TURINYS
Įvadas 3
Bedarbiai ir jų struktūra 4
Nedarbo priežastys 6
Nedarbo nuostoliai 8
Išvados 10
Literatūra 11
ĮVADAS
Šiais laikais labai sunku susirasti drbą. Todėl nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Kaip išvengti šių pasėkmių pasakyti labai sunku, nes esant prastai šalies ekonomikai jau net neįmanoma ką nors pakeisti. Valstybė neturi pakankaimai lėšų, o ir kiekviena prestižinė firma nori gerai kvalifikuotų ir turinčių nemažą stažą darbuotojų. Tačiau jaunuoliui įgyti stažą labai sunku ir taip jau jis įstoja į bedarbių gretas.
Šio referato tikslas parodyti dedarbo priežastis ir trumpai aptarti nedarbo socialines ir ekonomines pasėkmes. Juk apie tai galima šnekėti ir šnekėti.
BEDARBIAI IR JŲ STRUKTŪRA
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) metodologiją, prie bedarbių priskiriami darbingo amžiaus gyventojai, užsiregistravę darbo biržoje ir atitinkantys tris reikalavimus vienu ir tuo pačiu metu:
1. Tiriamą savaitę neturėjo darbo arba privačios veiklos.
2. Per paskutines keturias savaites aktyviai ieškojo darbo.
3. Jeigu bus pasiūlytas darbas, pasiruošę dirbti dviejų savaičių laikotarpiu.
TDO pateiktas bedarbio apibrėžimas skiriasi nuo bedarbio sąvokos, priimtos Lietuvos statistikoje. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas teigia, kad bedarbiai yra nedirbantys, darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi. Bedarbių registravimo, pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 1998 m. buvo pakeistos bedarbio statuso suteikimo sąlygos. Šiuo metu bedarbio statusas suteikiamas nedirbantiems asmenims nepriklausomai nuo jų darbo ir uždarbio netekimo priežasčių. Tai leidžia nedirbantiems, taip pat ir žemės ūkio bendrovės nariams, turintiems iki 3 ha dydžio žemės sklypus, naudotis visomis užimtumo ir socialinėmis garantijomis. Patikslintas bedarbio statuso apibrėžimas leidžia išvengti bedarbių apskaitos dviprasmiškumo ir netikslumų.
Bedarbių skaičiui nustatyti bei nedarbo lygiui įvertinti naudojami du būdai: bedarbių apskaita teritorinėse darbo biržose ir Statistikos departamento atliekami darbo jėgos tyrimai. Statistikos departamento darbo rinkos tyrimo duomenys remiasi gyventojų apklausa ir skiriasi nuo darbo biržos duomenų skirtingu bedarbių sąvokos apibrėžimu. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių priskiria tik tuos, kurie yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Statistikos departamentas prie bedarbių kategorijos priskiria ne tik užsiregistravusius valstybinėje darbo biržoje, bet ir tuos, kurie kreipėsi į privačias įdarbinimo įstaigas, ieškojo darbo savarankiškai, naudojosi žiniasklaidos priemonių pagalba.
Tiriant darbo jėgos ir pasiūlos tendencijas, ypatingas dėmesys skiriamas bedarbių struktūrai ir jos pokyčiams. Tuo tikslu bedarbiai skirstomi pagal amžių, išsilavinimą, lytį, profesiją, nedarbo trukmę, darbo paieškos būdus ir kitus struktūrinius požymius. 2001 m. mėnesį aukščiausias ir žemiausias nedarbo lygiai buvo šiuose miestuose:
Aukščiausias nedarbo lygis Žemiausias nedarbo lygis
2001 07 01 2001 07 01
Druskininkuose 26,7 proc. Kretingoje 6 proc.
Pasvalyje 23,2 proc. Trakuose 6,2 proc.
Lazdijuose 22,1 proc. Anykščiuose 6,7 proc.
