Nedarbas
1. Nedarbo esmė ir lygis
Buvo tariama analizuojant, kad kuriant produktą ir plečiantis ekonomikoje
dalyvauja visi darbingi žmonės. Tikrovėje taip nėra. Rinkos ekonomikai
būdingas nedarbas. Darbingų gyventojų dalis darbo atžvilgiu yra tam tikrame
judėjime. Vieni darbuotojai išeina iš darbo, kiti įsidarbina, kiti ieško
darbo. Šis pastovus darbo išteklių judėjimas į nedarbą ir iš jo
apsprendžia, kad dalis darbuotojų tam tikrą laiką yra nedarbo būsenoje. L –
visuminė darbo jėga; E – dirbančių žmonių skaičius; U – neturinčių
darbo žmonių skaičius.
L = E + U; U/L = nedarbo lygis (%)
Tariama L yra pastovi. Atmetamas natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis.
Tada schematiškai ryšys tarp užimtumo ir nedarbo :
S – užimtųjų dalis, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo.
f – bedarbių dalis, kuri kiekvieną mėnesį įsidarbina.
Jei jie pastovūs, tai lems nedarbo lygį, įdarbintų skaičius turi atitikti
įdarbintų skaičių.
fU = SE ; Pastovus nedarbo lygis nustatomas :
E = L – U;
fU = S(L – U) /:L
F(U/L) = S(1 – U/L)
U/L = S/(S + f)
Nedarbo lygis priklauso nuo S (atleidimo iš darbo lygio) ir f (įdarbinimo
lygio). Kuo didesnis S, tuo didesnis nedarbas. Tokia natūrali užimtumo ir
nedarbo priklausomybė. Kodėl yra nedarbas ?
13.2 Frikcinis nedarbas ir valstybės politika
Gamybai ir verslui reikalinga ne aplamai darbo jėga, o tam tikros
struktūros, turinti požymius ir savybes, todėl viena iš nedarbo priežasčių
– reikalingas laikotarpis per kurį susiderintų darbo jėgos struktūra su
laisvų darbo vietų struktūra. Rinkos pusiausvyros modelis numato šių
struktūrų atitikimą – bet kuris darbuotojas tinka bet kuriai darbo jėgai,
taip tariama. Rinka būtų pusiausvyroje. Tikrovėje darbuotojai turi
nevienodus polinkius, sugebėjimus ir kiekvienai konkrečiai darbo vietai
reikalingas konkrečių sugebėjimų žmogus. Informacijai apie darbo vietas ir
į jas besisiūlančius taip pat reikia atitinkamo laikotarpio. Nedarbas
atsirandantis dėl darbo jėgos ir darbo struktūrų suderinimo, vadinamas
frikciniu nedarbu. Tam tikras frikcinio nedarbo lygis neišvengiamas, nes
ekonomika kinta. Svyruoja D, darbo jėgai. Kinta ne tik D ir S kiekiai, bet
ir ekonomikos struktūra. Pareikalavimas vienoms prekėms didėja, kitoms
mažėja, keičiasi gamybos struktūra : įmonės užsidaro ar plečia veiklą.
Pagal tai keičiasi darbo jėga. D’os struktūriniai pokyčiai darbo jėgai
vyksta nepaliaujamai, todėl frikcinis nedarbas pastoviai egzistuoja (jis
yra natūralus). Valstybė bando mažinti natūralų nedarbo lygį. Platinama
informacija apie laisvas darbo vietas. Kuriamos valst. darbuotojų
perkvalifikavimo struktūros – padeda įsigyti kitą profesiją. Jei priemonės
efektyvios, nedarbas mažėja. Veikia nedarbo draudimo valstybinė sistema,
kurios poveikio rezultatas – frikcinio nedarbo padidinimas. Darbuotojas
netekęs darbo tam tikrą laiką gauna nedarbo pašalpą. Pašalpų ir
kompensacijų mokėjimas sušvelnina nedarbo pasekmes, bet kartu didina
frikcinį nedarbą ir natūralų nedarbo lygį.
