Navikinio proceso patogenezė inicijacija promocija progresas stadijos
5 (100%) 1 vote

Navikinio proceso patogenezė inicijacija promocija progresas stadijos

Jau nuo Hipokrato ir Galeno laikų žmonija mėgino įspėti piktosios lemties – piktybinių navikų atsiradimo paslaptį. Tačiau mokslinė teorija pradėta plėtoti tik XIX a. antroje pusėje, kai jau buvo sukurta ląstelinės patologijos teorija. Mokslo raidoje buvo sukurta gana daug įvairiais laikais vyravusių onkologinių susirgimų teorijų – visos tebuvo tik dar vienas laiptelis ilgame pažinimo kelyje. Nė viena tų teorijų šiuo metu nėra gyvybinga, visos jos mirė natūralia mirtimi, bet buvo reikalingos, nes specialistams teikė ne tik daugiau informacijos, bet ir stiprino suvokimą, jog tai nepaprastai sudėtingas reiškinys, kurį išsiaiškinti tuo metu turėto žinių lygio nepakako.

Ką šiuo metu galima pasakyti apie piktybinių navikų atsiradimo mechanizmus? Pirma, piktybinis navikas atsiranda ne staiga, tai daugiapakopis procesas. Antra, vieni pagrindinių genomą keičiančių faktorių yra citotoksiniai. Visą procesą, matyt, galima įsivaizduoti dviem etapais: paveikus kancerogeniškam veiksniui normali ląstelė tampa inicijuota. Ją paveikus kitiems faktoriams – promotoriams – nebūtinai kancerogeniškiems, ląstelė jau transformuojasi – gali išsivystyti piktybinis auglys. Taigi iniciacija ir promocija galėtų būti tie du svarbiausi procesai, kurie sukelia piktybinį naviką. Pirmojoje stadijoje ląstelės genome įvyksta negrįžtami pakitimai, tačiau pati ląstelė nepakinta. Kancerogenas, patekęsį ląstelę gali būti detoksikuotas ir išskirtas, arba sąveikauti su ląstelės struktūromis, jas ardyti ir galų gale sukelti DNR pažeidimus. DNR pažeidimai gali būti ištaisyti, arba ląstelė gali dėl jų žūti. Trečias kelias yra pakitimų išlikimas, o ląstelė toliau dauginasi. Antrame etape ląstelė pakinta, tampa navikine. Taip nutinka , nes DNR pažeidimai gali sukelti diferencijacijos pažeidimus, vystosi navikas. (1 Priedas) Tačiau naviko augimas nebūtinai prasideda tuoj ląstelei supiktybėjus, visa tai gali prasidėti po ilgesnio laiko. Piktybiniams navikams būdingas laipsniškas naviko savybių kitimas piktybėjimo linkme. Tyrimais nustatyta, kad: 1)iniciacija atsiranda nuo tam tikrų kancerogeno dozių. 2) Inicijacija yra greita ir negrįžtama bei išlieka ląstelių atmintyje. Pavyzdžiui, po ilgo laiko suleidus tiriamam gyvūnui promotorių, gyvūnas susirgs vėžiu. Vadinasi inicijacija sukelia DNR struktūros pakitimus. 3) Promotoriai gali sukelti navikus inicijuojamoje ląstelėje, bet patys navikų nesukelia. Be to, jei promotorius panaudojamas prieš iniciajacija, jis naviko išsivystymo nesukels. Vadinasi, promotorius sukelia grįžtamus pakitimus. 4) Kadangi iniciajtoriaus sukelti pakitimai yra negrįžtami, vadinasi daugybinis mažų dozių panaudojimas sukels tą patį efektą kaip vienos didelės dozės panaudojimas. O promotorius priešingai, turi savo slenkstinę dozę, o mažos dozės efekto nesukelia.Yra medžiagų, kurios turi ir inicijatoriaus ir promotoriaus savybių.

Piktybinių navikų atsiradimą skatina onkogenai, darantys įtaką kancerogenezei. Tačiau ir ląstelė nėra visiškai bejėgė. Ji apsirūpinusi genais(protoonkogenais), kurių svarbiausia paskirtis – saugoti nuo piktybinės transformacijos. Pakitę protoonkogenai tampa onkogenais, o šie pradeda gaminti onkobaltymą, dėl to ląstelė ir kinta. Dabar žinoma, kad vienas onkogenas nesukelia ląstelės transformacijos. Vieno onkogeno aktyvumas sukelia tik vieną piktybėjimo stadiją. Kad karcenogenezė prasidėtų, genuose vienas po kito turi vykti pakitimai – ištisa pakitimų seka. Būtent tuo metu panaudojant atitinkamas chemines medžiagas ir galima į tą procesą įsiterpti, jį paveikti ir stabdyti kancerogenezę. Šiuo metu žinomi 3 mechanizmai, kaip protoonkogenai virsta onkogenais. 1) Aktyvinamas taškinės mutacijos būdu, kai pakenkiamas vienas ar keli kodonai. 2) Kai kuriuose navikuose yra pastebimos labai dažnos chromosomų translokacijos. Tai gali turėti didelę įtaką navikų atsiradimui. Atsidūrę naujose vietose protoonkogenai gali suaktyvėti dėl to, kad jie atsiduria šalia kokio nors aktyvintojo arba dėl to, kad nustoja veikti jų veiklą reguliuojantys faktoriai. Translokacija gali paveikti biochemines protoonkogenų funkcijas. 3) Esant kai kuriems navikams būna genų amplifikacija (daugėjimas).

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 626 žodžiai iš 1191 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.