Nedarbas2
5 (100%) 1 vote

Nedarbas2

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………..…3

1.Kas aštuntas bedarbis – jaunas žmogus……………………………………………………………..4

1.1 Jaunų bedarbių statistika Lietuvoje……………………………….………………………4

1.2 Darbo rinka nepalanki jaunimui ………………… ………………………………………6

2. Jaunimo išsilavinimas: prioritetas ir rūpestis……………………………………….………………7

2.1 Bendra jaunų bedarbių situacija išsilavinimo atžvilgiu………… .. ………….……….… 7

3. Nedarbą jaunimo tarpe sąlygojančios priežastys………………………………….………….…….8

3.1 Darbdavių nepasitikėjimas.……….………………………………………………………8

3.2.Jaunų žmonių pasyvumas.………………………………………………………………..9

3.3 Išsilavinimo, profesinio pasirengimo stoka.………………………………………………9

3.4 Archaiškas mokymo procesas.………………………………..…..………………….…11

3.5 Švietimo sistemos aplaidumas………………………………..…………….……………11

4. Jaunų žmonių nedarbas kaime ………………………………………………………….…..……12

4.1 Dabartinė jaunų bedarbių situacija kaime ……………………………….………….….12

4.2 Kaimo jaunimo nedarbą sąlygojančios priežastys ………………………………………12

4.3 Teikiama kaimo jaunimui parama………………………………………………………14

5. Jauniems bedarbiams teikiama pagalba ir jos tobulinimo galimybės……………………………14

6. Jaunimo nedarbo pasekmės………………………………………….. ………………………….16

6.1 Socialinės bei psichologinės jaunimo nedarbo pasekmės…………..…………………..16

6.1.1 Darbo svarba……………………………………….……………………………..18

6.1.2 Nedarbas ir stresas……………………………………………..…………………18

6.1.3 Savęs vertinimas ………………………………………………………………….19

6.1.4 Socialinės ir demografinės charakteristikos……………………..……………….19

6.1.5 Bedarbystės pasekmės ir atleidimo iš darbo priežastys………………..…………20

6.2 Kalėjimo grotos ir jaunimo nedarbas – šalia vienas kito ……………………….………20

6.3 Jauni žmonės žvalgosi į Europą…………………………………………………………21

IŠVADOS………………………………………………………..………………………………….23

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………..………………………………26

Įvadas

Nedarbas yra viena aktualiausių šio laikmečio problemų. Nedarbas stabdo žmogaus socialinę raidą, mažina jo galimybes, aktyvumą, didina izoliavimąsi nuo visuomenės. 2001-2004 m užimtumo didinimo programose Vyriausybė nurodė nedarbo mažinimą įvairiomis priemonėmis kaip pagrindinę strategiją, nes gyventojų užimtumo lygis yra žmonių pragyvenimo ir socialinės apsaugos garantas.

Lietuvos laisvos rinkos instituto atlikta gyventojų sociologinė apklausa rodo, kad 61,1 proc. apklaustų žmonių pagrindine problema laiko nedarbą ir 80,1 proc. apklaustųjų labiausiai pažeidžiama socialine grupe nurodė esant bedarbius. Šiame darbe gvildensime jaunimo nedarbo problemą Lietuvoje: priežastis, pasekmes bei jauniems bedarbiams teikiamą pagalbą ir jos tobulinimo galimybes.

Jaunimo nedarbo mažinimas Lietuvoje yra vienas pagrindinių valstybės darbo rinkos politikos tikslų, nuo 1991 metų, kai į darbo biržas kreipėsi 13,3 tūkst. žmonių iki 25 metų amžiaus, užregistruotų šio amžiaus bedarbių skaičius didėjo ir 2000 metais pasiekė 62,6 tūkstančius. 2001 metų pabaigoje jaunimo nedarbo lygis buvo pasiekęs net 18,9 proc., 2002 metais jis šiek tiek sumažėjo,o šiuo metu ( 2003 m spalio mėn. duomenimis ) jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje sudaro 12,6 proc.

Lietuvoje jauni bedarbiai – tai ne tik netekę darbo, bet ir įgiję profesiją, tačiau neįsidarbinę jaunuoliai. Tyrimas padėjo atskleisti jauno bedarbio socialinį demografinį portretą. Taigi tipiškas jaunas bedarbis – tai 21 – 24 metų žmogus (58 proc.), menkai teišsilavinęs (net pusė jų – be profesinio pasirengimo), neturintis paklausios profesijos , nuolatinio pajamų šaltinio, bevaikis, jis gyvena kartu su tėvais ir yra jų išlaikomas.

