Ne pelno sektorius švietimo sistema
5 (100%) 1 vote

Ne pelno sektorius švietimo sistema

Turinys1. ŠVIETIMO SISTEMOS

SANDARA………………………………………………………….

……..4

1.1. Ugdymo įstaigos

vadovybė……………………………………………………..

………………….5

1.2.

Steigėjas…………………………………………………….

…………………………………………51.3. Savivaldybė kaip

steigėjas…………………………………………………….

………….. 61.4. Priežiūros išvadų

įforminimas…………………………………………………..

……………. 62. NE PELNO ORGANIZACIJŲ VAIDMUO

VISUOMENĖJE……………………………… 73. Ne pelno organizacijų valdymas ir

struktūra………………………………….. 94. NE PELNO ORGANIZACIJŲ STEIGIMAS IR

REGISTRAVIMAS…………………..10

5. Ne pelno organizacijų teisės ir

pareigos………………………………………….13

6. KONSTITUCINĖS NUOSTATOS DĖL NE PELNO ORGANIZACIJŲ………………15

6.1. Ne pelno organizacijų likvidavimas ir

reorganizavimas……………………………….166.2. Švietimo ne pelno organizacijų teisinė norminė

bazė………………….17

7. APSKAITOS IR STATISTIKOS REGLAMENTAVIMAS………………………21

8.

STATISTIKA……………………………………………………….

……………………………………….34

8. 1. Švietimo įstaigų vystymasis iki Lietuvos nepriklausomybės

atgavimo………34

8. 2. Švietimo raida nuo 1990

metų………………………………………………………..

……35

8.2.1. Ikimokyklinės

įstaigos…………………………………………………

…………….35

8.2.2. Moksleivių ir studentų skaičiaus

pokyčiai……………………………………36

8.2.3. Privalomasis

mokslas………………………………………………….

……………37

8.2.4. Tolesnis mokymasis, baigus privalomąjį mokslą……………………38

8. 2.5. Aukštasis mokslas………………………………………………… 39

8.2.6. Moksleivių ir studentų, įgijusių išsilavinimą,

skaičius………………. 41

8.2.7. Mokymo įstaigų skaičiaus

kitimas……………………………………………. 41

8.2.8. Mokymosi

aprėptis…………………………………………………

……………… 429. PASIŪLYMAI DĖL JAUNIMO ĮTRAUKIMO Į NEPELNO ORGANIZACIJŲ VEIKLĄ

………………………………………………………………..

………………………………………459.1. Ne pelno organizacijų

funkcijos……………………………………………………

……. 459.2. Informacijos stoka – pagrindinė problemos

priežastis…………………………… 46

9.3. Studentų atstovybių

veikla………………………………………………………

………… 50

9.4. Lietuvoje veikiančios jaunimo

organizacijos……………………………………….. 51

LITERATŪROS

SĄRAŠAS………………………………………………………….

………………….56

ĮVADAS

Ne pelno organizacijos turi senas tradicijas. Dažnai teigiama, kad

pirmosios ne pelno organizacijos-labdaros fondai atsirado vėlyvaisiais

viduramžiais ir kad pirmosios nevyriausybinės (ne pelno) organizacijos

sietinos su katalikų ir evangelikų liuteronų sąjūdžiais bei jų

švietėjiška veikla. Tačiau iš tikro fondai daugelyje Europos šalių

egzistavo jau nuo V a. prieš Kristų. Asociacijos Europoje taip pat yra

žymiai senesnės ir žinomos jau nuo pirmųjų krikščioniškų judėjimų

(krikščioniškos to meto grupelės taip pat laikytinos asociacijomis) bei

amatininkų ir pirklių asociacijų, gildijų ir cechų, savitarpio pagalbos

grupių ir sąjungų.

Dabartinę ne pelno organizacijų reikšmę iliustruoja ir tai, kad,

pavyzdžiui, kas aštunta nauja darbo vieta Prancūzijoje ar Anglijoje yra

sukuriama ne pelno organizacijoje. Be to, jei Britanijos ne pelno

organizacijos nustotų teikti savo paslaugas, o jų teikimą perimtų

valstybė, tai mokesčių mokėtojams kainuotų 12 procentinių punktų

padidintus pajamų mokesčius. Apie pusė visų organizacijų Jungtinėse

Amerikos Valstijose yra ne pelno organizacijos.

