO TEORIJŲ KLASIFIKACIJA 3

1.1 Klasikinė organizacijų teorijų mokykla 3

1.2 Neoklasikinis organizacijų teorijų etapas 5

1.3 Žmoniškųjų išteklių ir organizacinės elgsenos mokykla 5

1.4 „Modernioji” socialinių sistemų ir struktūrų mokykla 6

2. NAUJAUSIOS VALDYMO TEORIJOS 8

2.1 Situatyvinis požiūris ir organizacijų ekologijos teorija 8

2.2 Daugybės dalyvių arba rinkos teorija 9

2.3 Galios ir politikos teorija 9

2.4 Organizacijų kultūros teorija 10

3. KLASIKINIAI ORGANIZACINIŲ VALDYMO STRUKTŪRŲ TIPAI 12

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Istoriškai organizacijų teorijų tiesos pasireiškė kai tik žmonija ėmė organizuotis bendrai veiklai – medžioklei, gamybai, karams ir šeimyniniam gyvenimui. Tačiau rimtos šios srities studijos pasirodė tiktai šiame amžiuje. Gal būt tą lėmė nuo 19-to amžiaus pabaigos ėmę labai sparčiai augti gamybos tempai, o su jais ir „ apetitai ” rezultatams. Todėl ieškojimas to „vieno ir geriausio būdo” rezultatams pasiekti įsiamžino mokslinės vadybos teorijomis, kurios tapo komercinės visuomenės pranašais.

Organizacijų teorijos nesivystė vakume. Jos atspindėjo visus pasikeitimus, vykstančius ekonominiame ir kultūriniame Vakarų kultūriniame gyvenime.

Nidos Paulauskaitės knygoje „Organizacijų teorijų raida” yra išanalizuota organizacijų ir vadybos teorijų raida, ei jų klasifikacija. Pagrindiniai terminai norint aiškiau suprasti naujausias valdymo terijas:

Organizacija – tai socialinis vienetas arba grupė susijusių žmonių, turinčių tam tikrus savitus tikslus. Vadybos teorijos yra labai susiję su bendrai visas organizacijas nagrinėjusiom teorijom, todėl turėtų būti apmąstomos bendrame organizacijų teorijų kontekste.

Teorija – tai teiginių ir koncepcijų sistema, kuria siekiama kažką paaiškinti arba numatyti. Organizacijų teorija siekia paaiškinti, kaip grupės ir individai elgiasi besikeičiančioje organizacinėje struktūroje. Kelios panašios teorijos yra grupuojamos į mokyklas.

Mokykla – lyginant su teorija, apima daugiau klausimų, bei ilgesnį etapą, o taip pat ryškiai skiriasi nuo toliau sekančios mokyklos.

Sąvokos valdymas ir vadyba yra panašios tiek, kiek kiekviena išreiškia tą patį procesą, tačiau vadyba yra platesnė sąvoka, nes dar reiškia ir mokslą apie šią veiklą.

Darbo objektas: valdymo teorijos

Darbo tikslas: apžvelgti naujausias valdymo teorijas

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti klasikinės ir neoklasikines teorijų mokyklas

2. Apžvelgti žmogiškųjų išteklių, organizacinės elgsenos ir socialinių sistemų, struktūrų mokyklas

3. Išnagrinėti naujausias valdymo teorijas

4. Pateikti klasikinių ir organizacinių valdymo struktūrų tipus.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.

1. VALDYMO TEORIJŲ KLASIFIKACIJA

N.Paulauskaitė savo knygoje „ Organizacijų teorijų raida ” laikėsi nuoseklios teorijų klasifikavimo logikos. Rėmėsi tradicine, istorine perspektyva bei autorių nagrinėtų problemų ir naudotų organizacijų tyrimo metodų panašumu. Vertybinė orientacija tokiame suskirstyme taip pat atsispindi. Pradedama nuo klasikinės organizacijos mokyklos ir jos priešistorės. Dėl šios mokyklos tokio pavadinimo ir autorių jai priskyrimo diskusijų yra nedaug, daugiausiai diskutuojama, ar jos teiginiai jau yra pasenę, ar dar gali būti naudingi ir šiandien.