Didelė konkurencija dėl darbo vietų ir jaunimo užimtumo pagrindžia jaunimo aktyvumo ieškant darbo socialinių ir psichologinių prielaidų tyrimo aktualumą.

Nedarbo problema jaunimo tarpe analizuojama šiais lygiais:

§ nedarbo ryšys su įvairiais socialiniais reiškiniais: pragyvenimo lygiu, nusikalstamumu, gyventojų psichine sveikata;

§ nedarbo įtaka šeimai, asmeniniams santykiams, bendravimui t.y. ryšiams artimiausioje aplinkoje;

§ asmeniniame lygyje bedarbystė siejama su psichologiniais nedarbo padariniais ir kartu – su
psichologinėmis aktyvumo ieškant darbo prielaidomis. Analizuojama, kokią įtaką žmogaus savijautai, emociniams išgyvenimams, asmeniniams ryšiams, bendravimui daro bedarbystė; nagrinėjama individualių asmenybės charakteristikų bei socialinės aplinkos reikšmė, įveikiant emocinius išgyvenimus, realiai vertinant situaciją, profesines galimybes, šių bruožų įtaka žmogaus aktyvumui ieškant darbo.

Socialinių bei psichologinių nedarbo jaunimo tarpe aspektų tyrimai svarbūs, kuriant ir tobulinant priemones , kurios padeda mažinti jaunimo nedarbą bei padėti darbo netekusių jaunų žmonių reintegracijai į darbo rinką. Tai jaunimo užimtumo, asmeninių įsidarbinimo galimybių ugdymo bei stiprinimo programos, individualus konsultavimas ir t.t.

Taigi šiame darbe atkreipiamas dėmesys į jaunimo socialines bei psichologines nedarbo pasekmes bei aktyvumo ieškant darbo prielaidas: darbo netekimo priežasčių vertinimas, vertybinės orientacijos, įsidarbinimo motyvacija, asmeninė konsultacija.

1.Kas aštuntas bedarbis – jaunas žmogus

Vakarų šalyse jaunimo nedarbas tradiciškai yra gerokai didesnis palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Lietuvoje taip pat vis aktualesnė jaunimo užimtumo problema. Per visą Lietuvos darbo biržos istoriją jaunimo nedarbo lygis buvo didesnis už bendrą šalies nedarbo lygį. Šiuo metu jaunimo nedarbo lygis 12,6 proc., tuo tarpu bendras – 9,2 proc. darbo biržos duomenimis, kas aštuntas darbo biržose registruotas bedarbis – jaunas žmogus (iki 25 metų amžiaus). Daugiau kaip 40 proc. gyvena kaimo vietovėse. Beveik pusė registruotų jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus neturi jokios profesijos. Dauguma iš jų – vaikinai.

1.1 Jaunų bedarbių statistika Lietuvoje

2000 – 2002 metais mūsų šalyje bedarbių iki 24 metų skaičius sumažėjo. Teritorinėse darbo biržose vis daugiau registruojasi pagyvenusio amžiaus žmonių, tarp bedarbių mažėja jaunimo lyginamasis svoris: iki 24 metų amžiaus bedarbių 1993 – 2000 m. sumažėjo nuo 23,4 iki 17,5 proc. Matyt, tai rodo, kad darbo rinkoje jauniems žmonėms lengviau konkuruoti su vyresniaisiais.

Jaunimo užimtumo problema taptų dar aktualesnė, jeigu ne mažėjantis gimstamumas. 1995 – 2000 metais darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje padaugėjo nuo 56,5 iki 58,5 proc., o vaikų ir paauglių lyginamasis svoris sumažėjo nuo 23,3 iki 20,2 proc. Vadinasi, ateityje mažiau jaunimo papildys šalies darbo rinką. Tai mažina konkurenciją darbo rinkoje, bet gali turėti neigiamų padarinių – pritrūks kvalifikuotų jaunų darbuotojų, kurie pakeistų išeinančius į pensiją.

Remiantis 2000 – 2002 m. nedarbo lygio ir bedarbių skaičiaus jaunimo tarpe statistiniais duomenimis geriau įvertinama jaunų žmonių bedarbių situacija Lietuvoje (žr.1 lentelė).