Ne pelno organizacijos efektyviai gali veikti visose srityse, tačiau

visuomenėje yra tam tikros išankstinės nuostatos, kuo pirmiausia turėtų

užsiimti ne pelno organizacijos. Lietuvos žmonės mano, kad efektyviausiai

nevyriausybinės organizacijos galėtų padėti žmonėms su negalia, pagerinti

pensininkų gyvenimo sąlygas, veikti gamtosaugos srityje arba užsiimti

švietėjiška pelno nesiekiančia veikla, tačiau nurodytos ir kitos tradicinės

ne pelno organizacijų veiklos sritys.

Kalbant apie ne pelno organizacijų vietą
visuomenėje negalima nepaminėti,

kad jos yra svarbus visuomenės savęs reguliavimo įrankis. Ne pelno

organizacijos dažnai jungia vienos profesijos žmones ar vienos veiklos

rūšimi užsiimančias bendroves. Šie subjektai, būdami suinteresuoti stabilia

ir priimtina savo veiklos aplinka dažnai nustato vidinius reikalavimus,

standartus, veiklos principus ir panašias normas.

Šiame darbe plačiau nagrinėjama švietimo ne pelno organizacijų

veiklos ypatumai, šias organizacijas reglamentuojanti norminė teisinė bazė,

raida bei pateikiama keletas pasiūlymų dėl jaunimo įtraukimo į šias

organizacijas. Taip pat gana detaliai aptariamos įvairios šių ne pelno

organizacijų administravimo ir kontrolės ypatybės bei tvarka Darbą sudaro

pagrindinės trys dalys: švietimo organizacijų teisinė bazė administravimas

ir kontrolė, jų vystymasis bei statistiniai duomenys, pasiūlymai dėl

jaunimo dalyvavimo šioje veikloje. Darbe stengiamasi pabrėžti švietimo

svarbą šiandieninėje visuomenėje, ir ne pelno sektoriaus švietimo

organizacijų indėlį šioje srityje.

Rašant referatą buvo remtasi LR įstatymais, periodine literatūra,

Interneto svetaine bei kita literatūra.1. ŠVIETIMO SISTEMOS SANDARA

 

Švietimo sistema

Lietuvos švietimo sistema apima formalųjį, neformalųjį ir informalųjį

švietimą (savišvietą) bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai.

Formaliajam švietimui priskiriamas pradinis, pagrindinis, vidurinis

ugdymas, profesinis mokymas, aukštesniosios ir aukštojo mokslo studijos.

Neformaliajam švietimui priskiriamas ikimokyklinis, priešmokyklinis

ugdymas ir kitas neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas.

Informaliajam švietimui (savišvietai) priskiriamas savarankiškas arba

savaiminis mokymasis.

Pagalbai mokiniui priskiriama informacinė, psichologinė, socialinė

pedagoginė, specialioji pedagoginė ir specialioji bei medicinos pagalba

mokykloje.

Pagalbai mokytojui ir mokyklai priskiriama informacinė, konsultacinė,

kvalifikacijos tobulinimo bei kitokio pobūdžio pagalba.Švietimo principai

Mokyklos, kaip institucijos, ypač aktualus siekis – sukurti atvirą,

dinamišką, polilogišką ir tolerantišką, ne hierarchinio pavaldumo, bet

horizontaliaisiais partnerystės ryšiais, laisva asmens iniciatyva

grindžiamą Lietuvos visuomenę.    Bendrosios programos nustato tik bendruosius ugdymo turinio principus,

jų pagrindu mokyklos bendruomenėms suteikiama galimybė kurti mokyklos

ugdymo programas. Tai naujas strategiškai svarbus ugdymo turinio politikos

posūkis: ugdymo turinys decentralizuojamas. Kartu rengiami valstybiniai

išsilavinimo standartai – rezultatų, kurių tikimasi iš mokyklos,

orientyras. Bendrieji švietimo reformos dokumentai remiasi Lietuvos

švietimo tradicija ir ugdymo minties patirtimi – S.Šalkauskio, J.Vabalo-

Gudaičio, J.Laužiko darbais. Orientuojamasi į šiuolaikinės pedagogikos bei

psichologijos raidos tendencijas, XXI a. švietimui keliamus reikalavimus.    Ugdymo turinys integruojamas, pateikiamas koncentrais, kurie dera su

nauja mokyklos struktūra. Paskutinėje mokyklos pakopoje mokiniai gali

pasirinkti mokymąsi pagal savo poreikius ir polinkius – mokymas

profiliuojamas. Mokytojams paliekama teisė kurti individualias programas

atsižvelgiant į bendruosius ugdymo tikslus, išsilavinimo standartus,

bendrąsias programas, moksleivių poreikius. Mokymas individualizuojamas.    Su bendraisiais ugdymo siekiais siejami ir ugdymo metodai: tetiniai

(pateikiamieji) keičiami euristiniais (atrandamaisiais).

