Nedarbas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Nedarbas Lietuvoje

112131

Įvadas

Bedarbystė Lietuvoje yra žemėjantis, šiuo metu bedarbystė sudaro 8% bendro šalies vidinio produkto, kuri sukuria daug darbo vietų įvairių sričių specialistams, papildo šalies biudžetą, skatina miestų bei rajonų vystymąsi, patenkina turistų poreikius. Visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose yra įsikūrusios darbo biržos ar bent jų filialai, aptarnaujančios bedarbius. Darbo biržų klientai turi didelį pasirinkimą, todėl jiems yra svarbi aptarnavimo kokybė, siūlomi darbai, jų produktyvumas, privalumai. Pagal šiuos kriterijus žmonės pasirenka jiems labiausiai patinkančią įmonę. Tai sukuria tarp įmonių konkurenciją, kuri nuolatos skatina gerinti paslaugų kokybę, stebėti, analizuoti vartotojų poreikius ir stengtis juos patenkinti. Tokia konkurencija įtakoja įmonių vystymą, reikalauja mokslo žinių pritaikymo praktinėje veikloje. Bet kitas klausimas kyla, ar šiais laikais žmonės noriai ieško darbo? Norint ištirti bedarbių rinkas, mes, Kauno kolegijos studentai, Mindaugas Paškevičius ir Vytautas Rubinas sieksime parodyti šiame referato darbe.

Darbo objektas – darbo biržų veiklos analizė, bedarbių problemos, jų sprendimai.

Darbo tikslas – apžvelgti bedarbystės padėtį Lietuvos mastu ir išsiaiškinti jų priežastis, bei išsiaiškinti kokių specialistu pastaruoju metu labiausiai trūksta Lietuvai?.

Darbo uždaviniai : įvertinti bedarbystės mikroaplinką, atlikti statistikos analizę, įvertinti bedarbių poreikius, bei numatyti bedarbystės mažinimo sprendimus.

Nedarbas Lietuvoje

Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmonių gyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės, oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių bei kitų įstaigų veiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybos ateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas domina sociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėties kitimai atsako į šį klausimą.

Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis. Vadovai parinkdami būsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojų skaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi.

Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turi žinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir ne specialistai.

”Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėl išvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis. Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Dar yra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinė migracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu.” (5)

„Demografija – (iš graikų kalbos demos – liaudis, žmonės) mokslas apie žmonių populiacijas – remiasi statistine informacija, kuri gaunama iš oficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat iš visuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir privačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbo birža.“ (10)

Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kovo mėn. 1 dieną savo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.

Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas. Kokios gi yra nedarbo priežastys?

„Bedarbis – tai žmogus , turintis pakankamai žemą išsilavinimą (net 50,0 proc. iš jų neturėjo profesinio pasirengimo), neturintis paklausios profesijos, be pastovaus pajamų šaltinio, dažniausiai gyvenantis kartu su tėvais ir jų išlaikomas asmuo, kuris nesėkmingai bando įsitvirtinti darbo rinkoje.“ (8)

Dabar, šiame referate mes nekaltinsime Lietuvos, jog Ji kalta dėl bedarbystės šalyje, bet blaiviai apžvelgsim į priežastis, turinti neabejotinos įtakos nedarbo lygio augimui. Visų pirma yra minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant sutartis dėl darbo, profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose ir pan. Šie reguliavimai stabdo darbo jėgos mobilumą, trukdo darbdaviui ir darbuotojui priimti abiem pusėms naudingiausią susitarimą. Kitas ne ką svarbesnis veiksnys yra didėjanti mokesčių našta. Dėl didelės mokesčių, biurokratijos, reguliavimų naštos ir neadekvačių nusižengimams baudų grėsmės žmonės praranda galimybes bei paskatas plėtoti esamus bei kurti naujus verslus (taigi, ir darbo vietas).

„Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamas paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams ir dirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą bei darbdaviams.“ (7)

Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenis įtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mokymą, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo verslo organizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus, subsidijuojamų darbo vietų steigimą, darbo klubų
veiklą, moka bedarbiams pašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yra suteikiamos lengvatos gaunant patentus.“ (4)

Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. Jos Lietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje bei užsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šios įdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukia užsienyje.

