Nedarbas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Nedarbas Lietuvoje

Įvadas

Bedarbystė Lietuvoje yra žemėjantis, šiuo metu bedarbystė sudaro 8% bendro šalies vidinio produkto, kuri sukuria daug darbo vietų įvairių sričių specialistams, papildo šalies biudžetą, skatina miestų bei rajonų vystymąsi, patenkina turistų poreikius. Visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose yra įsikūrusios darbo biržos ar bent jų filialai, aptarnaujančios bedarbius. Darbo biržų klientai turi didelį pasirinkimą, todėl jiems yra svarbi aptarnavimo kokybė, siūlomi darbai, jų produktyvumas, privalumai. Pagal šiuos kriterijus žmonės pasirenka jiems labiausiai patinkančią įmonę. Tai sukuria tarp įmonių konkurenciją, kuri nuolatos skatina gerinti paslaugų kokybę, stebėti, analizuoti vartotojų poreikius ir stengtis juos patenkinti. Tokia konkurencija įtakoja įmonių vystymą, reikalauja mokslo žinių pritaikymo praktinėje veikloje. Bet kitas klausimas kyla, ar šiais laikais žmonės noriai ieško darbo? Norint ištirti bedarbių rinkas, mes, Kauno kolegijos studentai, Mindaugas Paškevičius ir Vytautas Rubinas sieksime parodyti šiame referato darbe.

Darbo objektas – darbo biržų veiklos analizė, bedarbių problemos, jų sprendimai.

Darbo tikslas – apžvelgti bedarbystės padėtį Lietuvos mastu ir išsiaiškinti jų priežastis, bei išsiaiškinti kokių specialistu pastaruoju metu labiausiai trūksta Lietuvai?.

Darbo uždaviniai : įvertinti bedarbystės mikroaplinką, atlikti statistikos analizę, įvertinti bedarbių poreikius, bei numatyti bedarbystės mažinimo sprendimus.

Nedarbas Lietuvoje

Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmonių gyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės, oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių bei kitų įstaigų veiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybos ateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas domina sociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėties kitimai atsako į šį klausimą.

Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis. Vadovai parinkdami būsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojų skaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi.

Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turi žinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir ne specialistai.

”Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėl išvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis. Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Dar yra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinė migracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu.” (5)

„Demografija – (iš graikų kalbos demos – liaudis, žmonės) mokslas apie žmonių populiacijas – remiasi statistine informacija, kuri gaunama iš oficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat iš visuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir privačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbo birža.“ (10)

Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kovo mėn. 1 dieną savo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.

Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas. Kokios gi yra nedarbo priežastys?

„Bedarbis – tai žmogus , turintis pakankamai žemą išsilavinimą (net 50,0 proc. iš jų neturėjo profesinio pasirengimo), neturintis paklausios profesijos, be pastovaus pajamų šaltinio, dažniausiai gyvenantis kartu su tėvais ir jų išlaikomas asmuo, kuris nesėkmingai bando įsitvirtinti darbo rinkoje.“ (8)

Dabar, šiame referate mes nekaltinsime Lietuvos, jog Ji kalta dėl bedarbystės šalyje, bet blaiviai apžvelgsim į priežastis, turinti neabejotinos įtakos nedarbo lygio augimui. Visų pirma yra minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant sutartis dėl darbo, profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose ir pan. Šie reguliavimai stabdo darbo jėgos mobilumą, trukdo darbdaviui ir darbuotojui priimti abiem pusėms naudingiausią susitarimą. Kitas ne ką svarbesnis veiksnys yra didėjanti mokesčių našta. Dėl didelės mokesčių, biurokratijos, reguliavimų naštos ir neadekvačių nusižengimams baudų grėsmės žmonės praranda galimybes bei paskatas plėtoti esamus bei kurti naujus verslus (taigi, ir darbo vietas).

„Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamas paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams ir dirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą bei darbdaviams.“ (7)

Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenis įtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mokymą, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo verslo organizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus, subsidijuojamų darbo vietų steigimą, darbo klubų
veiklą, moka bedarbiams pašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yra suteikiamos lengvatos gaunant patentus.“ (4)

Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. Jos Lietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje bei užsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šios įdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukia užsienyje.

Bedarbystės rodikliai

Šiuo metu bedarbystės rodikliai neduoda vilties geresniam laikams, nors pagal prognozininkų, ateityje bedarbystė Lietuvoje mažės, bet šiuo metu ji yra (mes pateikėme žemiau žiūrint statistika 2004m vasario 1d ):2004 m. vasario 1 d. šalyje buvo įregistruota 167 tūkst. bedarbių, tai 30,3 tūkst. mažiau negu prieš metus. Šiuo metu šalyje yra 8% bedarbių, lyginant su praeitais metai, jis buvo 9,7% bedarbių. Susumuojant skirtumus pastebima gerėjimo tendencija.

Padidėjo skirtumas tarp vyrų ir moterų nedarbo lygių

Vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 88,3 tūkst. (52,9 proc.) bedarbių moterų ir 78,6 tūkst. (47,1 proc.) bedarbių vyrų. Moterų nedarbas sudarė 8,6 proc., vyrų – 7,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Praeitų metų vasario 1 d. moterų nedarbas buvo 9,7 proc., o vyrų 9,6 proc. Jaunų, iki 25 metų amžiaus bedarbių šalyje registruota 17,8 tūkst. Tai sudaro 10,7 proc. registruotų teritorinėse darbo biržose bedarbių ir 3,8 proc. visų 16-25 m. amžiaus šalies gyventojų. Praeitų metų vasario 1 d. jaunimo nedarbas buvo 5,0 proc. – 0,7 punkto didesnis negu metų vidurkis.Sausio pabaigoje bedarbio pašalpos buvo mokamos 19,8 tūkst. bedarbių ir 13,1 tūkst. priešpensinio amžiaus asmenų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne ilgiau kaip dveji metai.

Didžiausias nedarbas Akmenėje, Druskininkuose ir Mažeikiuose

Apskaičiavus registruotą nedarbą apskrityse ir savivaldybėse pagal darbingo amžiaus gyventojų skaičių, aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijos beveik nepakito.Didžiausias nedarbas buvo Tauragės (11,8 proc.) ir Telšių apskrityse (11,3 proc.). Iš savivaldybių didžiausias nedarbas registruotas Akmenės rajone (18,4 proc.), Druskininkuose (17,4 proc.), Mažeikių (16,8 proc.) bei Pasvalio (16,5 proc.) rajonuose.Mažiausias nedarbas registruotas Kauno (6,1 proc.) ir Vilniaus (6,2 proc.) apskrityse, o tarp savivaldybių – Trakų rajone (2,9 proc.), Elektrėnuose (3,3 proc.), Kretingos (4,1 proc.) ir Prienų (4,4 proc.) rajonuose.Didžiausiuose šalies miestuose registruotas nedarbas vasario 1 d.: Vilniaus – (4,5 proc.), Kauno – (5,2 proc.), Šiaulių – (6,4 proc.), Klaipėdos – (7,3 proc.), Panevėžio – (8,6 proc.).Iš 60 šalies savivaldybių mažesnis negu bendras šalies nedarbo rodiklis registruotas 23 savivaldybėse.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1139 žodžiai iš 3474 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.