1. Bendroji švietimo įstaigų veiklos priežiūra

Priežiūros paskirtis – padėti švietimo įstaigai įgyvendinti švietimo

politikos strategiją, paskatinti kaitai, rūpintis įstaigų demokratine

sankloda, įtraukti visuomenę į švietimo problematiką.

Valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių švietimo įstaigų (išskyrus

aukštąsias mokyklas) priežiūrą pagal įstatymais suteiktą kompetenciją kartu

su savo savivaldos institucijomis vykdo ugdymo įstaigos vadovybė, steigėjas

ir savivaldybė kaip švietimo įstaigų steigėja.

Valstybinę visų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)

pedagoginės veiklos priežiūrą vykdo Valstybinė švietimo inspekcija,

veikianti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus.

1.1 UGDYMO ĮSTAIGOS VADOVYBĖ

Prižiūri, kaip vykdomi švietimo reformą ir pedagoginę veiklą

reglamentuojantys dokumentai, aiškina mokyklos bendruomenės nariams

valstybinės bei regioninės švietimo politikos nuostatas.

Ekspertuoja, analizuoja ir koreguoja vaikų ir jaunimo bendrąjį, papildomąjį

ugdymą, profesinį rengimą bei suaugusiųjų švietimą.

Stebi pedagogų veiklą, teikia profesinę pagalbą ir dalyvauja juos

atestuojant.

Kontroliuoja, kad moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka

valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus.

Analizuoja ir mokyklos sąvade apibendrina veiklos problemas, svarsto jį

mokyklos taryboje ir teikia pagal priklausomybę apskrities valdytojo arba

savivaldybės administracijos švietimo padaliniui.

Sudaro sąlygas Valstybinės švietimo
inspekcijos bei savivaldybių švietimo

padalinių pareigūnams stebėti švietimo įstaigos pedagoginę veiklą.

1.2 STEIGĖJAS

1. Stebi įstaigos funkcionavimą, LR įstatymų, Vyriausybės nutarimų,

Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų teisės aktų

įgyvendinimą.

2. Užtikrina optimalias sąlygas ugdomajai veiklai.

3. Išklauso įstaigos vadovą, esant reikalui, gauna informaciją raštu.

4. Sudaro ekspertų grupes moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių atitikimui

valstybiniams išsilavinimo standartams nustatyti ir, atsižvelgdamas į

ekspertų išvadas, koreguoja įstaigos veiklą, inicijuoja pedagogų

kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją.

5. Užtikrina žmogaus teisių apsaugą, saugą darbe.

6. Sudaro sąlygas Valstybinės švietimo inspekcijos bei savivaldybių

švietimo padalinių pareigūnams stebėti švietimo įstaigos pedagoginę veiklą.

1.3 SAVIVALDYBĖ KAIP STEIGĖJAS

Analizuoja ir vertina švietimo įstaigų veiklos nuostatus, konsultuoja

įstaigų bendruomenes dėl ugdymo proceso organizavimo ir ugdymo turinio

įgyvendinimo.

Konsultuoja švietimo įstaigas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų,

Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktų

įgyvendinimo. Vertina teisės aktų įgyvendinimą įstaigose. Esant įstaigos

veiklos trūkumams, organizuoja operatyvinį poveikį.

Organizuoja švietimo įstaigų vadybos bei moksleivių žinių, gebėjimų ir

įgūdžių atitikimo valstybiniams išsilavinimo standartams ekspertizę.

Kaupia informaciją apie švietimo įstaigų veiklos pokyčius ir būklę,

analizuoja ir vertina valstybinės ir regioninės švietimo politikos plėtotės

požiūriu.

Koordinuoja švietimo įstaigų veiklą įgyvendinant švietimo reformos

nuostatas.

Analizuoja savivaldybės švietimo būklę bei problemas, jas apibendrina ir

teikia (sąvado forma) apskrities valdytojo administracijos švietimo

padaliniui.

Dalyvauja Valstybinei švietimo inspekcijai organizuojant savivaldybės, o

merui sutikus ir kitų apskrities teritorijoje esančių Švietimo įstaigų

patikrinimus.

1.4 PRIEŽIŪROS IŠVADŲ ĮFORMINIMAS

1. Steigėjo įgalioti asmenys apie savo darbo rezultatus raštu informuoja

steigėją.

2. Ugdymo įstaigos vadovybė pedagoginio personalo darbo priežiūros išvadas

įrašo iš jų tam tikslui skirtame žurnale, sąsiuvinyje ir pan.