Bedarbystės rodikliai

Šiuo metu bedarbystės rodikliai neduoda vilties geresniam laikams, nors pagal prognozininkų, ateityje bedarbystė Lietuvoje mažės, bet šiuo metu ji yra (mes pateikėme žemiau žiūrint statistika 2004m vasario 1d ):2004 m. vasario 1 d. šalyje buvo įregistruota 167 tūkst. bedarbių, tai 30,3 tūkst. mažiau negu prieš metus. Šiuo metu šalyje yra 8% bedarbių, lyginant su praeitais metai, jis buvo 9,7% bedarbių. Susumuojant skirtumus pastebima gerėjimo tendencija.

Padidėjo skirtumas tarp vyrų ir moterų nedarbo lygių

Vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 88,3 tūkst. (52,9 proc.) bedarbių moterų ir 78,6 tūkst. (47,1 proc.) bedarbių vyrų. Moterų nedarbas sudarė 8,6 proc., vyrų – 7,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Praeitų metų vasario 1 d. moterų nedarbas buvo 9,7 proc., o vyrų 9,6 proc. Jaunų, iki 25 metų amžiaus bedarbių šalyje registruota 17,8 tūkst. Tai sudaro 10,7 proc. registruotų teritorinėse darbo biržose bedarbių ir 3,8 proc. visų 16-25 m. amžiaus šalies gyventojų. Praeitų metų vasario 1 d. jaunimo nedarbas buvo 5,0 proc. – 0,7 punkto didesnis negu metų vidurkis.Sausio pabaigoje bedarbio pašalpos buvo mokamos 19,8 tūkst. bedarbių ir 13,1 tūkst. priešpensinio amžiaus asmenų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne ilgiau kaip dveji metai.

Didžiausias nedarbas Akmenėje, Druskininkuose ir Mažeikiuose

Apskaičiavus registruotą nedarbą apskrityse ir savivaldybėse pagal darbingo amžiaus gyventojų skaičių, aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijos beveik nepakito.Didžiausias nedarbas buvo Tauragės (11,8 proc.) ir Telšių apskrityse (11,3 proc.). Iš savivaldybių didžiausias nedarbas registruotas Akmenės rajone (18,4 proc.), Druskininkuose (17,4 proc.), Mažeikių (16,8 proc.) bei Pasvalio (16,5 proc.) rajonuose.Mažiausias nedarbas registruotas Kauno (6,1 proc.) ir Vilniaus (6,2 proc.) apskrityse, o tarp savivaldybių – Trakų rajone (2,9 proc.), Elektrėnuose (3,3 proc.), Kretingos (4,1 proc.) ir Prienų (4,4 proc.) rajonuose.Didžiausiuose šalies miestuose registruotas nedarbas vasario 1 d.: Vilniaus – (4,5 proc.), Kauno – (5,2 proc.), Šiaulių – (6,4 proc.), Klaipėdos – (7,3 proc.), Panevėžio – (8,6 proc.).Iš 60 šalies savivaldybių mažesnis negu bendras šalies nedarbo rodiklis registruotas 23 savivaldybėse.

Susumuojant visus duomenis aiškiai pastebime, jog bedarbystė Lietuvoje šiuo metu yra gan aukšta lyginant su Vakaru Europos šalimis, pvz.: Didžioji Britanija 4% bedarbių, Švedija 3% bedarbių. Bet ši Lietuvos problema metai iš metų mažėja.

Kodėl taip daug bedarbių ir nekvalifikuotų bedarbių?

Toliau mes aiškinsime savo referate, tai kodėl taip daug bedarbių ir nekvalifikuotų bedarbių.

Kadangi socializmo laikotarpiu visi Lietuvos piliečiai turėjo garantiją į darbą. Nepriklausomai nuo to koks buvo išsilavinimas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis ar aukštasis. Tad nelabai buvo suinteresuoti tuo, kad turėti aukštesnį išsilavinimą ar didesnę kvalifikaciją.

Todėl dauguma Lietuvos asmenų buvo nepasiruošę naujiems darbo rinkoje pokyčiams. Kai kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, kad įsidarbintų. Tuo labiau, kad darbdaviai pageidauja išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Nors kai kurie darbdaviai diskriminuoja jaunus tik ką baigusius mokymo įstaigas ir be darbinės patirties asmenis, bei vyresnio amžiaus panašiai nuo 35 – 40 metų moteris ir nuo 50 – 55 metų vyrus. Vyresnio amžiaus asmenys sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių (tai asmenys kurie darbo biržoje registruoti ilgiau kaip 2 metus).