Akmenėje 21,7 proc. Molėtuose 7,3 proc.
Jonavoje 21,0 proc. Prienuose 7,5 proc.
Nedarbas pagal amžiaus grupes yra aukščiausias tarp jaunimo iki 25 metų. Tai labiausiai pažeidžiama ir ypatingo visuomenės dėmesio reikalaujanti socialinė gyventojų grupė. Neturėdami reikiamo išsilavinimo, darbo įgūdžių ir patyrimo, jauni žmonės dažnai priversti imtis nekvalifikuotų, neprestižinių ir sunkaus fizinio darbo reikalaujančių veiklų. Pavyzdžiui, žemiau pateiktoje lentelėje duomenys rodo, jog 1999 m. 14-24 metų gyventojai sudarė 56,1 proc. visų Lietuvos bedarbių.
Amžiaus grupės Bedarbiai, tūkst. Nedarbo lygis, proc.
1997 m. 1998 m. 1999 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m.
Iš viso 257,2 244,9 263,3 14,1 13,3 14,1
14-19 23,5 15,4 16,1 34,9 27,4 30,9
20-24 42 37,7 45,3 21,8 20,6 25,2
25-29 33,9 34,7 33,9 14,1 13,7 13,3
30-34 33,4 40,1 39,3 12,9 15,4 15
35-39 30,5 34 37,2 11,4 12,2 13
40-44 31,9 25,8 34,6 14,1 11,2 14,5
45-49 28,1 25,8 21,9 13,9 12,4 10,4
50-54 21,6 19,4 21,9 12,4 11,2 12,6
55-59 12,2 10,7 12 10,1 8,6 9,2
60-64 0,1 1,1 1,1 0,2 2,5 2,3
65+ – 0,1 – – 0,5 –
Viena iš neigiamų darbo rinkos raidos tendencijų yra susijusi su nepasirengusiais darbinei veiklai bedarbiais. Jų skaičius nuolat didėja. Iki 1994 m. Lietuvos teritorinėse darbo biržose daugiausiai registravosi kvalifikuoti, atitinkantys darbdavių reikalavimus darbuotojai. Jie buvo praradę darbą dėl įmonės bankrutavimo, etatų mažinimo ar savo noru. Tačiau nuo 1994 m. teritorinėse biržose pradėjo registruotis pradedantys darbinę veiklą žmonės arba turintys darbo stažą, bet ilgą laiką nedirbę ir jau praradę turėtą kvalifikaciją asmenys. Pradedantys darbo paiešką vaikinai ir merginos neturėjo reikiamo išsilavinimo ir profesinių žinių, o ilgą laiką nedirbę žmonės reikalavo psichologinės pagalbos ir perkvalifikavimo. 1995 m. nepasirengusių ekonominei veiklai žmonių skaičius sudarė 40 proc.
visų registruotų darbo biržoje bedarbių. 1996 m. šis rodiklis išaugo iki 57,0 proc., o 1998 m. nepasirengusių darbo rinkai bedarbių lyginamoji dalis padidėjo net iki 88,6 proc.
Konkurencijai darbo rinkoje aštrėjant, mažai kvalifikuotas ir nekvalifikuotas darbas vis labiau pakeičiamas aukštos kvalifikacijos intelektualine veikla. Per atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį (1990-2000 m.) šuoliškai pakito reikalavimai darbuotojų išsilavinimui, universalumui, kūrybinei iniciatyvai. Kuo labiau išvystytos šios darbo jėgos savybės, tuo greičiau prisitaikoma prie kintančių darbo rinkos sąlygų. Oficiali statistika teigia, kad turintys aukštąjį išsilavinimą darbuotojai sudaro mažiausią bedarbių dalį, nes sugeba be didesnio vargo papildyti profesines žinias ar persikvalifikuoti. Darbo rinkos tyrimo duomenys apie bedarbių išsilavinimą pateikti šioje lentelėje: