Naujų technologijų taikymas globalizacijos kontekste
5 (100%) 1 vote

Naujų technologijų taikymas globalizacijos kontekste

1121

Įvadas

Globalizacija tampa viena iš svarbesnių veiksnių, kurie lemia viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos raidą.

Aktualiausias informacinės visuomenės uždavinys yra tarnauti žmogui, visų pirma jo svarbiausiems gyvybiniams poreikiams. Sveikata yra ne tik vienas svarbiausių žmogaus reikmių, bet ir nacionalinis visuomenės turtas. Jam palaikyti ir puoselėti pasaulyje skiriamas didžiulis dėmesys, pasitelkiant naujausias tame tarpe informacines technologijas.

Lietuvos pažangos raktas glūdi sparčioje žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtroje.

Šio amžiaus pabaigai būdinga šalies ir sistemų integracija, siekiant saugumo, naujų technologijų ir aukštesnės gyvenimo kokybės. Todėl sveikatos apsaugos sistemos ir jos organizacijų valdymas negali apsiriboti tik nacionaline patirtimi ir nacionaliniais sprendimais. Būtina įvertinti kas vyksta kaimyninėse Europos ir viso pasaulio šalyse.

Šiandien pasaulyje vyksta sparti socialinė transformacija ir modernizacija, kurių metu formuojasi tinklinė visuomenė su savo naujomis socialinėmis sąveikos formomis, naujo pobūdžio socialiniais santykiais ir socialiniais ryšiais. Pasak sociologo M. Castellso viskas sutelkta visuotiniame tinkle; tinklinė visuomenė apima kapitalizmą, mūsų pasaulio demokratines institucijas, tarptautinę pramonę, žiniasklaidą, taip pat ir sveikatos priežiūrą. Viena iš ryškių modernizacijos apraiškų yra telemedicinos raiška. Telemedicina, panaudodama informacija atliekant įvairias medicinines diagnozes, konsultacijas, monitoringą, terapiją ir švietimą. Šiuolaikinių informacijų ir telekomunikacinių technologijų dėka tinklinėje visuomenėje telemedicina greitai tampa besivystančia moderniai sveikatos priežiūrai, nepaisant geografinės ar socioekonominės padėties.

Lietuvoje pastaruoju metu gana sėkmingai plėtojamos informacinės technologijos, sukauptas didžiulis medikų patyrimas kuriant diagnostikos ir terapijos metodus.

Informacinių technologijų naudojimas sveikatos apsaugai gerinti ir gyvybėms gelbėti

Sveikatos priežiūros srityje, informacinės technologijos plačiai taikomos, sukurta daug įvairių rūšių informacinių sistemų, tačiau, vis dar yra potencialus šių sistemų augimas. Ekspertinių sistemų, atliekančių diagnozavimo procesą, panaudojimas sveikatos priežiūroje sąlygoja kaštų minimizavimą, greitesnį ir veiksmingesnį paslaugų suteikimą, nedalyvaujant ekspertui. Faktiškai, sveikatos informacinės sistemos matomos, kaip esminė prielaida racionaliam ir efektyviam diagnozavimui ir sprendimo priėmimui medicinos srityje. Sprendimų priėmimas konkrečioje medicinos srityje apima didelius žinių ir informacijos kiekius. Diagnozavimo procesas medicinoje yra sudėtingas, nes jis apima žmones, kaip sprendimų priėmėjus, ir kitus žmones, kaip informacijos šaltinius ir kaip sprendimų subjektus. Ekspertinės sistemos medicinoje naudojamos, kad palengvintų gydytojų darbą. Sprendimų priėmimo sistemos buvo sukurtos, kad patvirtintų diagnozę, nes ji yra vienas iš pagrindinių uždavinių medicinoje.

Ateities ligoninėje Jūsų gyvybę gali išgelbėti ne naujausi vaistai, o kompiuterinė sistema.

Būtent todėl ligoninėse visoje Europoje vyksta skaitmeninė pertvarka.

Skaitmeninės ligoninės infrastruktūra – tai pradinė ateities sveikatos apsaugos informacinių technologijų versija su elektroniniais sveikatos įrašais, pagerinančiais paslaugų kokybę ir jas teikiančių žmonių darbo efektyvumą.

Ji leis brangias, nepatogias ir lengvai prarandamas laikmenas (pavyzdžiui, rentgeno nuotraukas) pakeisti skaitmeniniais duomenimis. Ji leis raštelius ir popierinius dokumentus pakeisti tinkle veikiančia programine įranga, tiksliai registruojančia ir greitai persiunčiančia pacientų įrašus.

