Nedarbas Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Nedarbas Lietuvoje1

Turinys

Įvadas 2

1 Nedarbas ir jo didėjimo priežastys ekonomikos pertvarkymo Lietuvoje

metu 3

2 Darbo politika 4

3 Darbo rinka 5

3.1 Užimtumas 5

3.2 Nedarbo esmė ir lygis 7

3.3 Atleidimas iš darbo 8

3.4 Bedarbiai 9

3.4.1 Ilgalaikiai bedarbiai 11

4 Darbo užmokesčio įtaka nedarbui 13

5 Frikcinis nedarbas ir valstybės politika 13

6 Priemonės nedarbui mažinti ir darbo rinkai subalansuoti 14

7 Darbo rinka ir jaunimas 14

7.1 Ilgalaikiai bedarbiai 17

7.2 Jaunimo nedarbo priežastys 17

8 2002m. nedarbo tyrimo duomenys 18

9 Moterų nedarbas Lietuvoje 18

10 Nedarbo pasekmės 20

10.1 Makroekonominiai nuostoliai 21

10.2 Mikroekonominiai nuostoliai 22

Išvados 23

Literatūros sąrašas 24

Įvadas

Viena svarbiausių ekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis

žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio

smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir

ekonominių diskusijų objektas. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami

nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo

nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.

Mokslininkų požiūris į nedarbą, kaip į problemą kito priklausomai

nuo situacijos darbo rinkoje. XX a. 4-o dešimtmečio Didžiosios depresijos

metu kilęs nedarbas reiškė milžinišką darbo išteklių eikvojimą. Todėl ir

neatsitiktinai nedarbo problema dominavo mokslininkų tyrinėjimuose

vyriausybių ekonominėje politikoje beveik pusę šimtmečio.

Jau vėlesniais dešimtmečiais pradėjo formuotis naujas požiūris į

nedarbą. Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to,

daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio, palyginti su tuo,

kurį dirbo, ir todėl, vengdami apsirikti, jo kurį laiką ieško, t.y. būna

bedarbiais. Tai remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius,

būdingus dinamiškai ekonomikai, o ne išteklių švaistymą, ir nesąs opi

problema.

Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir jo socialinės padėties

visavertiškumo ir pasitenkinimo savimi pagrindas. Ekonomikos požiūriu

darbas – tai ribotų išteklių panaudojimas gaminant prekes bei teikiant

paslaugas. Todėl tiek atskiras asmuo, tiek visa visuomenė laimi, kai visi

galintys ir norintys dirba.

Santykinai aukštas nedarbo lygis tampa viena opiausių socialinių

problemų, trukdančių visiems visuomenės sluoksniams pasinaudoti rinkos

ekonomikos privalumais ir ekonominių reformų rezultatais, trukdančių

mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos

tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo:

jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarbą

tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką,

siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.

Nagrinėdamos šią problemą, apibūdinsime darbo jėgą ir nedarbo

priežastis, visiško užimtumo būseną ekonomikoje, mikro – ir makroekonomines

nedarbo pasekmes bei priemones nedarbui mažinti.

Nedarbas ir jo didėjimo priežastys ekonomikos pertvarkymo Lietuvoje metu

Greta kitų ekonominių ir socialinių ekonomikos pertvarkymo

Lietuvoje problemų vis aktualesnės tampa darbo rinkos, užimtumo ir nedarbo

problemos. Jų sprendimas susijęs su radikaliais pokyčiais vykdant

ekonomikos pertvarkymus. Nepakanka konstatuoti nedarbo didėjimo faktą ir

mastą, būtina nagrinėti nedarbo atsiradimo ir didėjimo priežastis,

suformuoti nacionalinę gyventojų užimtumo politiką ir parengti šios

politikos įgyvendinimo priemones.

Nedarbo ir užimtumo būklė tiesiogiai priklauso nuo šalies

ekonominės padėties, jos struktūrinių ir ciklinių pokyčių. Svarbiausia

nedarbo didėjimo priežastis pastaruoju metu buvo Rusijos krizės sukeltas

ilgalaikis ekonomikos nuosmukis, tebesitęsiantis iki šiol.

