Nedarbas europos sąjungoje
5 (100%) 1 vote

Nedarbas europos sąjungoje

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Nedarbas 4

1.1 Nedarbo rūšys ir formos. 4

1.2 Nedarbo lygis 4

1.3 Nedarbo tipai. 4

1.4 Natūralus nedarbo lygis 5

2. Nedarbas Europos Sąjungoje 6

2.1 Nedarbas ES šalyse 2003 metais, proc. 6

2.2 Nedarbas ES šalyse 2004 metais, proc . 6

3. Nedarbas Lietuvoje 6

3.1 Užimtumas 7

3.2 Nedarbas 7

3.3 Nauja draudimo nuo nedarbo tvarka 8

3.4 Laisvos darbo vietos 8

4. Kovai su nedarbu – ES milijonai 9

4.1 Europos socialinis fondas atviras visiems 9

4.2 Dalį lėšų teks rasti patiems 10

5. Užimtumas 10

6. Bedarbio išmoka 11

7. Laisvas asmenų judėjimas – galimybės ar grėsmės? 12

7.1 Laisvas asmenų judėjimas – viena jautriausių ES plėtros sričių. 12

8.Eures 14

Išvados 15

Priedai 16

Naudota literatūra 18Įvadas

Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose ES valstybėse narėse. Vienas iš dešimties ES piliečių veltui vargsta ieškodamas darbo. Europoje užimtumo lygis siekia 61 proc. ir yra beveik 10 procentinių punktų mažesnis negu JAV ar Japonijoje. Nors ES sukurta milijonai naujų darbo vietų, ne vienas milijonas žmonių vis dar negali rasti darbo, o daugiau nei pusė visų darbo ieškančių asmenų jau ilgiau kaip metai yra bedarbiai. Europos Sąjungoje netik trūksta darbo vietų – kai kurios gyventojų grupės, pavyzdžiui, ilgą laiką darbo nerandantys asmenys, jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, moterys ir tautinių mažumų atstovai, darbo rinkoje susiduria su ypatingais sunkumais. Todėl ES siekia netik užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų kuriama daugiau naujų darbo vietų, bet ir suteikti darbo rinkoje daugiau galimybių toms gyventojų grupėms, kurių padėtis iki šiol buvo nelabai palanki.

Padaugėjus Europos Sąjungos šalių- narių skaičiui- atsivėrus valstybinėms sienoms- padaugėjo ir emigrantų skaičius. Emigrantų padaugėjo ne tik iš ką tik tapusių Europos Sąjungos narėmis šalių, bet ir iš kitų šalių taip pat. Pigi darbo jėga paskatino darbo pasiūlos mažėjimą Europos šalyse. Tai padidina ekonomines ir socialines Europos Sąjungos šalių problemas. Didėjantis Europos Sąjungos šalių viusomenės nepasitenkinimas verčia Europos Sąjungos šalių vyriausybes skirti daug dėmesio šios problemos sprendimui.

Darbo tikslas:

• Išsiaiškinti kokios yra nedarbo rūšys;

• Išsiaiškinti, kodėl nedarbas yra neišvengiamas;

• Atskleisti nedarbo sumažinimo būdus;

• Išsiaiškinti, ar bedarbiams Europos Sąjungoje suteikiamos pašalpos ir parama?

• Išsiaiškinti ar laisvas asmenų judėjimas kelia grėsmę ar suteikia galimybės?1. Nedarbas

1.1 Nedarbo rūšys ir formos.

Nedarbas, t.y. nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių egzistavimo sąlygų ardymas (dabar žymiu mąstu amortizuojamas). Jis sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemas

Nedarbas yra nevienalytis reiškinys. Pavyzdžiui, Dž. Keinsas siūlė skirti nedarbą, atsirandantį laisva valia (savanoriškas nedarbas), ir prievartinį nedarbą. Pirmasis yra tada, kai laisvos darbo vietos nepritraukia nedirbančių žmonių dėl jos nepatenkinančio (per žemo) darbo užmonkesčio lygio, antrasis – kai nedirbantis žmogus sutinka su esamu atlyginimo dydžiu, bet negali rasti paties darbo (darbo vietos).

Nedarbo lygio padidėjimas – viena iš svarbių nuosmukio požymių. Nedarbo pokyčiai įvertinami, nustatant jo lygį.