1 lentelė

Darbo jėga pagal amžiaus grupes ir lytį

(metų vidurkis; tūkstančiais)

Amžiaus grupės 2000 2001 2002

Iš viso 1671,5 1635,8 1630,3

15–19 30,3 22,8 18,4

20–24 149,9 139,6 137,4

25–29 222,4 210,7 204,1

30–34 227,6 226,6 227,2

35–39 253,6 250,6 240,5

40–44 230,6 239,8 249,8

45–49 192,0 191,0 194,5

50–54 159,7 160,8 167,4

55–59 120,1 120,2 119,4

60–64 49,2 45,7 49,5

65+ 36,2 27,9 22,1

15–64 1635,3 1607,9 1608,2

Vyrai 845,0 830,0 829,0

15–19 21,6 14,9 11,9

20–24 83,7 79,3 77,3

25–29 113,3 110,0 106,3

30–34 117,3 116,4 116,0

35–39 127,0 124,8 121,9

40–44 109,9 113,8 121,0

45–49 90,9 90,0 92,4

50–54 71,4 72,5 76,9

55–59 62,9 64,0 61,7

60–64 29,8 30,5 30,9

65+ 17,1 13,9 12,5

15–64 828,0 816,2 816,4Moterys 826,5 805,7 801,4

15–19 8,7 7,9 6,5

20–24 66,2 60,3 60,1

25–29 109,0 100,7 97,8

30–34 110,2 110,2 111,2

35–39 126,6 125,8 118,6

40–44 120,6 126,0 128,8

45–49 101,2 101,0 102,1

50–54 88,2 88,4 90,5

55–59 57,2 56,2 57,7

60–64 19,4 15,2 18,6

65+ 19,2 14,0 9,6

15–64 807,3 791,7 791,8

1.2 Darbo rinka nepalanki jaunimui

Šiuo metu yra susidariusi situacija, jog trečdalis visų ilgalaikių bedarbių – jaunimas.

Nepaisant to, kad jauni žmonės įgijo gerą išsimokslinimą, jų pajamos siekia vos 40 proc. šalies vidurkio, tad nenuostabu, kad jie jaučiasi diskriminuojami.

Susirasti darbą jaunimui bene labiausiai trukdo tai, jog daugiausia naujų darbo vietų kuriasi menkai apmokamame paslaugų sektoriuje arba tradicinėse pramonės šakose, kur vyrauja neaukštos kvalifikacijos darbas. Jaunimo, kuris nepriklausomybės metais įgijo šiuolaikinį išsilavinimą, kvalifikacijos teikiamos galimybės menkai išnaudojamos. Savo verslą pradėti trukdo lėšų trūkumas. Jaunimui plėtoti savo sugebėjimus sutrukdė ir nepakankamas valstybės investicijos į paslaugų sferą, sveikatos apsaugą, švietimą ir mokymą, infrastruktūrą. Jei jaunimas sukaupė pakankamai žinių bei įgūdžių, tai lėmė jų pačių pastangos. Ekonominė politika tam nebuvo palanki.

Kita vertus, analizuojant jaunimo padėtį darbo rinkoje, matyti ir pozityvių tendencijų: besimokančių profesinėse, aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose asmenų skaičius išaugo. Taigi besimokančio jaunimo skaičius padidėjo. Nors moksleiviai ir studentai nori kuo anksčiau pradėti dirbti, galima tvirtinti, jog dauguma jų nedalyvauja darbo rinkoje. Deja,
oficialių statistinių duomenų apie besimokančių asmenų užimtumą nėra. Besimokantieji nelinkę dirbti mažai kvalifikuoto darbo – jie siekia įsigyti paklausią specialybę, rasti gerai atlyginamą darbą ir taip ateityje įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai gali būti viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl pastaraisiais metais sumažėjo jaunimo užimtumas.

Taigi, didesnį jaunimo nedarbą sąlygoja įgūdžių stoka ieškant darbo, taip pat jaunuoliai neturi darbinės patirties. Darbo rinkai visai nesvarbu, kad žmogus jaunas ir dar neturėjo laiko ar galimybės padirbėti pagal savo profesiją, įgyti praktikos bei žinių.

Šiuo metu Seime svarstoma nauja draudimo nuo nedarbo sistema, kurios esmė yra ta, jog bedarbio pašalpos dydis priklausytų nuo jo darbo stažo. Visa tai nieko gero nežada jaunimui, kuris neturi jokios darbo patirties.

2. Jaunimo išsilavinimas: prioritetas ir rūpestis

2.1 Bendra jaunų bedarbių situacija išsilavinimo atžvilgiu

Darbo biržos duomenimis jaunimui pasirenkant veiklos sritį, yra pastebimos dvi tendencijos. Vis daugiau jaunuolių, baigusių pagrindines mokyklas, toliau mokosi vidurinėse mokyklose ir siekia aukštesniojo bei aukštojo mokslo. Vėliau jų profesinis pasirengimas padeda jiems konkurencijos sąlygomis susirasti darbą. Nemažai iš jų pradeda dirbti dar mokydamiesi, įgyja darbo patirties, todėl vėliau gana lengvai susiranda nuolatinį darbą. Baigusieji aukštąsias mokyklas sudaro 3 – 4 proc. jaunų bedarbių (iki 24 metų). Antra vertus, dėl pablogėjusių socialinių bei ekonominių sąlygų dalis jaunimo iki 16 metų nelanko bendrojo lavinimo mokyklų ir neįgyja net pagrindinio išsilavinimo. Lietuvoje palyginti nedaug žmonių, baigusių pagrindinę mokyklą, mokosi profesinėse mokyklose – apie 30 proc. Pateiksime jaunų bedarbių statistinius duomenis išsilavinimo atžvilgiu (žr.2 lentelė).

Jaunimo nedarbo lygis pagal išsilavinimą Lietuvoje (proc.)

2 lentelė

Jaunimas 15-24 Nedarbo lygis (proc.)1997 1998 1999 2000 2001

Aukštasis, aukštesnysis, spec. vidurinis 18,7 13,2 23,4 25,4 22,5

Vidurinis 32,2 21,3 25,2 24,6 31,0

Prad., pagrindinis 20,8 26,8 28,4 34,6 33,8

Taigi, nors nedarbas paliečia įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones, tačiau jaunesnio amžiaus piliečiai bei žmonės su aukštuoju išsilavinimu sėkmingiau konkuruoja šalies darbo rinkoje. Jaunimas mobilesnis ir imlesnis naujovėms už kitų socialinių grupių žmones. Ši aplinkybė daug kartų padidina galimybę įsidarbinti. Be to, bet kurio amžiaus žmonės, neturintys darbo arba jį praradę, patiria stresą. Jaunimas šį diskomfortą jaučia silpniau, nes praradus darbą jais dažniausiai rūpinasi tėvai.

3. Nedarbą jaunimo tarpe sąlygojančios priežastys

Praėjusį rudenį Seime vykusioje konferencijoje “Jaunimo nedarbo mažinimas” konstatuota, jog šis reiškinys jau artimiausioje ateityje turės neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių. Nors Lietuvos darbo birža jaunimui skiria daug dėmesio, nuolat tobulindama nedarbą mažinančias priemones (tikslinės integravimo į darbo rinką programas, perkvalifikavimas it kt.), tačiau šis klausimas nėra lengvai išsprendžiamas. Be objektyvios ekonominio šalies nuosmukio priežasties, yra ir kelios subjektyvios priežastys, trukdančios jaunam žmogui pačiam pelnyti duoną. Taigi apžvelgsime šias priežastis plačiau.

3.1 Darbdavių nepasitikėjimas.

Apklausus jaunus bedarbius, kodėl jiems nepavyksta įsidarbinti, 30,7 proc. tvirtino, jog darbdaviai nepasitiki jų sugebėjimais, 30 proc. – kad neturi pakankamai darbo patirties. Tačiau patirtis gali atsirast tik dirbant… Susidaro užburtas ratas.

Darbdavių apklausos rezultatai parodė vis didėjantį jų pasitikėjimą jaunimu (41 proc. darbdavių teigė visiškai pasitikį ir 45,5 proc. – pasitikį “vidutiniškai”). Tačiau teiginį, kad patirtis turi bene didžiausią įtaką ieškant darbo, patvirtina praėjusiais metais Lietuvos darbo biržos atliktas tyrimas. Į klausimą: “ Ką pasirinktumėte esant jūsų įmonėje laisvai darbo vietai?”, 83 proc. darbdavių atsakė, jog rinktųsi darbuotoją, turintį profesinių ir socialinių įgūdžių, daugiau nei 16 proc. – darbuotoją, kurį rekomenduotų draugai ir pažįstami, ir tik 7 proc. – pradedantį darbinę veiklą jaunimą. Todėl gerinant praktinį pasirengimą labai svarbu jauniems žmonėms sudaryti sąlygas atlikti mokymo ir gamybinę praktiką įmonėse (būsimosiose darbo vietose). Kaip rodo apklausa, patys darbdaviai (74,2 proc.) mielai prisidėtų prie jaunimo praktinio parengimo, jeigu tai būtų atitinkamai skatinama.

Kiekvienas darbdavys linkęs samdyti tik tokį darbuotoją, kurio kvalifikacija atitiktų konkurencinės rinkos reikalavimus. Didelis nedarbas suteikia darbdaviams laisvę pasirenkant darbuotojus. Darbo jėgos poreikis Lietuvoje kinta – šiuo metu darbdaviai reikalauja iš darbo biržos, kaip iš tarpininko įdarbinant, kad aprūpintume kvalifikuota darbo jėga. Tačiau, jei kalbama apie jaunimą, susiduriame su labai didele problema, nes šiandien iš užsiregistravusių darbo biržoje jaunų žmonių beveik pusė yra nekvalifikuotų. To pasekoje, galima išskirti dar kelias priežastis, plečiančias jaunimo nedarbo ribas, tai jaunuolių pasyvumas ieškant
ir menkas jaunimo išsimokslinimas.

3.2 Jaunų žmonių pasyvumas.

Deja, ne visi jauni bedarbiai nori darbo ir aktyviai jo ieško. Nemažai jų ateina į darbo biržą dėl pašalpų ar pažymų socialinei paramai gauti. Tokie klientai neužsibūna darbo biržos įskaitose. Taip pat, yra susidariusi tokia situacija, kad gana didelė dalis jaunuolių gyvena tik šia diena, pasitenkina nekvalifikuotu darbu. Jie paprastai greitai papildo bedarbių gretas. Neretai tokį pasyvų jaunų bedarbių elgesį sąlygoją:

§ ūkio krizė;

§ padidėję kvalifikaciniai reikalavimai dirbantiesiems;

§ išaugusi konkurencija darbo rinkoje;

§ sunkios materialinės gyvenimo sąlygos;

§ šeimyninės aplinkybės ir pan.

Šiuo atveju stebint jaunus bedarbius, norisi jiems patarti, kad patys aktyviai ieškotų darbo, o ne lauktų, kol darbo biržos specialistai ką nors suras. Laisvų darbo vietų, registruojamų darbo biržose, ne itin daug, be to, ir darbdavys, nelaukdamas darbo biržos klientų, pats ieško tinkamo darbuotojo. Taigi laimi tas, kuris aktyvesnis.

Gana daug tokių jaunų žmonių dirba aukštesnės kvalifikacijos nereikalaujančio darbo smulkiame žemės ūkio sektoriuje, kuris šiuolaikinio ūkio sąlygomis yra neproduktyvus. Taigi formalūs jaunimo užimtumo svyravimai neatspindi potencialios darbo jėgos kvalifikacijos pokyčių.

3.3 Išsilavinimo, profesinio pasirengimo stoka.

Analizuojant tyrimo duomenis, susijusius su jaunimo mokymusi, išryškėjo tokios problemos.

§ Pirminio ir tęstinio mokymosi prieinamumas. 34 proc. respondentų jaunuoliai,baigę

profesines mokyklas ir gyvenantys rajonų miestuose bei kaimuose; dėl lėšų trūkumo mokymosi įstaigą jie rinkosi arčiau namų. Tyrimo metu pareiškė norą mokytis 56 proc. apklaustųjų. Tačiau net 70 – čiai proc. iš jų pagrindinė priežastis, trukdanti įgyti profesiją ir tobulinti kvalifikaciją, buvo pinigų stygius. Skurdžiai gyvenančios šeimos negali skirti švietimui reikalingų lėšų, todėl jų vaikai dažniausiai įstringa toje pačioje socialinėje terpėje kaip ir jų tėvai. Taip formuojasi užburtas skurdo ratas, didinantis šalies socialinių problemų mastą.

§ Profesinis informavimas, orientavimas bei konsultavimas. Tyrimo duomenys parodė, jog jaunimui renkantis profesiją profesinio konsultavimo specialistai turi labai menką įtaką. Stinga informacijos netgi apie pačias profesinio orientavimo bei konsultavimo institucijas! Nemažai jaunų žmonių iš viso nežino, kur galima kreiptis šiais klausimais. Moksleivių profesinis orientavimas bei konsultavimas pradedamas pernelyg vėlai: tik 10 – 12 klasėse.

§ Nepakankama mokymosi motyvacija. Beveik trečdalis atsakiusiųjų, kalbėdami apie tolesnio nesimokymo priežastis (iki įsiregistravimo darbo biržoje), nurodė, jog blogai sekėsi mokytis. Taip teigė 47 proc. pagrindinį bei 75 proc. pradinį išsilavinimą turinčio jaunimo. Akivaizdu, jog dauguma jų net nenorėjo mokytis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2186 žodžiai iš 7180 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.