3. Ugdymo įstaigos priežiūros rezultatai įforminami įrašu ugdymo įstaigos

inspektavimo knygoje arba pažyma.

4. Esant reikalui, patikrinimų rezultatai įforminami steigėjo įsaku arba

mero potvarkiu.

5. Pedagogai, ugdymo įstaigos steigėjai ir vadovai, savivaldybių merai,

nesutinkantys su patikrinimo rezultatais, turi teisę per 10 dienų nuo

rezultatų paskelbimo dienos pateikti apeliaciją apskrities valdytojui arba

apskrities švietimo tarybai.

2. Ne pelno organizacijų vaidmuo visuomenėje

Daugelyje šalių įmonėms ne pelno organizacijos yra neparankūs konkurentai

dėl joms teikiamų lengvatų. Tuo pagrindu ne pelno organizacijos visiškai

pagrįstai gali būti kaltinamos, jog plėsdamos savo veiklą į vis naujas

sferas, jos sugriauna lygios ir sąžiningos konkurencijos galimybę šiose

srityse. Konkuruojant su valstybinėmis institucijomis tokio privalumo nėra,

tačiau būtent išvaldžios institucijų nevalstybinės ne pelno organizacijos

yra pajėgios perimti daugelio funkcijų (socialinės apsaugos, kultūros

projektų finansavimo, sporto veiklos organizavimo, mokslo tyrimų, švietimo,

nusikaltimų prevencijos, etc.) vykdymą, ir čia labiau atsiskleidžia galima

ne pelno organizacijų socialinė reikšmė

Nepaisant labai svarbaus veiklos bei investavimo „variklio“ – materialinių

paskatų nebuvimo (arba buvimo žymiai mažesniu mastu), ne pelno

organizacijos turi keletą labai svarbių prigimtinių, o ne įstatymais

sukurtų privalumų lyginant su pelno siekiančiais subjektais, o juo labiau –

viešaisiais subjektais:

galimybė panaudoti nemokamą (savanorišką) darbą. Kaip rodo praktika, žmonės

yra linkęskirti savo laisvalaikį darbui ne pelno organizacijose;

galimybė gauti neatlygintiną, o dažnai ir neapmokestinamą, paramą. Ne pelno

organizacijos,kurių tikslas nėra asmeninė materialinė nauda, priešingai nei įmonės,

kurios siekia pelno, gali tikėtis gauti paramą iš tų, kuriems atrodo

priimtini ne pelno organizacijos tikslai.

papildomi stimulai vartotojams naudotis ne pelno organizacijų paslaugomis

ar pirkti jų prekes.Žmonės dažnai jaučiasi geriau, jei nors ir tą patį ar prastesnės kokybės

daiktą už tą pačią ar net didesnę kainą įsigyja iš ne pelno organizacijos.

Taip susidaro įspūdis, kad sumokėti pinigai, užuot atitekę verslininkui,

atiteks kitiems asmenims ar projektams, kuriems šių lėšų labiau reikia.

žmonės renkasi ne įmones, o ne pelno klubus savo laisvalaikiui praleisti ar

kitai veiklaiorganizuoti todėl, kad nori, jog kartu su jais šios veiklos metu būtų tik

tokie žmonės, kuriuos jie norėtų matyti. Klubo atveju galima priimti arba

nepriimti į klubą, tuo tarpu įmonė aptarnautų visus klientus.

Ne pelno organizacijų skaičius, dydis ir reikšmė per
pastaruosius

dešimtmečius Vakarų visuomenėse labai išaugo. Europos Sąjungos Komisijos

nuomone, tai įvyko dėl keleto pagrindinių priežasčių:

gerovės išaugimas ir daugiau laisvo laiko,

paslaugų reikšmės visuomenėje išaugimas,

„socialinė privatizacija“, t.y., valdžios teiktų paslaugų teikimo funkcijos

delegavimas ne pelnoorganizacijoms,

pirmenybės teikimas individualiam dėmesiui, kuris būdingas ne pelno

organizacijoms, o nenuasmenintam požiūriui, kuris būdingas valdžios institucijoms,

naujų poreikių, kuriuos gali patenkinti pirmiausia ne pelno organizacijos,

atsiradimas ir kt.

Ne pelno organizacijos efektyviai gali veikti visose srityse, tačiau

visuomenėje yra tam tikros išankstinės nuostatos, kuo pirmiausia turėtų

užsiimti ne pelno organizacijos. Lietuvos žmonės mano, kad efektyviausiai

nevyriausybinės organizacijos galėtų padėti žmonėms su negalia, pagerinti

pensininkų gyvenimo sąlygas, veikti gamtosaugos srityje, tačiau nurodytos

ir kitos tradicinės ne pelno organizacijų veiklos sritys.