1.2 Nedarbo lygis

Nedarbo lygis =( bedarbių skaičius / darbo jėgos skaičius ) * 100%

Nedarbo lygis – tai ekonominis rodiklis, nusakantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai procentinė išraiška santykio asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, su visais darbingais gyventojais (darbo jėga).

Taigi nedarbo lygis parodo, koks yra bedarbių procentas visos darbo jėgos požiūriu. Apskritai, kuo nedarbo lygis mažesnis, tuo didesnis ekonominis aktyvumas.

Nedarbo lygį kas mėnesį nustato Darbo statistikos biuras paprastu apklausos būdu. Kadangi visų šalies gyventojų apklausti neįmanoma, tai apklausa apima apie 65 000 šeimų. Klausymai pateikiami visiems šeimų nariams, kuriems sukako 16 metų, iškyrus nedarbingus – kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi paklaustieji skirstomi į tris kategorijas: užimti, t.y. dirba, neužimti, t.y. bedarbiai ir nedarbingi.

Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirba bent vieną valandą tą savaitę, kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie, kurie visai neturi darbo ir: a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) žada pradėti dirbti po mėnesio; c) aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darbo ištekliams nepriklauso pensininkai, stacionaro studentai, mamos, prižiūrinčios mažamečius vaikus.

1.3 Nedarbo tipai.

Skiriami trys nedarbo tipai – migracinis (frikcinis), struktūrinis ir ciklinis nedarbas.

Migracinis nedarbas atsiranda žmoniems paliekant darbo vietas dėl įvairių asmeninių priežasčių. Vieni darbuotojai išeina iš darbo norėdami pereiti į geresnę vietą, kiti atleidžiami už prasižengimus, treti, baigę mokyklą ar kursus, pirmąkart ieško darbo, ketvirti nedirba, nes baigėsi jų darbo sezonas.

Struktūrinis nedarbas – kai darbo pasiūlos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros (kvalifikacijos, profesijų,
šakų ar teritorijų požiūriu). Tokia padėtis susidaro keičiantis gaminamos produkcijos nomenklatūrai bei jos technologijai.

Ciklinis nedarbas atsiranda, kai sumažėja ūkinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabčioti, ji pasuka procesijos kryptimi. Šis nedarbo tipas ir yra apibūdinamas kaip nepakankamos pakluasos nedarbas. Ciklinis nedarbas tiesiogiai susijęs su verslo ciklu, jo nenumaldoma, nors kaskart lyg švelnesne sinusoidae.

Ciklinis nedarbas, atsirandantis susidarant nepakankamai paklausai, pirmiausiai mažinamas monitarinės bei fiskalinės politikos priemonėmis, skatinančiomis paklausos augimą.

Visai išvengti nedarbo netik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaug kam patiktų tokia ekonominė tvarka, kai įdarbinimas vyktų prievartos būdu. Todėl reikia tiksliai apibrėžti visiško užimtumo sąvoką, nes nedarbo lygis negali būti nulinis. Paskutiniaisiais šio amžiaus dešimtmečiais prasidėjo plati diskusija apie tai, koks galėtų būti nedarbo lygis ir ką reiškia „visiškas užimtumas“.

Jei nedarbo lygis būtų 9%, 10% ar daugiau, tai spartus ekonomikos išplėtimas situaciją pagerintų. Bendra gamybos apimtis ir užimtumas didėtų lygia greta. Be to, ekonomikos išplėtimas sąlygotų produktyvumo kilimą, nes, visų pirma, į ūkinę veiklą būtų įtraukti tie įrengimai ir darbuotojai, kurie nebuvo pilnai panaudojami.

Tačiau toliau plečiant gamybą ir mažėjant nedarbo lygiui, gali atsirasti kitų problemų. Gamintojai samdo vis daugiau darbotuojų tol, kol didėja paklausa jų produkcijai. Tačiau paklausos didėjimas gali sukelti infliaciją. Vadinasi, vienas iš visiško užimtumo apibrėžimų būtų toks: visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimo.

1.4 Natūralus nedarbo lygis

Dabar išsamiau panagrinėkime natūralų nedarbo lygį. Natūralus nedarbo lygis- yra toks nedarbo lygis, kuris susidaro esant galimam (potencialiam ) BNP ir apima migracinį ir struktūrinį nedarbą. Natūralaus nedarbo lygio sąvoką reikia patikslinti dviem aspektais.