Valdymo teorijų klasifikacija:

1. Klasikinė organizacijų teorijų mokykla

2. Neoklasikinis organizacijų teorijų etapas

3. Žmogiškųjų išteklių ir organizacinės elgsenos mokykla

4. „Modernioji” socialinių sistemų ir struktūrų mokykla

1.1 Klasikinė organizacijų teorijų mokykla

Istorijoje negalima nurodyti jokios konkrečios datos, nuo kurios būtų prasidėję rimti apmąstymai apie tai, kaip organizacijos dirba, kaip jos turėtų būti struktūrizuojamos ir valdomos. Rašytinių šaltinių apie valdymą ir organizacijas galima rasti tarp ankstyvųjų civilizacijų – žydų, musulmonų, graikų , romėnų – palikimo. Tačiau daugelis mokslininkų visa tai laiko tik senovės išminčių palikimu, o tikrosiomis organizacijų teorijų ištakomis traktuoja 18-tame amžiuje kartu su fabrikais atsiradusias Didžiojoj Britanijoj ekonomines teorijas.

Pirmosios organizacijų teorijos analizavo tiktai formalių organizacijų anatomiją, jų struktūrą.

Pagrindinės to laikmečio suformuotos doktrinos, kurių laikėsi klasikai, šiek tiek jas išgrynindami bei išplėsdami, buvo tokios:

1. Organizacijų egzistavimo prasmė yra pasiekti gamybinius – ekonominius tikslus.

2. Yra vienas ir geriausias būdas gamybai organizuoti, ir tas būdas turi būti randamas sistemingų moksliškų tyrimų dėka.

3. Geresnių gamybos rezultatų galima pasiekti, vykdant darbo pasidalijimą ir specializaciją.

4. Žmonės organizacijose savo veiklą grindžia racionaliais principais.

Klasikų protėviais gali būti laikomi: Adam Smith, jis laikomas ekonomikos disciplinos „tėvu”, žymus savo gamybos efektyvumo siekimo laisvos rinkos ekonomikoje siekimo principais. Charles Babbage, matematikas, kuris pratęsė A.Smith pradėtą darbo pasidalijimo koncepcijos tyrimą. Daniel C. McCallum, 1856 metais aprašęs bendruosius organizavimo principus.

F.W.Taylor dažnai vadinamas „menedžmento tėvu”. Žymiausia jo knyga „Mokslinės vadybos
principai”.

Jo teorija gavo Mokslinės vadybos pavadinimą ir jos esmė atsispindi šiuose teiginiuose:

1. Organizacijų vadovai parengia gamybos ir darbo organizavimo mokslinius pagrindus.

2. Vadovai pagal nustatytus darbo kvalifikacinius reikalavimus kruopščiai atrenka darbuotojus, juos moko, kaip atlikti priskirtus darbus.

3. Nustatomas ryšys tarp užduoties apimties, kokybės ir atlyginimo dydžio.

4. Tolygiai paskirstomas darbas ir atsakomybė tarp organizacijos administracijos ir darbininkų.

H.Fayol savo įžymioje knygoje „Pramoninis ir bendras administravimas” atkreipė dėmesį į organizacijose vykstančius procesus, pirmasis išskyrė administravimo funkcijas: numatymą, planavimą, organizavimą, koordinavimą ir kontrolę.

Klasikais šie teoretikai laikomi todėl. Kad padėjo pagrindus vadybos mokslui. Prie klasikų priskiriami ir H.Gantt, M.Weber, F.ir L.Gilberth, A.J.Graičiūas.

Organizacijų teorijų turinys labai siejasi su tuo metu vyravusia kultūrine ir ekonomine aplinka. Vyravo protestantiška etika, kurioje pagrindinę vietą užima taupumo, darbštumo, individualizmo, bei poreikio ko nors apibrėžto siekti vertybės. Visa tai ir suformavo pagrindą Klasikinei organizacijų teorijai, kurios pagrindinė vertybė – efektyvumas.

Klasikinės vadybos mokyklos trūkumais galima laikyti jų pretenzijas į universaliais laikytinus valdymo principus, kai tuo tarpu jie tinka tik stabilioms ir paprastoms organizacijoms. Nepakankamai dėmesio jie skyrė žmonėms ir jų poreikiams organizacijose, bei organizacijų ryšiams su aplinka.