Vos kelis kartus spustelėję kompiuterinę pelę gydytojai ir medicinos slaugės galės akimirksniu gauti aukštos kokybės skaitmeninius vaizdus, laboratorinių tyrimų rezultatus ir pacientų ligos istorijas. Turėdami galimybę akimirksniu gauti tokius duomenis, gydytojai galės priimti geresnius sprendimus, nustatyti tikslesnę diagnozę ir paskirti tinkamiausią gydymą. Tai leis sutaupyti laiko, pinigų, o svarbiausia – padės išsaugoti gyvybes.

Sveikatos apsaugos revoliucija susijusi ne tik su medicina, bet ir su technologijų, leidžiančių teikti informaciją saugiai ir efektyviai pacientų priežiūrai, naudojimu.

Europos Sąjungoje esančios ligoninės didina investicijas, siekdamos tapti skaitmeninėmis ligoninėmis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2010 metais penki procentai nacionalinių sveikatos apsaugos biudžetų bus investuojama į elektronines sveikatos apsaugos sistemas ir paslaugas.

Gydytojai, būdami bet kurioje ligoninės vietoje, galės gauti naujausius duomenis apie savo pacientus. Pranešimai apie traumas, pavojaus signalai ir įprasti pranešimai – visa tai bevieliu tinklu keliaus į vieną delninį kompiuterį.

Ligoninės slaugių iškvietimo sistema veikia per terminalą, įrengtą prie paciento lovos ir sujungia pacientą su skambučių centru. Sistema pagal iš anksto nustatytą skambučių nukreipimo tvarką nusiunčia skambutį iš anksto paskirtai slaugei. Jei medicinos slaugė per tam tikrą laiko tarpą neatsiliepia, skambutis nukreipiamas kitai slaugei ir tai tęsiama tol, kol į paciento skambutį atsakoma. Tokia sistema užtikrina
didesnį efektyvumą ir leidžia geriausiai išnaudoti palatos personalo įgūdžius, o pacientams suteikiama rūpestinga pagalba iš reikiamo asmens reikiamu metu. Slaugių iškvietimo sistema – tai tik bendros technologinės sistemos, įrengtos ligoninėje, dalis.

Sveikatos apsauga susiduria su nemažomis paslaugų kokybės ir prieinamumo problemomis. Todėl keliamas tikslas – plėtoti integruotą informacinių technologijų veiklą moksle, mokyme ir klinikinėje praktikoje.

Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

1. informacinės visuomenės infrastruktūros kūrimas siekiant diagnostikai panaudoti kuo platesnio rato ekspertų patirtį, bei sukauptas žinias;

2. naujų informacinėmis technologijomis pagrįstų diagnostinių metodų kūrimas;

3. pažangiausios gydymo meno patirties skleidimas.

Naujos technologijos plačiai diegiamos įvairiose medicinos srityse. Reikšmingą vietą čia užima vaizdų analize grįstos technologijos, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso įranga, ultragarsinių signalų analizę atliekanti įranga ir t.t.

Pasaulinė sveikatos organizacija 1980 m. paskelbė programą “Sveikata visiems”. Tikėtina, bus akcentuojama sveikata kaip žmogaus teisė, o tai reiškia, kad sveikatos apsaugos problemų sprendimas daug priklausys ir nuo politikų, nuo politinės – ekonominės sistemos. Aišku ir tai, kad vykstant globalizacijai, daugelį problemų galima spręsti tik pasauliniu mastu. Viena jų – ekologija. Tikimasi, kad pagerėjus ekologijai sumažės neigiama aplinkos įtaka sveikatai ir kt. Žmonės gyvens ekologiškai švariuose miestuose ir gyvenvietėse. Jie galės gyventi bet kuriame planetos (gal ne tik mūsų) kampelyje. Biotechnologijos (ir klonavimo) dėka galės būti sukurti ar atkurti prie įvairių gamtos sąlygų prisitaikę gyvūnai. Žmonių mitybai genų inžinerijos dėka bus išvestos fantastiškos augalų ir gyvūnų veislės. Žmonės mokės sveikai gyventi. Negers nei kavos, nei arbatos, nei alkoholio…

