Nedarbas1
5 (100%) 1 vote

Nedarbas1

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Darbo ištekliai…………………………………………………………………………………………………3

2. Nedarbas ir gyventojų užimtumas………………………………………………………………………….4

2.1 Darbo užmokesčio įtaka nedarbui…………………………………………………………………4

2.2 Nedarbo rodikliai……………………………………………………………………………………….5

2.3 Nedarbo rūšys……………………………………………………………………………………………6

2.4 Nedarbo pasekmės……………………………………………………………………………………..8

2.5.Bedarbiai…………………………………………………………………………………………………10

3. Nedarbo mažinimo priemonės…………………………………………………………………………11

Išvados…………………………………………………………………………………………………………….14

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………..14

ĮVADAS

Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų Lietuvoje, tai – nedarbo problema. Ši problema susijusi su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu. Nedarbo kategorija glaudžiai susijusi su darbo išteklių sąvoka. Todėl, kalbant apie nedarbą, būtinas supratimas apie darbo išteklius.

1. DARBO IŠTEKLIAI

Darbo išteklius valstybėje būtina įvertinti kokybinėmis ar kiekybinėmis charakteristikomis. Darbo išteklių įvertinimas imlumo aspektu leidžia sugretinti darbo išteklių poreikį ir pasiūlą. Darbo išteklių struktūra ir kiekis kaip kintančios ekonominės charakteristikos gali transformuotis tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai dėl išorinių ir vidinių paskatų. Būtina atkreipti dėmesį į konkretų diskretiško darbo išteklių potencialo šaltinį – žmogų.

Ekonominės sistemos plėtojimosi tendencijos ir rezultatai apibrėžiami visuminiais darbo ištekliais Visuminiai darbo ištekliai laikomi integruotų žmonių darbiniu potencialu. Ne pats žmogus yra „darbo ištekliai“, o fizinis ir intelektualinis jo potencialas.

Natūraliomis ekonominės situacijos plėtojimosi sąlygomis visuminiai darbo ištekliai nėra vienalyčiai, nes ekonominėje sistemoje integruotos yra asmenų specifinės fizinės bei intelektualinės charakteristikos. Tačiau integruotoms žmonių grupėms būdinga specifinių bruožų visuma. Todėl derėtų išskirti visuomeniškai organizuotas bei neorganizuotas darbo išteklių grupes.

Neorganizuotai darbo išteklių grupei priskiriami tie integruoti asmenys, kurie dėl fizinio bei intelektualinio išsivystymo lygio nesugeba sąmoningai efektyviai dalyvauti ūkinėje veikloje, pavyzdžiui, mažamečiai vaikai, invalidai, senyvo amžiaus žmonės. Seni žmonės, nors ir ribotai, tačiau dar dirba asmeniniame ūkyje (daržininkystė, gyvulių auginimas), dalyvauja paskirstant ūkinės veiklos produktus (turgūs) .

Plėtojant ekonominę sistemą, didžiausią įtaką turi visuomeniškai organizuoti darbo ištekliai. Ji aprėpia darbingąją visuomenės dalį, kuri laikui bėgant dėl įvairių priežasčių kinta tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Bet kurioje ekonominėje sistemoje vyksta natūralūs žmonių gimimo, augimo bei mirties procesai. Tai natūraliai atsiliepia ir darbo išteklių kitimui visoje ekonominėje sistemoje nuo jos gimimo, augimo ir iki mirties. Vertinant visuomeniškai organizuotos darbo išteklių kitimą, būtina atsižvelgti į ekonominėje sistemoje integruotų žmonių bendrąsias vystymosi tendencijas, o ne į vienetinius diferencijuotus poslinkius.

Visuomeniškai organizuoti darbo ištekliai sąlyginai skirstomi į aktyviuosius, pasyviuosius ir rezervinius.

Aktyvieji darbo ištekliai – tai darbinis potencialas tų žmonių, kurie pagal savo galimybes integruojasi į ūkinę veiklą. Tai visą darbo dieną dirbantys žmonės.

Pasyviesiems darbo ištekliams priskirtini bedarbiai arba asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną, arba nedirbantys savo noru. Kintant ekonominėms sąlygoms, pasyvieji darbo ištekliai gali būti transformuoti į aktyviuosius, ir atvirkščiai. Tačiau tai susiję su socialinėmis bei psichologinėmis problemomis.

Rezerviniai darbo ištekliai – tai asmenys, dalyvaujantys ūkinėje veikloje, tačiau dėl natūralių bei ekonomiškai pagrįstų priežasčių pasitraukę iš jos. Tai darbingi pensininkai, prižiūrinčios mažamečius vaikus, motinos, studentai. Šie žmonės gali būti efektyviai pasitelkti, prireikus plėsti ūkinę veiklą, o jos neplečiant išstumiami iš veiklos.

2. NEDARBAS IR GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS

Darbo ištekliai yra darbingo amžiaus (nuo 18 m.) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo ištekliais nelaikomi ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės,
nors jų darbas gali būti daug sunkesnis už dirbančių firmose ir įstaigose, t.y. tiesiogiai gamyboje.

Bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.

Svarbiomis nedarbo priežastimis pripažįstama tikroji karo tarnyba, mokymasis mokymo įstaigose (tik valstybinėse ar savivaldybių), pensinis amžius, invalidumas, gydymasis stacionarinėje gydymo įstaigoje (ne trumpiau kaip mėnesį), šeimos nario ar giminaičio slauga (slaugomasis turi būti I ar II grupės invalidas, vaikas invalidas, neveiksnus asmuo), moterų nėštumas.

Buvo tariama analizuojant, kad kuriant produktą ir plečiantis ekonomikoje dalyvauja visi darbingi žmonės. Tikrovėje taip nėra. Rinkos ekonomikai būdingas nedarbas. Darbingų gyventojų dalis darbo atžvilgiu yra tam tikrame judėjime. Vieni darbuotojai išeina iš darbo, kiti įsidarbina, kiti ieško darbo. Šis pastovus darbo išteklių judėjimas į nedarbą ir iš jo apsprendžia, kad dalis darbuotojų tam tikrą laiką yra nedarbo būsenoje. L – visuminė darbo jėga; E – dirbančių žmonių skaičius; U – neturinčių darbo žmonių skaičius.

L = E + U; U/L = nedarbo lygis (%)

Tariama L yra pastovi. Atmetamas natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis. Tada schematiškai ryšys tarp užimtumo ir nedarbo :

S – užimtųjų dalis, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo.

f – bedarbių dalis, kuri kiekvieną mėnesį įsidarbina.

Jei jie pastovūs, tai lems nedarbo lygį, įdarbintų skaičius turi atitikti įdarbintų skaičių.

fU = SE ; Pastovus nedarbo lygis nustatomas :

E = L – U;

fU = S(L – U) /:L

F(U/L) = S(1 – U/L)

U/L = S/(S + f)

Nedarbo lygis priklauso nuo S (atleidimo iš darbo lygio) ir f (įdarbinimo lygio). Kuo didesnis S, tuo didesnis nedarbas. Tokia natūrali užimtumo ir nedarbo priklausomybė.

2.1 Darbo užmokesčio įtaka nedarbui

Tiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negali greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie darbo jėgos D ir S pokyčių. Teoriškai pagal rinkos modelį darbo D ir S turi balansuotis ir pusiausvyros taškas suformuoja darbo kainą (užmokestį). Tačiau realusis darbo užmokestis taip greit kaip D ir S nekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje nei pusiausvyra.

Realus darbo užmokestis yra virš pusiausvyros lygio. Darbo D viršija darbo S. Realus darbo užmokestis nemažėja ir įmonėms tenka mažinti darbuotojų skaičių. Kuo W/P bus didesnis, tuo aukštesnis nedarbo lygis. Nedarbas, kurį iššaukia realaus darbo užmokesčio nesugebėjimas prisitaikyti prie darbo D ir S pusiausvyros lygių pokyčių, vadinamas laukimo nedarbu. Faktinis darbo užmokesčio lygis viršija darbo D ir S pusiausvyros lygį. Kodėl darbo rinka ne pusiausvyroje ? Darbdaviai gali sumažinti darbo užmokestį ir susidarytų darbo jėgos D ir S pusiausvyra, bet įmonė to padaryti negali, nes :

1. visose valstybėse yra minimalaus darbo užmokesčio įstatymas

2. veikia profsąjungos, turinčios monopolinę valdžią darbo rinkoje

3. darbo užmokesčio dydžiu įmonė skatina savo darbuotojus geriau dirbti

Daugumoje šalių darbo užmokestis atsižvelgiant į darbo sudėtingumą ir darbuotojų kvalifikaciją yra įstatymiškai diferencijuotas. Be to, atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis yra indeksuojamas. Profesinės sąjungos ir darbdaviai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose numatomos ne tik darbo sąlygos, bet ir užmokestis. Įmonės, suinteresuotos išlaikyti geresnius darbuotojus, moka didesnį užmokestį.

2.2 Nedarbo rodikliai

Nedarbas matuojamas. Kiekvieną nedarbo lygį tenka apskaičiuoti.

Darbo išteklius sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius. Nedarbo lygis apskaičiuojamas užregistruotų bedarbių ir visos darbo išteklių santykiu procentais:X 100%

bedarbių skaičius

Nedarbo lygis =

darbo išteklių skaičius

Kitas nedarbo rodiklis – nedarbo trukmė priklauso nuo nedarbo formos. Jei nedarbas trumpalaikis, tai turi frikcinę formą ir yra neišvengiamas (išėjimas iš darbo ir įsidarbinimas kitur). Ilgalaikis nedarbas – laukimo nedarbo forma. Šie nedarbo trukmės duomenys skaičiuojami, nes jie labai svarbūs valstybinei nedarbo politikai rengti. Nedarbo lygis įvairiose gyventojų grupėse pagal lytį ir amžių nevienodas. Moterų nedarbingumas didesnis nei vyrų 20-30m, 50-60m grupėse. Svarbus rodiklis yra nedarbo struktūros pokyčiai ir dinamika. Tai struktūrinio nedarbo charakteristika. Sparčiai vystantis naujovėms kinta atskirų ūkio šakų struktūra ir kinta darbo jėgos D ir S atskirose šakose. Vyksta gamybos techninio aprūpinimo didėjimas, kuriam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Be to, ekonomika vystosi cikliškai, todėl minimuose nedarbas padidėja. Bendra tendencija – nedarbas auga. Tai bandoma aiškinti : gerėja darbuotojų sveikata, mokslo, technikos pažanga.

Nedarbo lygis – tai ekonominis rodiklis, rodantis kuri darbo išteklių dalis neužimta, tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais, procentinė išraiška. Nedarbo lygis parodo, koks yra visų darbo išteklių bedarbių procentas. Nedarbo mastas kyla, kai pritekėjimas (t,y. nauji bedarbiai) viršija
(t.y. žmones, gaunančius darbą). Dirbantieji tampa bedarbiais, ieškodami kito darbo, jo atsisakę arba atleisti laikinai, taip pat išėję iš jo priverstinai, pavyzdžiui, kai į prekių bei paslaugų paklausos sumažėjimą verslininkai reaguoja ne kainų ir darbo užmokesčio, bet gamybos apimties ir darbuotojų skaičiaus mažinimu. Nedarbo mastai padidėja ir dėl žmonių, ieškančių darbo pirmą kartą (daugiausia – baigusių mokyklas).

Nedarbo nuotėkio srautas susidaro, kai vieni asmenys sugrįžta į ankstesnes darbovietes, kiti – naujai parsisamdo, treti – pasiekia pensinį amžių arba, ilgai ieškoję, bet neradę darbo, nusivilia, ir jau niekada nebedirba.

Nedarbo lygio įvertinimo praktinės problemos gana komplikuotos ir ne visuomet statistikos darbuotojams pavyksta parodyti tikrąjį nedarbo vaizdą. Nedarbo problemomis užsiima solidžios vyriausybinės įstaigos. Statistikos departamentas, pateikdamas įvairius klausimus, pavyzdžiui, kas iš šeimos narių dirba, kas liko be darbo, ieško jo ar neieško ir t.t, ir naudodamas atrankinių tyrimų būdą, kas mėnesį apklausia daugelį šalies šeimų. Aišku, jog atsakymai į tokius klausimus paprastai būna labai nevienareikšmiai.

2.3 Nedarbo rūšys

Visuomeniniuose reiškiniuose, kaip ir gamtoje, negali būti vienodumo, todėl, kalbant apie nedarbą, reikia pripažinti, kad ir jam būdinga sava įvairovė, Taigi kokios yra nedarbo rūšys, lemiančios nedarbo lygio nustatymo paklaidas? Visų pirma tai prislėgtasis nedarbas. Kas tai?

Pavyzdžiui žmogus kurį laiką neturi darbo. Aktyviai jo ieško, apėjo visas galimas įdarbinimo įstaigas, bet viskas veltui. Tada tenka pasikliauti giminių, draugų, darbo biržos globa. Kadangi nuotaika subjurusi, jis jaučiasi prislėgtas, tai darbo paieškas nutraukia kaip beviltiškas. Todėl natūralu, kad į oficialios statistikos klausimą, ar ieškote darbo, atsakys – ne. Taigi jis kaip bedarbis, aktyviai neieškantis darbo, neįsiregistravęs į darbo biržą ir nelaikomas bedarbiu. Vadinasi, oficiali statistika, neįtraukdama į bedarbių grupę darbuotojų, nusivylusių ir praradusių viltį gauti darbą, sumažina nedarbo lygį. Faktiškas nedarbo lygis bus mažesnis nei realus, ir paprastai „prislėgtieji“ sudaro apie 0,1% – 0,5% darbo išteklių.

Antra vertus, plaukti pasroviui likimo upe gali ne visi. Reikia išlaikyti šeimą, mokėti už butą, paslaugas ir pan. Tenka ieškoti bet kokio darbo. Ir tai gali būti padienis, ne visos darbo dienos ar savaitės darbas, darbas žemesnės kvalifikacijos nei turima. Toks nedarbas vadinamas paslėptuoju nedarbu, jis į oficialiąją statistiką taip pat neįtraukiamas. Išsivysčiusiose šalyse „paslėptojo“ nedarbo lyginamasis svoris visų darbo ištekliams priskirtinų gyventojų skaičiuje sudaro nuo 6 iki 9%. Faktiškai šie asmenys priskirtini dalinio užimtumo ir dalinių bedarbių kategorijai, tačiau oficialioji statistika, priskirdama juos prie visiškai užimtų, vėl sumažina nedarbo lygį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1878 žodžiai iš 6176 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.