13.3 Darbo užmokesčio įtaka nedarbui
Tiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negali greitai ir
lanksčiai prisitaikyti prie darbo jėgos D ir S pokyčių. Teoriškai pagal
rinkos modelį darbo D ir S turi balansuotis ir pusiausvyros taškas
suformuoja darbo kainą (užmokestį). Tačiau realusis darbo užmokestis taip
greit kaip D ir S nekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje nei
pusiausvyra.
Realus darbo užmokestis yra virš pusiausvyros lygio. Darbo D viršija darbo
S. Realus darbo užmokestis nemažėja ir įmonėms tenka mažinti darbuotojų
skaičių. Kuo W/P bus didesnis, tuo aukštesnis nedarbo lygis. Nedarbas, kurį
iššaukia realaus darbo užmokesčio nesugebėjimas prisitaikyti prie darbo D
ir S pusiausvyros lygių pokyčių, vadinamas laukimo nedarbu. Faktinis darbo
užmokesčio lygis viršija darbo D ir S pusiausvyros lygį. Kodėl darbo rinka
ne pusiausvyroje ? Darbdaviai gali sumažinti darbo užmokestį ir susidarytų
darbo jėgos D ir S pusiausvyra, bet įmonė to padaryti negali, nes :
1. visose valstybėse yra minimalaus darbo užmokesčio įstatymas
2. veikia profsąjungos, turinčios monopolinę valdžią darbo rinkoje
3. darbo užmokesčio dydžiu įmonė skatina savo darbuotojus geriau dirbti
Daugumoje šalių darbo užmokestis atsižvelgiant į darbo sudėtingumą ir
darbuotojų kvalifikaciją yra įstatymiškai diferencijuotas. Be to,
atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis yra indeksuojamas. Profesinės
sąjungos ir darbdaviai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose numatomos ne
tik darbo sąlygos, bet ir užmokestis. Įmonės, suinteresuotos išlaikyti
geresnius darbuotojus, moka didesnį užmokestį.
13.4 Nedarbo rodikliai
Nedarbas matuojamas. Kiekvieną nedarbo lygį tenka apskaičiuoti. Nedarbo
lygis – asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, bet nerandančių atitinkamo
darbo skaičiaus santykis su bendru darbingų ir norinčių dirbti gyventojų
skaičiumi.
Išreiškiamas %. (RU) :
RU = E + U (100 %)
Kitas nedarbo rodiklis – nedarbo trukmė priklauso nuo nedarbo formos. Jei
nedarbas trumpalaikis, tai turi frikcinę formą ir yra neišvengiamas
(išėjimas iš darbo ir įsidarbinimas kitur). Ilgalaikis nedarbas – laukimo
nedarbo forma. Šie nedarbo trukmės duomenys skaičiuojami, nes jie labai
svarbūs valstybinei nedarbo politikai rengti. Nedarbo lygis įvairiose
gyventojų grupėse pagal lytį ir amžių nevienodas. Moterų nedarbingumas
didesnis nei vyrų 20-30m, 50-60m grupėse. Svarbus rodiklis yra nedarbo
struktūros pokyčiai ir dinamika. Tai struktūrinio nedarbo charakteristika.
Sparčiai vystantis naujovėms kinta atskirų ūkio šakų struktūra ir kinta
darbo jėgos D ir S atskirose šakose. Vyksta gamybos techninio aprūpinimo
didėjimas, kuriam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Be to,
ekonomika vystosi cikliškai, todėl minimuose nedarbas padidėja.
Bendra tendencija – nedarbas auga. Tai bandoma aiškinti : gerėja darbuotojų
sveikata, mokslo, technikos pažanga.
14. Infliacija.
14. 1 Pinigai , jų funkcijos ir formos.
Pinigai – aktyvai, kurie naudojami daug. Kaip mainų priemonė. Jų esmę
atskleidžia pinigų f-jos :
1. taupymo priemonė; 2. Prekės naudos matavimo p. 3. Mokėjimo priemonė.
Kaip 1 pinigai leidžia dabartinį vartojimą perkelti į ateitį. Kaip 2 jie
tarnauja prekių naudingumo proporcijoms išreikšti.
Piniginiais vienetais išreiškiamos kainos,vedama apskaita. Kaip 3 pinigai
tarpininkauja perkant prekes,paslaugas.
Piniginio vieneto nauda prilyginama atitinkamos prekės naudai. Pinigai g.