Naujuju amziu filosofija ir etika reneansas humanizmas
5 (100%) 1 vote

Naujuju amziu filosofija ir etika reneansas humanizmas

N.a. Filosofijos ir etikos klasifikavimas

1. atgimimas (renesnsas) (XV-XVIa.)

2. n.a.filosofiniu sistemu (klasikines fil) (17a.) tai racionalizmo epocha.

3. apsvietos ir kritikos laikotarpis.(18a.)

4. klasikin.Vokiečiu filo.laikotarpis (19a) Dvasiniai pokyciai XV-XVIa. susije su to meto judėjimais:

1.religinis (reformacija)

2.kultūrinis (humanizmas ir grozines literat,senoves filo,atgaivinimas–Renes.

3.mokslinis (didieji atradimai)

4.politinis(kova pries vidura.monarchija

N.A.filosofijai rupejo tikslesne,nuo matefizikos atskirto, mokslo samprata. Ji isitvirtino aktyvios žmogaus proto prigimties ideją. Troskimas greičiau ivaldyt gamta skatino slepininguju mokslų paplitima-magija,alchemija, astrolog.,kt.N.a filoso remesi laikinuoju pasauliu ir mane, kad jis vienintelis.

I. Renesanso charakteristika. Antropocentrizmo principas. Renesanso filosofijos ir etikos sistemiškumo klausimai.

Pereinant nuo feodalinio prie miestietiško gyvenimo budo, kuriantis nacionalinems valstybems,išsiskiria žm svarba. Jo savitumas.Reikėjo new paziuru, jos buvo perimtos is viduramz ir antikos pasiekimu.Atrode, jog atgimsta antikine kultūra,nes viduramž ji buvo primirsta,tdl si epocha pavadinta atgimimu–renesanso ep. R gime Italijoj. Susiformavo nauja filosof pasauleziura. Jai atstovavo:N.Kuzietis, M.Ficino, L.Da Vincis, M.Liuteris, N.Makevelli, F.Bekonas, Dz.Bruno, N.Kopernikas, G.Galilėjus,T.Moras ir kt.

Antikine filosofija apvanikavo neoplatonizmas: 1.vienis – auksciausias geris, 2.pasaulio protas,3.pasaulio siela, 4.kosmosas. Jame nera ryskaus padalijimo i subjekta ir gamta,tdl neoplatinizmas laikomas beasmeniu.

Vidurazmiais vietoj vienio buvo triasmenis Dievas.Vietoj pasaulio prot ir sielos–Dievo sunus ir Sventoji Dvasia.

Renes epochoj buvo judama link subjektyvumo.Nieko kito neliko kaip tik antropocentrizmas.Pasaulio centre-zm. Ren.filo nieko nepakeite-naudojo ta pacia neoplatonine schema.Dieva paliko tik formaliai,bet visas demesys zmogui. Renesanso pagr.principas tapo antropocentrinis neoplatonizmas. Pereinant nuo sakralinio neoplatinizmo (antika)prie antropocentrizmo(renesan) pazeistas filosofijos sistemiškumas. Antikos filosofija susistemino Plotinas, o viduramziu –T.Akvinietis, taciau nera mastytojo, kuris butu susistemines renesanso filosofija. Masytojus domino ne sistemiškumas,o zmogus –jo prigimtis, savarankiškumas, kuryba, grozis.

Zmogus – kurejas, menininkas.

Zmogiskumo ypatumas yra gyvenimas. Demesys skiriamas visoms zm.charakteristikoms. Renesanso žmogaus asmenybe kūrybinga. Kurybiskuma perima is Dievo. Ta asmenybe gali valdyti save ir gamta. Zmogus tampa politines, religines, technikines kurybos saltiniu. Pirma vieta- groziui.Grozio buvimas rodo, kad yra ir geris.

Humanizmas. Jo atsiradima paskatino antropocentrizmas. Humanizmas –paziura, kuri teigia žmogaus, kaip asmenybes, vertinguma. Renesanso epochoje humanizmas tampa visuotiniu judėjimu. Humanizmo principas reiske perversma visoje kultūroje ir žmonijos pasauleziuroje. Viena is humanizmo israisku formu- pasipriešinimas scholastikai. Humanistai atgaivina antikos epikurieciu idealus. Renesanso epochoje atsiranda jaunos aktyviosios buržuazijos etika. Joje akcentuojama žmogaus kilnumas, dvasios slove. Demesys nukreipiamas ne i tai, kas paveldėta, o i tai, kas pasiekta mene, moksle, kuryboje isvystant savo sugebėjimus iki tobulumo. Humanistai smerke neturto izadus. Ieškoma budu kaip suderinti asmeninius interesus su aplinkiniu žmoniu interesais. Pradeta galvot, jog zmogisku santykiu pagrinda turi sudaryti meile ir draugyste.