Kaip pavyzdį galime pakomentuoti, gan dažną situaciją pasitaikančią Lietuvoje. ”Ji atsitiko 46 metų moteriškei. Buvo skelbimas Kauno rajono dienraštyje, kad ieškoma įmonės administratorė, mokanti gerai dirbti kompiuteriu, mokanti rusų ir anglų kalbas, komunikabili ir t.t. Moteris susitvarkė, pasidažė. Atrodė patraukli dar neturinti 40 metų moteris. Darbdaviui labai patiko. Jau sutarė nuo kada pradės dirbti ir kokį gaus atlygį. Įdavė pasą ir sodros pažymėjimą darbo sutarčiai paruošti. Kai po kelių minučių darbdavys atėjo ir pasakė, kad ji nebetinka šiam darbui. Moteris paklausė kas nutiko. Jai buvo atsakyta, kad jinai yra per sena šiam darbui, nors atitiko visus reikalavimus. Tuo labiau, kad prieš tai ji buvo dirbusi panašų darbą.“ (1)

NEDARBO LYGIS

Nedarbo lygis, proc. 2002-01-01 2003-01-01 2004-01-01

Šalyje 12,9 10,9 9,8

Moterų 12,2 10,8 10,5

Vyrų 13,5 11,0 9,0

Jaunimo 18,7 13,4 11,8

Šioje lentelėje mes pateikėme statistiką, kurioje aiškiai matoma, jog daugiausia bedarbių sudaro jaunimas, toliau moterys, kodėl? Daug faktorių tai įtakoja ir nusistatymas ir diskriminacija ir menkas požiūris į silpnesnę lytį ir t.t.

Bet yra ir kita šio medalio pusė, darbdaviams, norintiems geresnių darbuotojų, tai padeda
tinkamą specialistą tokia užimtumo programa, kaip remiami darbai. Per šią programą daugiausia yra įdarbinama absolventų, darbdavys 2 mėnesius gali stebėti priimta asmenį į darbą. Jeigu darbuotojas tinka tai gali priimti nuolatiniam darbui, o jeigu ne tai ieškomas kitas asmuo. Per laikotarpį kai asmuo dirba remiamus darbus Valstybinė darbo birža moka minimalią algą ir 33% mokesčių. Tokiu būdu nedirbantiems asmenims būna galimybė nors trumpam užsidirbti. O darbdaviam jeigu reikia išsirinkti tinkamą darbuotoją nuolatiniam darbui.

Dar mažinti nedarbui nors laikinai yra užimtumo programa viešieji darbai. Ten daugiausia dalyvauja ilgalaikiai bedarbiai praradę kvalifikaciją. Darbdaviams būna apmokama puse minimalios darbuotojo algos ir 1% sodros mokesčių. (Lentelėje yra pateikta, kreipiančiųjų bedarbių skaičius, kaip pastebime kas met šis procentas mažėja, tai rodo, jog lietuvaičiai pasidarė tinginiai ir laisvamaniai, jog už jų gyvenimą sumokės valstybė, bet ar tai atitinka jų lūkesčius?) (2)

Kas dėl bedarbių, tai taip pat yra daug asmenų kuriems trūksta išsilavinimo. Ir netiki darbo biržos darbuotojų patarimais, jog reikia mokytis ir kelti kvalifikaciją. Labiausiai tai liečia jaunus asmenis kurie neįgyja netgi pagrindinio išsilavinimo. Tokiems asmenims būna labai sunku įsidarbinti, nes kai kurie nesugeba netgi parašyti savo vardo ir pavardės. (3)

Kaip pavyzdį galime pateikti vienos bedarbės situaciją. „Baigusi šešias klases pastojo ir metė mokyklą. Būdama 19 metų ji užsiregistravo darbo biržoje. Yra reikalavimas, kad norint baigti mokymosi kursus darbo biržos siuntimu, reikia turėti nors pagrindinį išsilavinimą, kai kurioms darbininkiškoms profesijoms to pakanka. Taigi jos negalėjo Darbo birža pasiųsti mokytis. Prasiregistravusi darbo biržoje 2 metus, nutraukė darbo paiešką nes darbo birža negalėjo jai padėti. Ji vėl apsilankė darbo biržoje jau būdama 26 metų ir užsiregistravo kaip besimokanti. Šiuo metu ši moteris kartu su savo vaiku lanko tos pačios mokyklos dieninį skyrių, tiktai jos vaikas lanko pradinę klasę, o moteris mokosi 9 klasėje. Ši moteris suprato, kad dabartinėje darbo rinkoje reikia siekti mokslo, kad galėtum konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis turinčiais gerą išsilavinimą ar aukštą kvalifikaciją.“ (2) Mes šioje lentelėje pateikėme bedarbių % bei skaičius. (6)

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1882 žodžiai iš 3474 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.