1.2 Neoklasikinis organizacijų teorijų etapas

Yra nuomonė, kad grupę sociologų, rašiusių po Antrojo Pasaulinio karo, galima laikyti atskira Neoklasikine organizacijų teorijos mokykla ar bent jau etapu. Chronologiškai jie reiškėsi Žmogiškųjų išteklių ir elgesio mokyklos klestėjimo laikotarpyje. (Todėl literatūroje galima rasti Elgesio mokyklą pavadinta Neoklasikine). Tačiau pagal nagrinėjamų klausimų ratą buvo gana unikalūs. Pirmiausia jie pradėjo kovą prieš pernelyg paprastus mechanistiškus klasikų požiūrius bei teiginius, kritikavo juos už tai, kad per maža dėmesio skyrė organizacijos narių socialiniams poreikiams, atskirų organizacijos dalių koordinavimui, jos santykiams su aplinka ir sprendimo procesams. Tam tikra prasme galima galvoti, kad siekė papildyti, modifikuoti ir patobulinti klasikų mokslą. Reikia pripažinti, kad jie bekritikuodami padėjo pagrindus daugeliui po to sekusių teorijų ir mokyklų.

H.A.Simon laikomas vienu iš įtakingiausių neoklasiku. Jis metė iššūkį „bendriems vadybos principams”ir teigė, kad jie nenuoseklūs, vienas kitam prieštarauja ir yra sunkiai pritaikomi daugelyje konkrečių situacijų.

Kitas svarbus jo nuopelnas yra sprendimų priėmimo teorijos išvystymas. Jis teigė, kad žmonės yra linkę pasitenkinti pirmu rastu minimaliai tenkinančius sprendimus, nes nėra intelektualiai rasti paties geriausio. Todėl organizacijų teorija turėtų traktuoti, kad jos pateiktas sprendimo priėmimo modelis yra riboto racionalumo.

Kitas žymus sociologas Ph.Selznik, 1948 m. išleistame straipsnyje „Organizacijų teorijos pagrindai” kritikavo klasikų grynai racionalų požiūrį į organizacijas ir teigė, kad organizacijų elgsena visuomet atsiskleidžia savo neracionaliais aspektais. Jis pirmas įvedė „kooptavimo” sąvoką, kuri reiškia, kad organizacija įjungia naujus elementus į savo tikslų ir strategijos formavimo procesus.

Šių teoretikų svariausias indėlis buvo tai, kad mesdami iššūkį klasikams, jie padėjo pagrindus po to sekusioms teorijoms bei nukreipė organizacijų teorijų vystymąsi sudėtingesne linkme.

1.3 Žmoniškųjų išteklių ir organizacinės elgsenos mokykla

Prieš įžengiant į žmogiškųjų išteklių arba elgesio mokyklos apžvalgą, pravartu sugrįžti šiek tiek atgal ir pasižiūrėti, kas dėjosi 2-ojo dešimtmečio pabaigoje. Darbininkui svabiausiais ir liko ekonominiai motyvai, o priklausymas kaip organizacijai ar profesinei sąjungai jam nebuvo labai aktualus. Saugumo instinktas būrė žmones į grupes, kurios teikė psichologinį nusiraminimą ir identiškumo jausmą. Socialinių vertybių svarba išaugo dar ir dėl to, kad biurokratinio tipo vadovavimas nepateisino pramonės reikalavimų, ir sugebėjimas žmones motyvuoti, dirbti su grupėmis, socialinė kompetencija išėjo į pirmą planą. Žmogaus psichologijoje įvyko pokytis nuo dėmesio sau, savo veiklai, savikontrolei, į dėmesį bendravimui su bendradarbiais, socialiniam lankstumui.

Antroji vadybos teorijų stadija prasidėjo taip vadinamais Hawthorno tyrinėjimais. Buvo atliekami tyrimai apie fizinių ir socialinių darbo sąlygų įtaką darbuotojų darbo rezultatams. Žymiausias iš autorių juos vykdęs ir aprašęs, buvo E.Mayo. Po to sekė visa eilė autorių (A.Maslow, R.Likert, F.Herzberg, D.McGregor) darbų, nagrinėjusių darbuotojų motyvaciją, vadovavimo stilius, individo ir organizacijos sąveiką, grupinius procesus organizacijose, bei organizacijos vystymą. Yra nuomonė, kad šią mokyklą galima vadinti Neoklasikine, tačiau dauguma mokslininkų ją vadina šiais vardais: Žmogiškųjų išteklių, Žmogiškųjų santykių, Organizacinės elgsenos arba Elgesio vadybos mokykla.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1458 žodžiai iš 4829 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.