Renes. humanizmas orientuojas i laisva minti. Ir atitinkamai i visuomenine–valstybine santvarka. Visuomenines ir politines idejas buvo sunku realizuoti, todel kai kurie mastytojai atsigreze i utopijas. T. Moras „Utopija“, T. Kampanela „Saules miestas“.

Rnesanso ir n.a. etikos. Charakteristika.

Renesanso ir n.a. etikos bruožai.

Tai galima pavadinti klasikine buržuazine etika (Marksas). Kritiskai ziuri i tikrove. Charakteringas n.a. bruožas– atskiro empirinio individo kaip moralinio subjekto reabilitacija. Viduramz.Etika orientavos i platono ir Aristotelio etika, o n.a. kreipias i stoicizmo idejas, todel n.a. etikai budingi bruožai:

1.ji neigia morales jegu trancendentaluma.

2.pagrindžia asmenybes etini savitiksla.

3.sugrazina prarastuosius antikos idealus.

Svarbiausia yra tai, kad n.a.stengias itvirtint nauja doroves objektyvumo ir visuotinumo problemos sprendima viduramži. N.A.etika iveda naujoves: 1.dorove nuleidžia ant zemes. 2. individui dorove tampa vienu is jo gyvenimo motyvu. 3.individualus siekiai jungiami su visuomeninėm pareigom. N.A.et.kl: kokiu budu atskiro individo morale tampa butina socialiniu organizaciju jega?

Etikos pagrindine ideja ir išeities punktas

n.a. etika, tai ypatingas istorinio pobudzio morales teorijos tipas. Toji etika fixuoja to laikotarpio reiskinius: 1.visuomeniniu papročiu individualistines tendencijos. 2.tos visuomenes pagimdytu individu egoistine esme. Toji etika teigia: realus egoistiniai santykiai gali buti pasalinti deka žmogaus proto aktyvumo. Tikrovėje iskyla ryskus individo ir visuomenes antagonizmai (prieštaravimai). Taciau tu antagonizmu etiniai sprendiniai pakeiciami gerasirdiska iliuzija.Toji iliuzija tampa dvasine prievarta, nes ji privercia zmones susitaikyt su jiems svetimais visuomeniniais interesais. Zmones raginami itiket, jog tokiu socialiniu pagrindu yra imanoma visuomeninio ir
asmeninio pradų harmonija .

Zmogaus moralines prigimties samprata

Pagal žmogaus moralines prigimties samprata n.a. filosofija skirstoma i dvi kryptis: 1. vadovavosi ideja, jog žmogaus prigimtis jau savo ištakose yra sugadinta ir bloga (Makevelli ir Hobbes) 2.žmogaus prigimti laikė gera nuo pat jos ištakų (.Moras,Ruso). abi kryptys buvo vieningos laikydamos empirini zmogu egoistine butybe. Tik 1 kryptis egoizma suprato kaip natūralia žmogaus israiska, o 2-egoizmo priezasti iziurejo istorijos eigoje, socialinėj nelygybėj.

Jie nesuprato, kad prigimtis nei gera, nei bloga. Tik natūralus polinkiai yra linke likti natūraliais, o istoriskai nesivystantis zmogus linkes daryt klaidas ir taip itvirtinti egoizma.

Sielos racionalumo samprata

Kitas charakteringas n.a. bruožas– sielos kaip kuniskumo formos samprata. S. Graikijoje buvo aiskinamas skirtumas tarp valios ir pazistanciojo proto. Viduramz. Baznycios Tevai sukure teorija, aiskinancia si skirtuma kaip bloga valia, kuri gadina dvasia.

Nuo XV a. Tas aiskinimas pasikeite: intelekto deka zmogus gali isreiksti visa, kas kuniska. Protingoji siela yra objektu sintezavimas,tdl pazindami mes turim galimybe savo nuoziura tvarkyti gamta (ir kuna). Sielos savybe viska sudvasinti rodo, jog ji gali save isreiksti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 895 žodžiai iš 2888 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.