TURINYSĮvadas…………………………………………………………..
…………………………………………………..2
1. Nedarbas Lietuvoje………………………………
…………………………………………………..3
1.1. Bedarbių struktūra 2004-aisiais
metais………………………………………………….4
1.2. Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų
………………………………………………..7
1.3. Bedarbiai pagal darbo netekimo
priežastis……………………………………………..7
1.4. Bedarbiai pagal ankstesnę
profesiją……………………………………………………..
.9
1.5. Bedarbiai pagal ieškojimo
būdus………………………………………………………..1
0
2. Gyventojų
užimtumas……………………………………………………..
……………………….11
2.1. Pagrindiniai gyventojų užimtumo
rodikliai…………………………………………..11
2.2 Gyventojų užimtumas atskirose ūkio
šakose………………………………………..13
2.3 Gyventojų užimtumas pagal profesijų
grupes………………………………………..15
3. Darbo pasiūlos tendensijos 2004-asiais
metais…………………………………………….17
4. Darbo rinkos tendensijos 2005 metais…………………………………………..18
5.
Išvados……………………………………………………..
……………………………………………20
6.
Literatūra…………………………………………………………
………………………………………21
ĮVADAS
Šiuo metu viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yra
gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo
mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo
lygiu ir gamybos augimu.
Gyventojų užimtumo, nedarbo problemos ypač aktualios tapo po Lietuvos
Nepriklausomybės atkūrimo, t.y. perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką.
Reikėjo iš esmės pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą,
ieškoti naujų rinkų ir kt. Tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugų
plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis
sąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu,
reikėjo sumažinti darbo vietų, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir pan.
Šios ir kitos priežastys vertė ieškoti padėties pagerinimo būdų ir spręsti
gyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas,
nedarbas, pašalpų garantija ir kt. Tačiau praėjus penkiolikai metų,
matyti, kad yra teigiamų poslinkių gaivinant šalies ūkio ekonomiką,
mažinant nedarbą, didinant gyventojų užimtumą.
Šio darbo tikslas apžvelgti Lietuvos gyventojų nedarbo ir užimtumo
atsiradimo priežastis, pateikti statistinius duomenis, ekonominį viso to
vertinimą.1. Nedarbas Lietuvoje
Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų Lietuvoje, tai –
nedarbo problema. Ši problema glaudžiai susijusi su šalies ekonomikos
išsivystymo lygiu ir gamybos augimu.
Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, nesimokantys
dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos
valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam
mokymui.
Lietuvoje nedarbo lygis 2005m. Balandžio 1 d. yra 5,9 %, kai tuo tarpu
prieš metus buvo 7,9 %.
Daugiausia bedarbių 2004-aisiais balandžio 1d. buvo Mažeikiuose,
Akmenėje, Pasvalyje, Lazdijuose, Druskininkuose, čia bedarbiai sudarė
daugiau nei 15%. Mažiausias nedarbas buvo Kaune, Vilniuje – nesiekė 6
%.Šiuo metu didžiausias nedarbas – Akmenėje, viršijantis 14%. Mažiausias –
Kaune 3,5%.Bedarbiai 2005 m. balandžio 1d.
[pic]
1.1pav.
“Bedarbiai Lietuvoje”
Bedarbiai pagal amžiaus grupes (vid, tūkstančiais)
1.1
lentelė
|Vyrai |130,9 |140,5 |158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 |
|Moterys |95,8 |108,5 |115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 |
[pic]
1.1.2 pav. “Bedarbiai pagal lytį”Analizuojant duomenis apie bedarbius pagal lytį, galime teigti, kad
visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo vyrų nedarbas, o 2004-aisiais metais
moterų nedarbas buvo didesnis.
Moterų bedarbystė turi savitų, specifinių bruožų. Moteris yra vienas iš
labiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja
į iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai
nebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis,
būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą
dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės
nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų.
Moterims sunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėl
blogesnės socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiek
dėl žinių trūkūmo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę
(specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, su
specialiu viduriniu 65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagal
specialybę. Daugelis moterų, išėjusios į atostogas, skirtas vaiko
auginimui, praranda savo kvalifikaciją, nes vystantis mokslui ir technikai
įgytos žinios labai greitai sensta. Lietuvoje valstybės remiamų
kvalifikacijos grąžinimo kursų moterims nėra, o mokami perkvalifikavimo
kursai dažnai moteriai yra pernelyg brangūs ir dėl to neprieinami.[pic]
1.1.3 pav. “Bedarbių
struktūra pagal išsilavinimą”
Didžiausią 2004-asiais metais Lietuvoje bedarbių dalį sudarė gyventojai
su profesiniu išsilavinimu, šios tendencijos išlieka ir 2005-ujų metų I
ketvirtį. Mažiausiai bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (14,1%), ir
beveik tokią pat dalį sudaro turintys aukštesnįjį išsilavinimą(15,6%).