Ekonomikos pertvarkymo Lietuvoje metu susiformavusiai darbo

santykių tarp darbdavių ir samdomųjų darbuotojų sistemai būdinga:

• Užimtumas yra svarbiausioji socialinė problema, lemianti darbuotojų

elgesį šioje sistemoje;

• Įmonių vadovai naudojasi darbuotojų baime netekti darbo vietos ir turi

galimybę mažinti darbo užmokestį;

• Grėsmė netekti darbo verčia darbuotojus nerodyti aktyvaus

nepasitenkinimo mažinant realų darbo užmokestį, kai darbo užmokestis

neatitinka realių poreikių, sutikti su autoritariniu valdymo stiliumi,

ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir aktyviomis formomis nereikšti

savo nepasitenkinimo.

Įmonės lygyje palaipsniui formuojasi socialinės įtampos centras.

Dėl socialinės apsaugos sistemos trūkumų, dėl darbuotojų sąjungų nebuvimo,

nepasitenkinimas darbo užmokesčiu ar darbo pobūdžio pasikeitimu, įgauna

paslėptas formas.

Situacija darbo rinkoje tampa sudėtinga ir priežastys yra

natūralios ir
struktūrinės. Pastaruoju metu pirmauja struktūrinio pobūdžio

priežastys, susijusios su ekonominės sistemos ir gamybos pobūdžio

pokyčiais. Tai tiesiog lemia darbo jėgos paklausos sumažėjimą. Kitos

priežastys, sukėlusios disproporcijas tarp darbo paklausos ir darbo

pasiūlos yra demografinė šalies situacija, darbingų gyventojų, ypač

jaunimo, migracija, įmonių bankrotai.

Ūkio nuosmukis sukėlė nedarbo lygio didėjimą – nuo 6 proc. Prieš

Rusijos krizę iki 10,8 proc. pastaruoju metu.

Nedarbas taip pat siejamas su privatizavimu. Lietuvoje lieka vis

mažiau įmonių, kurias kontroliuoja ir valdo valstybė.

Aktualia problema Lietuvoje tampa nedarbo reguliavimas ir

reguliavimo priemonių sistemos panaudojimas. Pastaruoju metu plačiai

naudojamos ne pasyvios, o aktyvios reguliavimo formos. Pasyvios priemonės

naudojamos neužimtos darbo jėgos problemoms spręsti, o aktyvios priemonės

teigiamai veikia susiformavusį užimtumo lygį, sudarydamos būtinas sąlygas

darbo vietų, reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, skaičiui didėti.

Nagrinėjant darbo rinkos vystymosi tendencijas, pagrindinis

veiksnys užimtumo politikai suformuoti yra registruojamo nedarbo lygi.

“Reguliuojamos darbo rinkos” sąvoka reiškia bedarbių ir laisvų darbo vietų

judėjimą, kurį užfiksuoja užimtumo tarnybos. Registruojamo nedarbo lygį

veikia tokie veiksniai:

• Bendra šalies ekonominė situacija,pasireiškianti galimybe

įsidarbinti;

• Valstybinė užimtumo politika;

• Teritorinių užimtumo tarnybų darbo efektyvumas ir darbo stilius;

• Darbo ir pensijinio aprūpinimo įstatyminės bazės parengimas.

Socialiai priimtinas nedarbo lygis gali būti nustatytas, jei

vyriausybė naudotis realia informacija apie nedarbą, jo priežastis, mastą,

struktūrą ir kitas problemas. Numatomos penkios užimtumo didinimo kryptys:

• Verslininkystės skatinimas. Ši užimtumo didinimo kryptis numato

priemones, kurios turėtų suaktyvinti smulkaus ar vidutinio verslo

plėtrą bei savarankišką užimtumą.

• Užimtumo gebėjimų didinimas. Ji skiriama aktyviai darbo rinkos

politikai tobulinti. Šios priemonės skirtos jaunimo ir ilgalaikių

integravimui į darbo rinką tobulinti bei profesinio mokymo sistemai

plėtoti;

• Prisitaikymo prie pokyčių kryptis turi apimti lanksčių užimtumo formų

plėtimąsi, darbdavių skatinimą kelti darbuotojų kvalifikacijai,

naudoti nedarbo prevencijos priemones;

• Lygių galimybių kryptis padės įgyvendinti darbo rinkoje vienodas

galimybes vyrams, moterims bei socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms;

• Užimtumo politikos integravimo nuostatas, rengiamas siekiant tobulinti

vykdomą darbo rinkos ir užimtumo politiką, atsižvelgiant į vidaus

gyventojų užimtumą lemiančios veiksnius.

