Nedarbas nedarbo priežastys ir raida Lietuvoje 1994 – 2005m
3.67 (73.33%) 3 votes

Nedarbas nedarbo priežastys ir raida Lietuvoje 1994 – 2005m

TURINYS

ĮVADAS 3

1. NEDARBAS IR JO TIPAI 4

2. NEDARBO PRIEŽASTYS 5

2.1. Pasaulinės nedarbo priežastys 5

2.2. Nedarbo priežastys Lietuvoje 7

3. NEDARBO RAIDA LIETUVOJE 1995 – 2004 METAIS 8

3.1. Bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio įvertinimas 8

3.2. 1995 – 2004 metų bendros nedarbo lygio ir bedarbių skaičiaus kitimo tendencijos 9

3.3. Nedarbas pagal išsilavinimą 13

3.4. Ilgalaikis nedarbas 15

3.5. Bedarbiai pagal buvusią ekonominę veiklą 18

3.6. Bedarbiai pagal lytį ir amžių 19

3. 7. Nedarbas pagal gyvenamąją vietovę 25

IŠVADOS 28

LITERATŪRA 29

PRIEDAI

ĮVADAS

Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose valstybėse. Vien tik Europos Sąjungos šalyse, ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį buvo daugiau kaip 19 milijonų bedarbių. Todėl kiekvienos valstybės vyriausybės misija yra sudaryti sąlygas kiekvienam šalies gyventojui, norinčiam ir galinčiam dirbti, savo darbu užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį.

B. Martinkus (1998) pastebi, kad gyventojų nedarbo lygio mažinimas Lietuvoje tapo itin aktualia problema po Nepriklausomybės atkūrimo, kai mūsų šalis perėjo iš planinės į rinkos ekonomiką. Tai sukėlė gamybos apimties sumažėjimą, bankrotus, lėšų, skirtų darbo apmokėjimui, stygių, darbo vietų sumažėjimą. Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo formos: individualios įmonės, partnerinės įmonės, akcinės bendrovės, investicinės akcinės bendrovės. Visi šie pokyčiai lėmė darbo rinkos susiformavimą. Darbo pasiūla nebeatitiko darbo paklausos. Kai kurios specialybės tapo nebereikalingos, o jas turintys žmonės nespėjo arba nebesugebėjo persikvalifikuoti. Atsiradus darbo rinkai atsirado ir nedarbas, kuris suprantamas kaip darbo pasiūlos ir paklausos disbalansas.

Įstojus į Europos Sąjungą, socialiniai, ekonominiai bei technologiniai pokyčiai šalyje kelia naujus reikalavimus asmens profesiniam pasirengimui. Ypatingą reikšmę įgauna problema, kiek išsimokslinimas bei kvalifikacijos atitinka esamus ir būsimus ūkio poreikius, nes aukštai išsivysčiusių technologijų bei gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas vis labiau priklauso nuo žmogaus profesinio pasirengimo kokybės.

Mūsų darbo tikslas – išanalizuoti nedarbo kitimo tendencijas Lietuvoje. Šio darbo uždaviniai:

1. aptarti nedarbo sąvoką ir jo tipus;

2. detaliai išanalizuoti nedarbo atsiradimo priežastis;

3. apžvelgti nedarbo kaitos tendencijas Lietuvoje 1995 – 2004 metais.

Naudojama metodika – periodinės ir statistinės medžiagos analizė.

Mūsų darbo objektas – Lietuvos Respublikos gyventojų nedarbo lygis.

1. NEDARBAS IR JO TIPAI

Nagrinėjant nedarbą būtinas supratimas apie darbo jėgą, nes šie du terminai labai glaudžiai susiję tarpusavyje. B. Martinkus (1998) darbo jėgai priskiria visus darbingo amžiaus dirbančius ir aktyviai ieškančius darbo žmones. Darbo jėga negali būti laikomi kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, namų šeimininkės. Bedarbius Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (1990) apibūdina kaip nedirbančius, darbingo amžiaus darbingus žmones, nesimokančius dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravusius valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys žmonės negali būti priskirti bedarbių kategorijai.

Nedarbo lygis – tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais procentinė išraiška:

Bedarbių skaičius

Nedarbo lygis = ————————— × 100%.

Darbo jėgos skaičius

Taigi šis ekonominis rodiklis parodo, kiek procentų visos darbo jėgos sudaro bedarbiai.

Bedarbiais žmonės tampa dėl įvairių priežasčių. Aiškinantis nedarbo kilmę būtina žinoti jo skirstymą į tipus. Ekonomistai, jų tarpe ir minėtas autorius B. Martinkus (1998), nedarbą skirsto į:

 frikcinį (tekamąjį),

 struktūrinį,

 ciklinį (nepakankamos paklausos),

 paslėptąjį,

 šešėlinį.

Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis ir neišvengiamas nedarbas.

Terminą „tekamasis“, arba „frikcinis“, ekonomistai vartoja, kalbėdami apie tokius darbuotojus, kurie ieško darbo arba tikisi jį gauti artimiausioje ateityje. B. Martinkaus teigimu (1998), tokio reiškinio esmė – darbo rinka funkcionuoja nelanksčiai, neužtikrina, kad darbo vietų skaičius atitiktų darbuotojų skaičių. Kai žmogus gali laisvai rinktis veiklos rūšis ir darbo vietas, kiekvienu laikotarpiu dalis darbuotojų atsiduria padėtyje „tarp darbų“. Vieni keičia darbo vietą savo noru, kiti ieško naujo darbo, atleisti iš ankstesniojo, treti laikinai netenka sezoninio darbo (R. Paliulytė (2004) tvirtina, kad sezoninio nedarbo dydis priklauso nuo ekonomikos struktūros). Taigi visada atsiras tokių žmonių, kurie nedirba dėl neišvengiamų priežasčių. Praktiškai šis nedarbo tipas egzistuoja nuolatos.

Struktūrinis nedarbas – ilgesnės trukmės nedarbo forma. Šis nedarbo tipas, anot R. Paliulytės (2004), susijęs su
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Darbdavio pageidavimų gali neatitikti ir darbo jėgos lytis arba amžius. B. Martinkus (2004) tvirtina, kad struktūrinį nedarbą sąlygoja techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka techninio lygio reikalavimų. Pasak B. Martinkaus, struktūrinį nedarbą sąlygoja:

 technologijos pokyčiai,

 ilgalaikių vartotojų preferencijų (teikiamas dalykui pranašumas dėl jo prioriteto pagal kuriuos nors požymius arba jų visumą) pasikeitimai,

 darbo vietų perkėlimas iš vieno regiono ar šalies į kitą, sąlygojantis žmonių migraciją.

Nedarbas atsiranda dėl to, kad darbo rinka į šiuos pokyčius reaguoja lėtai, darbo jėgos struktūra neatitinka naujos darbo vietų struktūros. Išryškėja, kad dalis net ir kvalifikuotų darbuotojų neturi reikalingų darbo įgūdžių, kuriuos būtų galima greitai perduoti, nes jų patyrimas ir įgūdžiai paseno ir tapo nebereikalingi dinamiškai ekonomikai. Todėl tokie darbuotojai priversti persikvalifikuoti, papildomai mokytis, keisti gyvenamąją vietą arba ilgam tapti bedarbiais.

Ciklinis nedarbas – nedarbas, kurį sąlygoja bendras ekonomikos nuosmukis. B. Martinkus (1998) pažymi, jog ciklinį nedarbą sukelia tokia ūkinės veiklos ciklo fazė, kuriai būdingas visuminių (bendrųjų) išlaidų nepakankamumas. Ciklinis nedarbas atsiranda tuomet, kai dėl sumažėjusios visuminės prekių ir paslaugų paklausos sumažėja gamybos apimtys ir tuo pačiu didėja pretendentų į darbą skaičius. Dėl to ciklinis nedarbas kartais dar vadinamas nedarbu, sąlygojamu paklausos deficito.

Paslėptasis nedarbas. Žmonės, kuriems nesiseka rasti darbo, negali lengvai pasiduoti depresijai, nuleisti rankas, nes jiems reikia išlaikyti šeimą, mokėti už butą, paslaugas ir pan. Todėl jie priversti ieškoti bet kokio darbo. Tai gali būti padienis, ne visos darbo dienos ar savaitės darbas, darbas žemesnės kvalifikacijos. Šis nedarbas į oficialiąją statistiką nėra įtraukiamas. Išsivysčiusiose šalyse paslėptasis nedarbas sudaro nuo 6 iki 9 proc. visų darbo jėgai priskirtinų gyventojų. Faktiškai šie asmenys priskirtini dalinio užimtumo ir dalinių bedarbių kategorijai, tačiau oficialioji statistika, priskirdama juos prie visiškai užimtų, sumažina nedarbo lygį.

Šešėlinis nedarbas. Bedarbio statusas suteikiamas ir tokiems žmonėms, kurie tvirtina, kad ieško darbo, o iš tikrųjų tai neatitinka tikrovės. Tai daryti dažnai skatina nedarbo kompensacija arba socialinio aprūpinimo pašalpa, kurios gali priklausyti nuo tariamų darbo paieškų. Toks šešėlinis nedarbas padidina oficialaus nedarbo lygį.

2. NEDARBO PRIEŽASTYS

2.1. Pasaulinės nedarbo priežastys

Viena svarbiausių nedarbo priežasčių yra mokslinė techninė revoliucija (MTR), prasidėjusi XIX a. pab. XX a. pirmojoje pusėje ir apėmusi visas išsivysčiusias pasaulio šalis. Gamybos mechanizavimas ir automatizavimas, pažangių valdymo ir kontrolės sistemų įvedimas, naujų technologijų ir medžiagų kūrimas bei jų vartojimas iš esmės pakeitė darbo turinį. Darbas tapo kūrybiškas, išaugo protinio ir kvalifikuoto darbo reikšmė. Šiuolaikiniam ūkiui tapo reikalingi naujo tipo darbuotojai, įsisavinę keleto mokslų pagrindus ir turintys aukštą kvalifikaciją. Atsisakoma nekvalifikuotos darbo jėgos. Dėl šios priežasties kapitalo šalys įžengė į ilgalaikę užimtumo krizę, kuriai būdingi šie bruožai:

1. nedarbo lygis yra aukštas ir pastovus;

2. didėja bedarbių skaičius tarp žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbuotojų, moterų ir jaunimo;

3. nuolat auga valstybės biudžeto ir visuomenių fondų lėšos, skirtos nedarbo problemoms spręsti;

4. gilėja kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo apmokėjimo nelygybė;

5. aštrėja internacionalinė konkurencija darbo rinkoje, kurią sąlygoja darbo jėgos migracija iš besivystančių ir postkomunistinių šalių.

Antroji nedarbo priežastis yra sparčiai kylantis darbo našumas ir intensyvumas. Kai gamyba plėtojasi lėčiau, negu auga darbo našumas ir intensyvumas, vis daugiau darbingų žmonių netenka darbo.

Trečioji nedarbo priežastis yra ekonominės krizės, kurių nepašalino net valstybinis ekonomikos reguliavimas ir programavimas. Dabartiniu metu ekonominės krizės nėra tokios gilios ir aštrios kaip XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje. Tačiau jos nuolat pasikartoja ir apima ne tik atskiras šalis, bet ir atskirus regionus. Ekonominių krizių metu, kai gamyba sumažėja, nedarbas didėja. Kai ekonomika yra pakilimo fazėje ir įmonėms reikia papildomų darbuotojų, darbdaviai juos ima iš bedarbių tarpo ir tam konkrečiam momentui nedarbo lygis rinkoje sumažėja. Tačiau paskutiniaisiais dešimtmečiais nedarbas išlieka ir esant ekonomikos augimui, nes dalis žemos kvalifikacijos darbuotojų nėra įtraukiami į ekonomines veiklas net ekonomikos pakilimo fazėje.

Ketvirtoji nedarbo priežastis yra struktūrinis ūkio pertvarkymas mokslinės techninės revoliucijos sąlygomis. Konkurencija tarp gamintojų gamybos kaštų ir darbo našumo srityje skatina juos nuolat atnaujinti pagrindinį kapitalą – mašinas, įrengimus, elektronines gamybos valdymo sistemas. Moralinis gamybos priemonių nusidėvėjimas pasiekė tokį laipsnį, kad per 5 – 6 metus pilnai atnaujinami dar fiziškai nesudėvėję darbo priemonių elementai. Todėl „senose“ ūkio
keičiant seną techniką nauja, dalis darbuotojų atleidžiama iš darbo. Be to, naujai besikuriančios gamybos šakos pritraukia santykinai mažiau papildomos darbo jėgos. Vadinasi, nauji kapitalai, palyginti su bendru jų dydžiu, įtraukia į gamybą vis mažiau darbuotojų, o senieji kapitalai, kurių techninė sudėtis atnaujinama, išstumia iš gamybos dalį tų darbininkų ir tarnautojų, kuriuos anksčiau įdarbino.

Penktoji nedarbo priežastis yra spartus gyventojų skaičiaus augimas daugelyje šalių, iššaukęs aštrėjančią konkurenciją darbo rinkoje. Anot anglų ekonomisto ir sociologo T. Malthus, nedarbas ir skurdas yra natūralūs reiškiniai, kadangi gyventojų skaičius dėl gamtos dėsnių didėja greičiau nei pragyvenimo reikmenų kiekis. Tik dirbtinai apribojant gyventojų prieaugį, galima įveikti nedarbą.

Šeštoji nedarbo priežastis draudimo nedarbo atveju sistema. Bedarbio pašalpos dabar mokamos visuose išsivysčiusiuose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Draudimo nedarbo atveju programos didina nedarbo lygį, kadangi lengvina bedarbių padėtį. Bedarbiai atidžiai stebi santykį tarp bedarbio pašalpos dydžio ir darbo užmokesčio, kurį jie gautų, jei sutiktų dirbti pirmą pasiūlytą darbą. Minėtas santykis vadinamas pakeitimo rodikliu. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo ilgiau galima nedirbti ir ieškoti geresnio darbo. Bedarbio pašalpa neapmokestinama, darbo užmokestis apmokestinamas, o skirtumas tarp pašalpą gaunančio bedarbio disponuojamų pajamų ir dirbant gaunamo darbo užmokesčio mažėja.

2.2. Nedarbo priežastys Lietuvoje

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Guoda Steponavičienė (2000) išskyrė 4 pagrindines priežastis, kurios sąlygojo nedarbo augimą Lietuvoje.

LLRI ekspertės manymu, pagrindinė priežastis, dėl kurios padidėjo nedarbas Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo yra ta, kad Lietuvos valdžia nepadarė reikalingų struktūrinių reformų. Vietoje to, kad šalies ūkis būtų greitai pertvarkytas ir taptų pajėgus veikti rinkos ekonomikoje, reformos buvo lėtos ir nenuoseklios. Kai kuriuose sektoriuose jos dar net nebuvo pradėtos. Būtina pažymėti, kad pertvarkant ūkį neįmanoma išvengti nedarbo padidėjimo dėl vykdomų struktūrinių reformų bei modernizacijos, tačiau šis reiškinys yra laikinas. Pertvarkos dėka auganti ekonomika kuria naujas darbo vietas, taigi nedarbas sumažėja. Tačiau kuomet reformos yra nenuoseklios ir užsitęsusios, jos nesudaro prielaidų ekonomikai augti, ir išaugęs nedarbo lygis nemažėja.

Antra priežastis, turinti neabejotinos įtakos nedarbo lygio augimui, yra darbo santykių reguliavimai, tokie kaip privaloma minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant sutartis dėl darbo, profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose ir pan. G. Steponavičienės (2000) nuomone, šie reguliavimai stabdo darbo jėgos mobilumą, trukdo darbdaviui ir darbuotojui priimti abiems pusėms naudingiausią susitarimą.

Trečia priežastis, dėl kurios žmonės neturi darbo, yra nemažėjanti biurokratija bei mokesčių našta. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje 1999 metais dar padidėjo – trimis procentiniais punktais padidinta privalomojo socialinio draudimo įmoka. Be to, kadangi Sodros biudžeto deficitas didėja, nuolatos yra grėsmė, kad vėl gali būti didinamos įmokos arba plečiama mokėtojų bazė. Dėl didelės mokesčių, biurokratijos, reguliavimų naštos ir neadekvačių nusižengimams baudų grėsmės žmonės praranda galimybes bei paskatas plėtoti esamus bei kurti naujus verslus (taigi ir darbo vietas).

Ketvirta, nedarbo lygio kilimui 1999 metais įtakos turėjo ir ekonominė krizė Rusijoje bei bendras Lietuvos ekonomikos nuosmukis. Tačiau šis veiksnys, priešingai dažnai nuomonei, nebuvo lemiamas. Kai šalyje yra palankios verslo sąlygos ir darbo jėgos mobilumas nėra varžomas, atsiradus sunkumams vienoje ūkio šakoje darbo jėgą iš jos nuperka kitos šakos. Tiesa, žmonės priversti keisti darbo pobūdį, tačiau išvengia bedarbystės.

3. NEDARBO RAIDA LIETUVOJE 1995 – 2004 METAIS

3.1. Bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio įvertinimas

Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje oficialiai neegzistavo nedarbo problema, nes baigusiam studijas ir įgijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama darbo vieta, neatsižvelgiant į tos rūšies specialistų paklausą. Jeigu žmogus dėl tam tikrų priežasčių (motinystės atostogų, grįžusieji po būtinosios karinės tarnybos) būdavo bedarbis, tai valstybė jam išsaugodavo ankstesnę darbo vietą arba suteikdavo galimybę per tam tikrą laiką susirasti kitą darbą. Neįgaliems žmonėms taip pat buvo garantuojamos bent jau nedidelės pajamos iš apmokamo darbo. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, centralizuota aprūpinimo žaliavomis, energetiniais ištekliais ir prekių pardavimo sistema labai greitai suiro. Pereinant iš planinio į rinkos ūkį susiformavo sąlygos nedarbui atsirasti. Nedirbančiųjų kasmet pradėjo daugėti.

Bedarbių skaičiui nustatyti bei nedarbo lygiui įvertinti naudojami du būdai: bedarbių apskaita teritorinėse darbo biržose ir statistikos departamento atliekami darbo jėgos tyrimai. Statistikos departamento darbo rinkos tyrimo duomenys remiasi gyventojų apklausa ir skiriasi nuo darbo biržos duomenų dėl skirtingo bedarbių sąvokos apibrėžimo. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių
priskiria tik tuos, kurie yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Taigi Lietuvos darbo biržos taikomas nedarbo lygio įvertinimo būdas parodo, koks procentas darbingo amžiaus gyventojų yra užsiregistravęs teritorinėse darbo biržose (Lietuvoje pirmieji bedarbiai buvo užregistruoti 1991 metų kovo 1 dieną, kai savo veiklą pradėjo teritorinės darbo biržos). Statistikos departamentas prie bedarbių kategorijos priskiria ne tik užsiregistravusius valstybinėje darbo biržoje, bet ir tuos, kurie kreipėsi į privačias įdarbinimo įstaigas, ieškojo darbo savarankiškai, naudojosi žiniasklaidos priemonių pagalba. Todėl statistikos departamento duomenimis bedarbių skaičius ir nedarbo lygis Lietuvoje yra 2 – 3 kartus didesnis negu skelbia Lietuvos darbo birža.

3.2. 1995 – 2004 metų bendros nedarbo lygio ir bedarbių skaičiaus kitimo tendencijos

Darbo biržos duomenimis bedarbių skaičius nuo 1995 metų sparčiai didėjo iki 2001 metų, kai pasiekė 223,5 tūkst. (žiūr. 1 pav.). 1 pav. Bedarbių skaičius darbo biržos duomenimis 1995 – 2004 metais

Darbo biržos duomenimis tais metais nedarbo lygis didžiausias buvo Marijampolės, Tauragės, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose (žr. 1 lent.)

1 lentelė. 2001 metų nedarbo lygis

pagal apskritis darbo biržos duomenimis (procentais)

Apskritys

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus

15,8 9,7 11 16,9 16,4 16,5 16,2 15,7 12 10

2001 metais didžiausią bedarbių dalį sudarė atleisti iš darbo žmonės ir netekusieji darbo dėl pasibaigusios terminuotos darbo sutarties (žr. 2 lent.).

2 lentelė. Bedarbiai pagal netekimo priežastis (tūkst.) statistikos departamento duomenimis

Darbo netekimo priežastys

Atleidimas iš darbo

Pasibaigusi terminuota darbo sutartis

Asmeninės ir šeimyninės

priežastys

Liga arba negalė

Studijos mokymosi įstaigose

Išėjimas į pensiją Karinė tarnyba arba užsiėmimas visuomenine veikla

Kitos priežastys

92,0 56,7 11,5 3,5 0,8 2,6 0,9 49,2

Nedarbas Lietuvoje ypač didėjo nuo 1999 metų pradžios. Pagrindinė to priežastis – 1998 metų finansų krizė Rusijoje, dėl kurios Lietuvoje prasidėjo ekonomikos nuosmukis ir tęsėsi visus 1999 metus. Kai kurioms šalies įmonėms, eksportuojančioms produkciją į Rusiją ir kitas NSV šalis, buvo vėluojama apmokėti už pateiktą produkciją. Todėl šios įmonės ėmė mažinti gamybos apimtis, darbuotojų skaičių, dalis dirbančiųjų priverstinai dirbo ne visą darbo laiką arba dirbo su prastovomis, arba buvo neapmokamose atostogose. O visa tai įtakojo nevystomą įmonių veiklą, kuri atsispindėjo nedarbo augime, išaugusiame grupinių darbuotojų atleidimų skaičiuje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2703 žodžiai iš 8860 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.