Nedarbas1
5 (100%) 1 vote

Nedarbas1

Vilniaus Universitetas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Vilniaus universiteto bakalauro studijų programa

Makroekonomikos pagrindai

paulius ragauskas

I kurso, 3 grupės studentas

Nedarbas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

REFERATAS

Vilnius, 2003 gegužės 6 diena.

Lietuvos valdžia dažnai mėgsta pasigirti nuo seno darbščiais Lietuvos

žmonėmis. Iš tikro, darbštumas yra specifinis Lietuvos (aisku kaip ir

daugelio kitų šalių) gyventojų bruožas. O kaipgi kitaip – savo galva,

rankomis ir sūriu prakaitu žmogus užsidirba pragyvenimui. Todėl

nenuostabu, kad darbštumas liaudyje laikomas gyvenimo norma, labai

darbštus žmogus visuomet yra pavyzdys, o atsiliekantis savo darbuose

ar darbymečio metu patingintis – smerkiamas ir pajuokiamas. Visgi ne

visi darbingo amžiaus žmonės gali pasigirti, turintys darbą, o tuo

pačiu ir stabilų pragyvenimo šaltinį. Tai amžina XX-XXI amžiaus

problema, visgi kai kurios valstybės parodė, kad galima su ja kovoti,

smarkiai mažinant nedarbingų žmonių skaičių. Pabandysiu apibendrinti

Lietuvos, jau kaip nepriklausomos valstybės, ir Europos Sąjungos

(visos ir atskirai tam tikrų jos narių) nedarbo problemą pirma

daugiau teoriniu lygmeniu, vėliau pereidamas ir prie statistinių

duomenų.

Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai,

mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų pasaulyje –

nedarbu. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia

pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Nėra tikslių ekonominių ar

sociologinių apskaičiavimų, tačiau manytina, kad 10 proc. nedarbas –

grėsminga riba. Šiuo metu Lietuvoje nedarbas siekia būtent tokį lygį,

todėl valstybė turėtų imtis priemonių gyventojų užimtumui skatinti.

Nepaisant ekonominės situacijos, kuri lemia tai, jog teisė į darbą

negali būti efektyviai įgyvendinama, vis tik turėtų būti ir yra

įstatymiškai įtvirtintos garantijos bedarbiams. Lietuva siekia

integruotis į europines struktūras, todėl politikos tikslus šioje

srityje valstybė nustato atsižvelgdama į Europos Sąjungos direktyvų

reikalavimus. Pagrindinis tikslas – nedarbo ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. įtvirtina kiekvieno

žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą, teisę į tinkamas darbo

sąlygas bei socialinę apsaugą nedarbo atveju. Bedarbių rėmimo

įstatymas numato socialines garantijas asmenims, kurie dėl ne nuo jų

priklausančių priežasčių negali dirbti, o turi teisę gauti

atlyginimą. Valstybės funkcija teikiant socialinį aprūpinimą šiai

asmenų kategorijai neturėtų apsiriboti vien nedarbo pašalpų skyrimu.

Gyventojų užimtumo politika turėtų būti nukreipta į gyventojų

aktyvumo skatinimą, kad būtų mažinamas santykis tarp dirbančiųjų ir

visuomenės išlaikomų žmonių.

Kalbant apie valstybės teikiamas užimtumo garantijas bedarbiams,

svarbu apibrėžti, kokia tai asmenų grupė. Iki 1996 m. vasario mėn.

nedirbantys asmenys buvo skirstomi į dvi kategorijas: ieškančius

darbo ir bedarbius. Bedarbiais buvo laikomi tik tie asmenys, kurie

turi teisę gauti bedarbio pašalpą. Dabar ši sąvoka atitinka

tarptautiniuose dokumentuose nustatytą sąvoką. Tačiau sąvoka visgi

nėra tobula – tarp bedarbio požymių neaptinkame nuorodos į tai, kad

toks asmuo neturi privataus verslo ar kito pajamų šaltinio. Vadinasi,

bedarbio pašalpa gali būti skiriama asmenims, kuriems ji visiškai

nebūtina.

|Dabar bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys,|

|nesimokantys dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios |

|vietos valstybinėje darbo biržoje ir pasirengę profesiniam mokymuisi. |

|bedarbiai jiems taikomų valstybinių užimtumo garantijų prasme skirstomi|

|į pasirengusius darbo rinkai ir nepasirengusius. Pasirengusiųjų grupei |

|priskiriami turintys paklausią vietos darbo rinkoje profesiją, veiklos |

|praktiką, turintys ne ilgesnę nei 1 metų darbo pertrauką pagal |

|profesinį pasirengimą ar veiklos praktiką. Nepasirengusieji darbo |

|rinkai – neturintys profesinio pasirengimo, turintys nepaklausią |

|profesiją ar veiklos praktiką vietos darbo rinkoje, turintys ilgesnę |

|nei 1 metų darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ar veiklos |

|praktiką. |

|Bedarbiams, kurie laikomi pasirengę darbo rinkai, 3 mėn. siūlomas |

|darbas, atitinkantis jų profesinį pasirengimą ir sveikatos būklę. Darbo|

|biržai nepasiūlius darbo per nurodyta laikotarpį nurodytomis sąlygomis,|

|skiriama bedarbio pašalpa. Teisės doktrina be įstatyme numatytų |

|socialinės paramos bedarbiams formų pripažįsta ir paskolas bedarbiams |

|savo verslui organizuoti. Tai priemonė, skatinanti gyventojų užimtumą. |

|Tačiau valstybė šioje srityje palieka daugiau laisvės asmens
|

|savarankiškumui; jos vaidmuo apsiriboja verslo plano įvertinimu bei |

|kontrole, susijusia su tam tikrų reikalavimų, nustatomų asmenims bei jų|

|veiklai organizuojant verslą, įgyvendinimo kontrole. |

|Tad įstatymas numato keletą priemonių, skiriamų bedarbių socialinei |

|apsaugai. Tačiau valstybės prioritetas šioje srityje turėtų būti |

|teikiamas bedarbių aktyvumui skatinimui, teikiant nemokamas profesinio |

|orientavimo ir konsultavimo, informavimo apie laisvas darbo vietas, |

|nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant bei organizuojant |

|nemokamą profesinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Dėl to ir |

|turėtų būti pateisinama kartais nepalankiai vertinama bedarbio pareiga |

|reguliariai atvykti į darbo biržą ir registruotis joje, kartu dar kartą|

|pasidomėti laisvomis darbo vietomis. leidžia bedarbiams dirbti |

|laikinuosius viešuosius darbus. Tokią teisę turi tiek gaunantys |

|bedarbio pašalpą (asmenys, neturintys socialinio draudimo stažo, kai |

|yra pasibaigęs pašalpos mokėjimo laikas arba pašalpos mokėjimas |

|nutrauktas), tiek jos negaunantys (bedarbiai, nepasirengę darbo rinkai,|

|kiti, gaunantys bedarbio pašalpą, jeigu jie pageidauja dirbti |

|viešuosius darbus). Bedarbio pašalpa – laikina priemonė, užtikrinanti |

|pragyvenimo šaltinį. Jos laikinumas atskleidžia valstybės požiūrį į šią|

|garantiją. Nes, kaip ir minėta, valstybės politikos prioritetas |

|teikiamas bedarbių aktyvumui skatinti. |

|Piešiant šiandieninio bedarbio portretą pagrindiniai jo bruožai būtų |

|tokie: tai gerokai pagyvenęs (dažniau vyras nei moteris), |

|nekvalifikuotas, nedaug mokslo ragavęs mažo miestelio ar kaimo |

|gyventojas. Tačiau tai tik bendri bruožai, o niuansų yra visokių. Mūsų |

|bedarbio tipas vis dėlto šiek tiek skiriasi nuo europiečio bedarbio. |

| |

|Nelinksmas mūsų jauno bedarbio paveikslas. Vienas iš niūriausių jo |

|bruožų yra tas, kad jauni bedarbiai, kurių vis daugėja, pagal savo |

|išsimokslinimą atsilieka nuo tėvų. Teigiama, kad tai, ko gero, jau |

|intelektualiai degraduojančios visuomenės simptomas. |

| |

|Kad ir kaip statistiką vartaliotum, tačiau beveik ketvirtis milijono |

|bedarbių reiškia, kad Lietuvoje penktadalis darbingo amžiaus žmonių |

|tapo vis labiau nirštančiais mokesčių mokėtojų išlaikytiniais. Nors |

|nuolat linksniuojami nedarbo lygio procentai ir nesutampa, tačiau viena|

|tendencija neginčytina – ir tikrasis, ir oficialiai registruotas |

|nedarbas vis didėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija remiasi |

|registruota darbo biržose nedarbo statistika, o Statistikos |

|departamentas nedarbo lygį nustato atlikdamas tyrimus ir apklausas. |

|Kadangi ne visi bedarbiai kreipiasi į darbo biržas, tad skaičiai dėl |

|nedarbo ir skiriasi: pagal Statistikos departamentą darbo neturi 16,6 |

|proc. darbingų žmonių, pagal Darbo biržą – 12,1 proc. Kai Lietuvos |

|nedarbo lygis gretinamas su Europos Sąjungos ar kitų valstybių lygiu, |

|imami Statistikos departamento nustatyti skaičiai. |

|Lietuvos darbo biržos prognozės kitokios: jos išvados – padėtis darbo |

|rinkoje liks įtempta. Optimistinę tendenciją dėl nedarbo mažėjimo gali |

|išsklaidyti ir pradėjęs veikti naujas, greitesnis ir griežtesnis Įmonių|

|bankroto įstatymas. Teritorinės darbo biržos jau gauna pranešimų apie |

|grupinius darbuotojų atleidimus dėl iškeltų bankroto bylų. 2002 vasarą |

|apie grupinius atleidimus 25 įmonėse buvo įspėta apie 1,5 tūkst. |

|darbuotojų. Ūkio ministerijos duomenimis, pagal naująjį Bankroto |

|įstatymą šiemet į „dugną“ nusės apie 500 įmonių. Tai turėtų dar |

|padidinti bedarbių skaičių.  |

|Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sutinka su nuomone, kad |

|nedarbas iš pradžių padidės, bet kadangi naujas Bankroto įstatymas |

|leidžia bankroto ir restruktūrizavimo procedūras daryti greitai, |

|greičiau bus atnaujintos ir darbo vietos. |

|Blogiausia ir ryškiausia nedarbo tendencija reikėtų laikyti tai, kad |

|vis daugėja ilgalaikių bedarbių ir taip formuojasi profesionalių |

|bedarbių grupės. Šiuo metu asmenys, kurių nedarbo trukmė jau ilgesnė |

|kaip metai, sudaro apie 30 proc. visų bedarbių ir dėl to atsiranda |

|sunkiai įveikiamų psichologinių bei socialinių problemų. |

| |

|Ilgalaikių bedarbių daugiausia mažuose miesteliuose ir kaime. Tai |

|paprastai priešpensinio amžiaus, turintys nepaklausią profesiją ir |

|nenorintys niekur pajudėti žmonės. |

|Apie nedarbą (tik skaičiai ir faktai) |

|Statistikos departamentas, atlikęs tyrimą pagal ES standartus, nustatė,|

|kad Lietuvoje tikrasis nedarbo lygis yra apie 16,5 proc., Darbo biržos
|

|duomenimis – tik 12,1 proc. |

|Vidutiniškai 2002 metų pradžioje Lietuvos darbo biržoje buvo |

|užsiregistruodavo 217,2 tūkst. bedarbių. Palyginti su pernai, tai apie |

|10 proc. daugiau. |

|Didesnę bedarbių pusę (apie 55 proc.) sudaro vyrai. 1991 m. bedarbių |

|buvo užregistruota 55,5 tūkst., o 2000 m. pabaigoje – jau 258 tūkst. |

|Bendras užregistruotų bedarbių skaičius per šį laikotarpį išaugo 4,5 |

|karto. |

|Didėjant nedarbui vis ilgėjo vidutinė jo trukmė. Pavyzdžiui, 1993 m. ji|

|sudarė 4,6 mėn., o 2000 m. šoktelėjo iki 6,7 mėn. Šiuo metu asmenys, |

|kurių nedarbo trukmė didesnė kaip 12 mėn., sudaro apie 31 proc. visų |

|bedarbių.  |

|Kas trečias bedarbis nekvalifikuotas. Bedarbiai, turintys aukštąjį |

|išsimokslinimą, sudaro tik 4,5 proc.  |

|Didesnis kaip 20 proc. nedarbas yra penktadalyje Lietuvos teritorijos. |

|Didžiausias nedarbas Druskininkuose, Pasvalyje, Lazdijuose, Akmenėje, |

|Jonavoje. |

|Per dešimtmetį nuo 1991 iki 2001 m. aukščiausias buvo jaunimo nedarbo |

|lygis, dabar jis sudaro 15,3 proc  |

|Kas ketvirtas bedarbis – jaunas (iki 25 m.). 1991 m. į darbo biržas |

|kreipėsi 13,3 tūkst. jaunų žmonių, o 2000 m. beveik penkis kartus |

|daugiau – 62,6 tūkst. Spalio 1 d. Darbo biržoje užregistruota 67 tūkst.|

|jaunuolių.  |

|6 proc. nedirbančio jaunimo – visiški bemoksliai: neturi pagrindinio ar|

|net pradinio išsimokslinimo.  |

|Prognozuojama, kad paklausiausi bus informacinių technologijų, valdymo |

|ir administravimo, finansų, apskaitos ir audito, reklamos, prekybos |

|darbuotojai. |

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1522 žodžiai iš 5070 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.