Darbo politika

Darbo politika – tai darbo rinkos, darbo santykių, darbo

apmokėjimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, vyrų ir moterų lygių galimybių

politika, socialinių partnerių veikla. Jos tikslas – skatinti šalies

gyventojų užimtumą, integruoti bedarbius į darbo rinką, sudaryti teisines

sąlygas tinkamiems darbo santykiams egzistuoti, užtikrinti darbo

apmokėjimą, darbo ir poilsio režimą, saugias ir sveikas darbo sąlygas,

lygias vyrų ir moterų galimybes darbo rinkoje bei didinti socialinių

partnerių įtaką darbo ir su juo susijusių santykių srityje.

Darbo rinka

1 Užimtumas

Dėl intensyvių pastarojo dešimtmečio Lietuvos ūkio pertvarkymų

įvyko radikalių užimtumo pokyčių. Užimtumo tendencijoms būdingas nedarbo

augimas, nelegalus darbas, naujos užimtumo formos ir bendro užimtumo

mažėjimas. Bendras užimtumo lygis, Statistikos departamento darbo jėgos

tyrimų duomenimis, sumažėjo nuo 52,8 proc. Atitinkamai mažėjo ir vyrų

užimtumo lygis – nuo 60,3 proc.

Ekonominių pertvarkymų laikotarpiu pasikeitė ir teritorinis

užimtumo pasiskirstymas, ypač miestuose bei kaimuose. Kaip rodo darbo jėgos

tyrimų duomenys, kaimo užimtumo lygis vis labiau atsilieka nuo miesto.

Pagal užimtumo lygį Lietuvoje susiformavo trys teritorinės grupės: 1)

vyrauja žemės ūkis – užimtumas mažiausias; 2) dominuoja pramonė, pramonės

ir statybos įmonės perorientavo savo gamybą ir veikia palyginti efektyviai,

– užimtumas vidutinis; 3) didieji miestai – užimtumas didžiausias.

Kadangi daugumos ūkininkų privatizuoti žemės sklypai yra maži,

sunku taikyti šiuolaikines technologijas, užtikrinti produktyvumą. Kaime

lėtai plėtojama alternatyvi veikla (turizmas, ekologiškos produkcijos

gamyba, įvairios paslaugos, vaistinių augalų auginimas ir pan.) nesudaro

sąlygų didinti užimtumą ne žemės ūkio produkcijos gamybos srityje.

Ūkio restruktūrizavimas, privatizavimas, rinkos santykių plėtra,

kiti vidaus bei išorės veiksniai sąlygojo užimtumo sumažėjimą bei nedarbo,

pirmiausia struktūrinio, augimą. 2000
nedarbas sudarė 15,4 procento,

darbo biržoje registruotas nedarbas – 11,5 procento. Nedarbas visų pirma

palietė neturintį darbo patirties jaunimą, asmenis be tinkamų įgūdžių ir

kvalifikacijos.

Užimtumo lygis – užimtų gyventojų ir tiriamojo amžiaus grupės (darbingo

amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis.Jį galima užrašyti tokia

formule:

[pic]% [pic]- užimtumo lygis;

E – užimtų gyventojų skaičius;

P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų

skaičius.

Nedarbo lygio apskaičiavimas gali skirtis priklausomai nuo :

• žmonių, sudarančių darbo jėgą, darbingo amžiaus ribų;

• darbo paieškų laiko trukmės;

• darbo paieškų kriterijaus;

• nuo statistinių duomenų apie žmonių, laikinai atleistų iš

darbo ir vėl grįžtančių į tą patį darbą, skaičiaus

apskaičiavimo tvarkos;

• naujai įeinančių į darbo rinką skaičiaus nustatymo.

Informacijos šaltiniai apie nedarbą atskirose šalyse gali skirtis:

vienose – tai namų ūkių atrankinių tyrimų duomenys, kitose – socialinio

draudimo duomenys, trečiose – oficialios statistikos, ketvirtose – darbo

biržos duomenys.

Nedarbas yra dinamiškas, nuolat besikeičiantis reiškinys, kai kuo

panašus į vandens baseiną. Nedarbo mastas kyla, kai Įtekėjimas (naujas

bedarbių skaičius) viršija nuotekį (žmonių, gaunančių darbą skaičių).

Atsiranda žmonių, kurie nebepriskiriami prie darbo jėgos arba ja tampa. Tai

atspindi pateikta schema:

Įtekėjimas

• atleisti iš darbo;

• laikinai nedirbantys (atleisti);

• darbo atsisakę dėl asmeninių motyvų;

• naujai tapę darbo jėga.

Nuotekis

• naujai priimti į darbą;

• grįžę į savo ankstesnes darbo vietas;

• nebepriklausantys darbo jėgai.Ši schema atspindi srautus į nedarbą ir iš jo. Dirbantieji

tampa bedarbiais. Ieškodami kito darbo, jo atsisakę dėl asmeninių motyvų,

laikinai atleisti, taip pat palikę jį priverstinai dėl sumažėjusios

gaminamų prekių paklausos. Nedarbo mastas padidėja ir dėl žmonių,

ieškančių darbo pirmą kartą, įėjimo į darbo rinką. Dažniausiai tai

asmenys, baigę mokslus. Nedarbo lygis keičiasi, kai srauto intensyvumas

skiriasi nuo jo ištekančio srauto intensyvumo.

Tikslai

Užimtumo didinimo 2001-2004 m. programoje yra apibrėžti užimtumo

ir darbo rinkos politikos strateginiai tikslai – įveikti neigiamas

struktūrinių ūkio reformų bei išorės poveikio pasekmes gyventojų užimtumui

ir darbo rinkai, didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą bei

subalansuoti darbo rinką. Lietuvoje prioritetas teikiamas aktyvioms nedarbo

mažinimo priemonėms. Priėmus Nedarbo draudimo įstatymą aktyvios darbo

rinkos politikos priemonės bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą, tikimasi sustabdyti

nedarbo augimą, o vėliau – nuosekliai mažinti registruoto nedarbo lygį iki

7-8 proc.

1 Nedarbo esmė ir lygis

Nedarbas yra didžiausia makro problema, nes nedarbo būvimas

ekonomine prasme reiškia negrąžinamą svarbiausio visuomenės ištekliaus

praradimą. Be to nedarbas sukelia rimtas socialines problemas. Nedarbas

gali būti:ciklinis, struktūrinis, tekamais(frikcinis).

Ciklinis nedarbas (Uc – Cyclical Unemployment) – nedarbo

forma, atsirandanti esant žemai darbo jėgos paklausai visose šalies ūkio

šakose, sferose, visuose regionuose. Cikliniu nedarbu laikomas toks, kurį

sukelia gamybos nuosmukis. Tada bendrosios paklausos prekėms ir paslaugoms

mažėjimas palydimas didėjančiu nedarbu.

Taigi bedarbių skaičių galima nustatyti pagal formulę

U=UF+US+UC; U – bedarbių skaičius; UF – tekamasis nedarbas; Us –

struktūrinis nedarbas; Uc – ciklinis nedarbas

Įsitikinta, kad tekamasis nedarbas, o dinamiškai besikeičiančioje

ūkio struktūroje ir struktūrinis nedarbas, yra neišvengiami. Taigi visiškas

užimtumas negali būti šimtaprocentinis.

Visiškas užimtumas (EF –Full Employment) – maksimalus darbo jėgos

panaudojimo lygis, tai tokia situacija, kai ekonomikoje egzistuoja tik

tekamasis ir struktūrinis nedarbas.

Taigi, esant visiškam užimtumui, nedarbas šalyje egzistuoja. Todėl

vietoj visiško užimtumo dažniausiai vartojama natūralaus nedarbo lygio

sąvoka.

Natūralus nedarbo lygis (NUR – Natural Rate of Unemployment) –

nedarbas, susidarantis pasiekus potencialų BNP, kai tekamasis ir

struktūrinis nedarbas neviršija leistinų ribų.

Išvystytos rinkos šalių patyrimas rodo, kad esant 4-6% bedarbių

nuo esamos darbo jėgos šalyje,
jokių ekonominių problemų. Toks

nedarbo lygis leidžia prekinio ūkio ekonomikai greitai prisiderinti prie

nuolat besikeičiančios bendrosios paklausos.

Tekamasis (frikcinis) nedarbas (UF – Frictional Unemployment) –

nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant gyvenamąją

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2029 žodžiai iš 6741 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.