Bedarbiai pagal nedarbo trukmę ir lytį (vid, tūkstančiais)
1.1.2lentelė
| |1998|1999|2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |
|Iš viso |226,|249,|273,7 |284,0 |224,4 |203,9 |184,4 |
| |7 |0 | | | | | |
|Iki mėn. |… |2,8 |13,0 |16,6 |15,8 |15,3 |11,0 |
|1–2 mėn. |35,8|39,4|33,2 |23,5 |17,7 |18,6 |13,8 |
|3–5 mėn. |26,7|50,5|44,9 |33,9 |28,4 |29,9 |25,1 |
|6–11 mėn. |40,3|60,3|40,4 |43,0 |39,4 |37,8 |36,2 |
|1 metai ir |123,|96,0|142,2 |167,0 |123,3 |102,3 |98,2 |
|daugiau |8 | | | | | | |
|Vyrai |130,|140,|158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 |
| |9 |5 | | | | | |
|Iki mėn. |… |1,1 |7,9 |9,2 |9,0 |8,6 |5,7 |
|1–2 mėn. |22,5|22,4|19,5 |13,5 |9,8 |9,1 |7,4 |
|3–5 mėn. |16,8|27,7|23,9 |20,5 |16,4 |16,5 |12,8 |
|6–11 mėn. |22,4|31,3|22,5 |21,8 |19,0 |19,6 |17,4 |
|1 metai ir |69,2|58,1|84,7 |100,6 |66,9 |51,7 |47,3 |
|daugiau | | | | | | | |
|Moterys |95,8|108,|115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 |
| | |5 | | | | | |
|Iki mėn. |… |1,7 |5,1 |7,4 |6,7 |6,8 |5,4 |
|1–2 mėn. |13,3|17,0|13,7 |10,0 |7,9 |9,5 |6,4 |
|3–5 mėn. |9,9 |22,8|21,0 |13,4 |11,9 |13,4 |12,4 |
|6–11 mėn. |17,9|29,0|17,8 |21,2 |20,4 |18,1 |18,7 |
|1 metai ir |54,6|37,9|57,5 |66,4 |56,3 |50,6 |50,9 |
|daugiau | | | | | | | |[pic]
1.1.3 pav. “Bedarbiai pagal nedarbo trukmę”[pic]
1.1.4 pav.“Vyrai ir moterys pagal nedarbo trukmę 2004-asiais metais”Daugiausia bedarbių, kurie nedirba 1 metus ir daugiau, bei tokios pat
tendencijos išlieka tarp vyrų ir moterų nedarbo. Jei analizuojant 1998-2004
metus, tai pastebimas svyravimas tarp bedarbių pagal nedarbo trukmę, vienus
metus jis padidėja truputį, kitus vėl sumažėja.
Moterų, nedirbančių 6-11mėnesius, bei nedirbančių vienerius metus ir
didesnį laiko tarpą yra žymai daugiau negu vyrų. Tačiau vyrų, nedirbančių
1 -5 mėnesius yra daugiau negu moterų, nedirbančių tokį laikotarpį. Šiais
metais pastebima, jog sumažėjo jaunų bedarbių, bei nežymiai ilgalaikių
bedarbių skaičius.
1. Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų
Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas iki to momento, kada jis
pradeda ieškotis darbo, būna užsiėmęs vienokia ar kitokia veikla (mokosi,
augina vaiką, tarnauja ir pan.) . Dabar panagrinėkime procentinį bedarbių
veiklos pasiskirstymą.1.2.1
lentelė
|2004metai |Mieste |Kaime |
| | |Procent|tūkst.|Procent|tūkst.|Procent|
|
|tūkst|ai | |ai | |ai |
| |. | | | | | |
|Iš viso , tūkst. |188,5|100,0 |142,4 |100 |46,2 |100 |
|Dirbo |143,2|76,0 |110,7 |77,7 |32,5 |70,3 |
|Mokėsi dieniniame skyriuje |18,3 |9,7 |13,6 |9,5 |4,7 |10,2 |
|Tarnavo kariuominėje, dirbo |2,0 |1,1 |1,2 |0,9 |0,8 |1,7 |
|visuotinį darbą | | | | | | |
|Turėjo su šeima susijusių |18,9 |10,0 |12,2 |8,5 |6,7 |14,6 |
|įsipareigojimų | | | | | | |
|Buvo nuteisti, grįžo iš |2,1 |1,1 |1,1 |0,7 |1,0 |2,1 |
|įkalinimo įstaigos | | | | | | |
|Kita |4,1 |2,2 |3,7 |2,6 |0,5 |1,0 |[pic]
1.2.1 pav. “Veikla iki darbo paieškos mieste”[pic]
1.2.2 pav. “Veikla iki darbo paieškos kaime”
Išanalizavę šio skyrelio lentelę ir grafikėlius, galime teigti, kad
2004-aisiais metais tiek mieste, tiek kaime, daugiausiai buvo dirbama (