Pirmas aspektas – šis terminas nereiškia, kad ekonomika visada funkcionuoja esant natūraliam nedarbo lygiui ir kartu realizuoja savo gamybinį potencialą. Ekonominio ciklo nuosmukio fazėje nedarbas viršija natūralų lygį. Kita vertus, galimi atvejai, kai nedarbas būna žemiau šio lygio.

Antras aspektas – natūralus nedarbo lygis nėra pastovus, jis peržiūrimas keičiantis sąlygoms.

2. Nedarbas Europos Sąjungoje

2.1 Nedarbas ES šalyse 2003 metais, proc.

šalys spalis rugsėjis

ES 15 8 8

Danija 6 5,9

Euro zona 8,8 8,8

Portugalija 6,9 6,6

Liuksenburgas 3,9 3,8

Belgija 8,1 8

Olandija – 4

Suomija 8,9 8,9

Austrija 4,5 4,5

Vokietija 9,3 9,4

Airija 4,6 4,6

Prancūzija 9,6 9,5

Švedija 5,8 5,6

Ispanija 11,2 11,2

Šalių sprendimas atverti savo darbo rinkas priklauso nuo nedarbo lygio pačioje šalyje. Pavyzdžiui, Švedija ir Danija buvo nutarusios atverti savo darbo rinkas, tačiau įvedė papildomus apribojimus, kurie leis kontroliuoti darbo jėgos iš užsienio judėjimą. Nedarbo lygis nuo 2003 metų rugsėjo iki spalio pakilo Švedijoje, Danijoje, Portugalijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Bendras ES ir euro zonos nedarbo lygis išliko stabilus.

2.2 Nedarbas ES šalyse 2004 metais, proc .

šalys rugsėjis

ES 9

Liuksemburgas 4,3

Airija 4,4

Slovakija 18

Austrija 4,5

Lenkija 18,7

Ispanija 10,6

Lietuva 10,4

Vokietija 9,9

Nyderlandai 4,7

Švedija 6,8

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį nedarbas Europos Sąjungoje ir Euro zonoje buvo toks pat kaip ir rugpjūtį, o regione darbo neturėjo 12,7 mln. žmonių. Šių metų rugsėjį, žemiausias nedarbo lygis buvo užregistruotas Liuksemburge, Airijoje ir Austrijoje. Didžiausias nedarbas užfiksuotas Lenkijoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Paskelbti duomenys patvirtino ekonomistų ir Europos Komisijos prognozes, jog per pirmuosius kelis šių metų mėnesius regiono darbo rinka vargiai parodys atsigavimo požymių.

Palyginus 2003 ir 2004 metų duomenys atsirado tokios išvados: per metus dešimtyje ES šalių nedarbo lygis padidėjo, keturiolikoje – sumažėjo, o vienoje šalyje nepakito. Nedarbas Nyderlanduose išaugo labiausiai : nuo 3,8 iki 4,7 proc. Švedijoje- nuo 5,6 iki 6,8 proc. Ženkliausiai nedarbas sumažėjo Lietuvoje – nuo 12,4 iki 10,2 proc.

3. Nedarbas Lietuvoje

Iš visų Europos Sąjungos šalių aktualiausia būtų panagrinėti Lietuvos nedarbo lygį. Kaip jau buvo minėta, pastaraisiais metais nedarbo lygis Lietuvoje sumžėjo keliais procentais.

Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo (buvo apklausta 10,1 tūkst. 15 m. ir vyresnių gyventojų) duomenimis, antrąjį 2004 m. ketvirtį užimtų gyventojų buvo 1442,1 tūkst., arba 2,3 procento daugiau nei pirmąjį š. m. ketvirtį, bet 2,5 procento mažiau nei prieš metus.

Bedarbių antrąjį 2004 m. ketvirtį buvo 183,4 tūkst., jų skaičius, palyginti su 2003 m. antru ketvirčiu, sumažėjo 35,1 tūkst., arba 16,1 procento. Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo pats žemiausias per pastaruosius metus. Šį ketvirtį darbo neturėjo kas devintas, o prieš metus – kas aštuntas 15 metų ir vyresnis gyventojas.

3.1 Užimtumas

Antrąjį 2004 m. ketvirtį 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 61,3 procento, pirmąjį š. m. ketvirtį – 59,9 proc., ir per
padidėjo 1,4 procento. Prieš metus jis buvo 62,4 procento.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1560 žodžiai iš 5154 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.