Nelengva kalbėti apie trečiojo tūkstantmečio mokslą, apie medicinos mokslo vizijas. Kai kurios prognozės rodo, kad artimiausias šimtmetis bus optoelektronikos šimtmetis. Kaip elektronas keičia mechaninį krumpliaratį, taip kvantas gal pakeis elektroną? Mikroelektronikos erą pakeis nanoelektronika. Tai jau ne paprasta miniatiūrizacija: molekulinės nanotechnologijos dėka bus galima iš molekulių, atomų kurti sudėtingas sistemas ir tokias medžiagas, kurių gamta pati sukurti negali. Globalizaciniai procesai decentralizuos gydymo įstaigas. Medicinos pagalba bus pasiekiama visur, kur jos reikės. Didelių ligoninių, klinikų nebereikės. Kodėl? Ar jas reikės išsprogdinti? Ne. Jos pačios išnyks. Tai vyks dėl daugelio priežasčių. Viena jų – žmonės mažiau sirgs, o susirgę mokės daugiau patys sau padėti. Amerikos Džonso Hopkinso universiteto mokslininkai prognozuoja, kad XXI amžiuje daugiau reikšmės įgaus alternatyvi medicina, kurios metodais plačiau mokės naudotis patys žmonės. Netradiciniai gydymo metodai bus integruoti į “klasikinius”. Antra, žmonės daugiau gydysis namie, kur, reikalui esant, bus panaudota ir moderni intensyvaus sekimo bei gydymo portatyvi technika. Gydytojai ir slaugymo personalas irgi bus mobilūs, o reikiamus duomenis apie ligonį iš jo namų ar gydymo įstaigos bus galima gauti telemedicinos priemonėmis bet kurioje vietoje. Tam padės ir komunikacijos sferos – susisiekimo (greiti automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir kt.), ryšių – pasikeitimai. Kiekvienas turės mobilų vaizdo telefoną, bevielį portatyvų personalinį kompiuterį. Kompiuteris supras savo šeimininko kalbą, pažins jo braižą, išvers tekstus į daugelį kalbų ir t.t.

O kokios medicinai svarbios prognozės? Moterų ir vyrų santykis bus 60:40 (seksualinio išnaudojimo objektu gali tapti vyrai). Gerokai pailgės gyvenimo trukmė (iki 90-95 metų) – jaunystė truks iki 30 metų. Plikių tikriausiai irgi nebeliks, nes dirbtinai atsiauginti plaukus nebebus problema. Vyrų vidutinis ūgis bus 185-190 cm, moterų – 175-180 centimetrų. Kadangi jau bus visiškai iššifruotas žmogaus genomas, tėvai galės “užsisakyti” būsimo vaiko lytį, svorį, plaukų ir akių spalvą ir kt. Jei bus leidžiama klonuoti žmones ar manipuliuoti genais, atsakančiais už žmogaus protinį ar fizinį vystymąsi, bus galima “programuoti” vaikus su tam tikromis pageidaujamomis savybėmis.

Kaip atrodys ateities gydytojas? Ligų diagnostikai pravers daug neinvazinių metodų. Teisingas bus pasakymas “kiaurai matau” ligonį. O ar tebeturės gydytojas tradicinį fonendoskopą? Gal fonendoskopas ar kažkas panašaus į jį liks, bet tai bus elektroninis stetoskopas, turintis filtrus pašaliniams triukšmams slopinti. Prie ligonio priglaudžiamoje dalyje bus ir monitorius, kuriame gydytojas galės vizualizuoti širdies elektrinę veiklą, elektrokardiogramą, širdies susitraukimų dažnį. Šie duomenys, taip pat tai, ką gydytojas išklausė (fonokardiograma), iškart bus įrašyta į stetoskope esančią atmintį. Tiek elektrokardiogramą, tiek fonokardiogramą bet kuriuo metu galės vėl pamatyti ar išklausyti ne tik pats gydytojas, bet ir jo kolegos (bus įvesta ir į kompiuterinę ligos istoriją).

Sunkiai sergantys ligoniai, kuriuos reikia beveik nuolat sekti, turės į organizmą implantuotus jutiklius kūno temperatūrai, cukraus kiekiui, kraujospūdžiui,
susitraukimų dažniui sekti su telesistema duomenų distanciniam perdavimui. Įvykus nukrypimams, atsiradus tam tikriems signalams, gydytojas savo kompiuteryje gaus šią ir ne tik šią informaciją. Kai kurios ligonio organizme implantuotos sistemos leis automatiškai ar distanciniu būdu įjungti reikiamus manipuliatorius, kurių veiklą savo kompiuteriu kontroliuos gydytojas. Tikslią informaciją apie pakitimus organizme duos implantuojami bioniniai jutikliai, kurie bus mažesni už ląstelę. Nesveikus audinius detaliau bus galima ištirti paėmus mikroskopinio dydžio audinio gabalėlį ir jį staiga užšaldžius. Paskui paimant DNR iš mėginių, atsiskleis visas metabolinio ir kitokio ląstelių aktyvumo vaizdas. Panašiai veiks ir vėžio “žudytojai” – minimalaus dydžio organizme cirkuliuojantis prietaisas mokės atpažinti vėžines ląsteles ir jas selektyviai nunuodyti. Toks prietaisas turės savo kompiuterio valdomus spaudimo ar akustinius jutiklius, kurie jam padės tiksliai lokalizuoti pakenkimo vietą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1637 žodžiai iš 3186 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.