Kalbant apie ne pelno organizacijų vietą visuomenėje negalima nepaminėti,

kad jos yra svarbus visuomenės savęs reguliavimo įrankis. Ne pelno

organizacijos dažnai jungia vienos profesijos žmones ar vienos veiklos

rūšimi užsiimančias bendroves. Šie subjektai, būdami suinteresuoti stabilia

ir priimtina savo veiklos aplinka dažnai nustato vidinius reikalavimus,

standartus, veiklos principus ir panašias normas.

3. Ne pelno organizacijų valdymas ir struktūra

Ne pelno organizacijos turi būti reglamentuojamos pagal atskirus

įstatymus, o ne pagal vieną ne pelno organizacijų įstatymą, pirmiausia

todėl, kad tarp skirtingų ne pelno organizacijų rūšių yra valdymo

struktūros bei nuosavybės santykių ypatumai. Kontinentinės teisės

tradicijoje šie ypatumai ir skirtumai labiausiai pasireiškia lyginant

narystės ir turto pagrindu veikiančias organizacijas.

Naryste paremtose organizacijose visa sprendimų priėmimo galia kyla iš

narių, kurie arba tiesiogiai priima sprendimus, arba renka atstovaujamus

organus.Turtu paremtose organizacijose lemiamą vaidmenį vaidina steigėjai,

savininkai. Būtent jie gali kontroliuoti visą organizacijos veiklą.

Kai šių dviejų organizacijų tipų atskyrimas nėra griežtas, galima sutikti

tikrai daug tarpinių variantų, kuomet vienoje organizacijoje tam tikras

funkcijas turi ir steigėjai, ir nariai, ir rėmėjai.

Žemiau aptariamos pagrindinių Lietuvos ne pelno organizacijų rūšių

valdymo struktūros.

Visuomeninių organizacijų įstatymas šiuo požiūriu yra liberalus ir

nenustato privalomos valdymo struktūros, atskirų valdymo organų

kompetencijos ar formavimo principų. Vienintelė įstatymo nuostata dėl

valdymo organų yra reikalavimas įstatuose nustatyti aukščiausiojo valdymo

organo sušaukimo tvarką, periodiškumą bei kompetenciją, o taip pat kitų

valdymo organų ir jų vadovų rinkimo tvarką ir kompetenciją. Narystės

principas visgi sąlygoja gana tradicinę visuomeninės organizacijos

struktūrą: visuotinis narių susirinkimas, taryba, pirmininkas, tačiau yra

nemažai organizacijų, nustatančių itin sudėtingą valdymo struktūrą.

Asociacijų įstatyme įtvirtinti gana griežti valdymo struktūros

reikalavimai. Nustatyti privalomi valdymo organai: visuotinis narių

susirinkimas (konferencija, suvažiavimas), kolegialus valdymo organas

(organai) ir administracija. Įstatymas nustato net šių organų kompetencijos

ir sprendimų priėmimo tvarkos pagrindus.

Įstatymas reikalauja, kad viešojoje įstaigoje būtų bent du valdymo organai:

visuotinis susirinkimas ir administracija. Visuotiniame susirinkime

sprendžiamojo balso teisę turi dalininkai, o atskirais atvejais ir

valstybinė institucija – panaudos davėja.

Viešojoje įstaigoje gali būti sudaromi kiti kolegialūs valdymo organai,

kurių formavimo tvarką bei kompetenciją nustatoma įstatuose.

Labdaros ir paramos fondo valdymo organų struktūra, nors tai nėra naryste

paremta organizacija, yra beveik tapati asociacijų valdymo organų

struktūrai. Skirtumas tas, kad visos valdymo struktūros pagrindas yra

steigėjai.

4. Ne pelno organizacijų steigimas ir registravimas

Ne pelno organizacijų registravimo tvarka ir registruojančios

institucijos bet kurioje šalyje yra neišvengiamai susijusios su kitų teisės

subjektų registravimu, tačiau paprastai ne pelno organizacijas

registruojančios institucijos yra kitos, nesutampančios su pelno

siekiančius subjektus registruojančioms institucijoms. Tokios institucijos

dažnai yra Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, teismai,

savivaldybės.

Steigiant visuomenines organizacijoms, asociacijas, viešasias įstaigas ir

labdaros ir paramos fondus, visoms šioms organizacijoms:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2401 žodžiai iš 7996 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.