Nedarbo lygis panevezio mieste
5 (100%) 1 vote

Nedarbo lygis panevezio mieste

11

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………..3

1. NEDARBO LYGIS…………………………………………………………………………………………4

2. STATISTINIAI DUOMENYS…………………………………………………………………………5

2.1 Nedarbo lygis Panevėžyje, 2009m…………………………………………………………………….5

2.2 Nedarbo lygis Panevėžyje………………………………………………………………………………..6-7

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………..8

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………….9

ĮVADAS

Temos problema. Nedarbo lygis šių metų pabaigoje gali išaugti iki 8-10 procentų. Sausio 1-ąją nedarbo lygis siekė 5,7 proc. Blogiausia situacija darbo rinkoje buvo 2002 metų balandį, kai nedarbo lygis siekė 13,2 procento. Sparčiausiai bedarbių daugėja Panevėžyje.

Temos aktualumas. Nedarbo lygis labai išaugo, kai prasidėjo krizė. Daugelis žmonių neteko darbų. O baigę mokslus jauni ir gabus studentai, neteko galimybės įsidarbinti ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje, nes labai retas darbuotojas priima jauną ir be patirties žmogų.

Darbo objektas: nedarbo lygis.

Darbo dalykas: nedarbo lygis Panevėžyje.

Darbo tikslas: įvertinti nedarbo lygį Panevėžyje.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti nedarbo sąvoką.

2. Pristatyti statistinius duomenis apie nedarbo lygį Panevėžyje 2009m.

3. Pristatyti statistinius duomenis apie nedarbo lygį Panevėžyje.

Darbo metodai:

1. Duomenų apie nedarbo lygį Panevėžyje palyginimas.1. NEDARBO LYGIS

Nedarbo lygis – neužimtos darbo jėgos procentinę dalis iš bendro dirbančiųjų bei ieškančių darbo žmonių skaičiaus.

Dalis šalies gyventojų nedirba, ir jie nelaikomi bedarbiais. Tai vaikai iki 16 metų, pensininkai ir žmonės įkalinimo įstaigose, ligoninėse. Likusieji gyventojai sudaro visuminę darbo jėgą, kurią galima skirstyti į realią ir potencialią. Reali darbo jėga – visi dirbantieji ir aktyviai ieškantys darbo. Potenciali darbo jėga – tebesimokantis jaunimas, tarnaujantys armijoje, dirbantys namų ūkyje (šeimininkės, vaikus auginančios motinos) ir kol kas nenorintys dirbti. Pastarieji nepriskiriami bedarbių kategorijai.

Kiekviena šalis, be bendrų užimtumo ir nedarbo skirstymo principo, turi savo gyventojų skirstymo struktūrą. Lietuvos statistikos departamentas pateikia tokią gyventojų skirstymo struktūrą.

Gyventojai – tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami laikotarpio pradžioje.

Darbo jėga – visi sulaukę 16 metų užimti gyventojai ir bedarbiai.

Užimti gyventojai-tai dirbantis visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose (išskyrus sklypininkus), bei atliekantys karinę tarnybą. Užimtųjų grupei priskiriami taip pat ir tie dirbantieji, kurie ataskaitiniu laikotarpiu nedirbo dėl ligų, traumų, ligonių slaugymo, kasmetinių ir nemokamų atostogų, darbo trūkumo, prastovų, vaikų priežiūrai skirtų nemokamų atostogų iki jiems sukako 3 metai, bet nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darbovietę. Dar išskiriami užimti valstybiniame ir privačiame sektoriuose. Valstybiniame sektoriuje – asmenys, užimti valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat įmonėse, kuriose valstybė kontroliuoja daugiau nei 51% įstatinio kapitalo. Privačiame sektoriuje – asmenys, užimti visose privačiose verslo organizavimo formose ir tose įmonėse, kuriose valstybė nekontroliuoja arba jai priklauso mažiau nei 51% įstatinio kapitalo, bei turintys patentus vienai ar kitai veiklai plėtoti.

Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.

2. STATISTINIAI DUOMENYS

Nedarbo lygis Panevėžyje, 2009m. :

Statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį 2009 m. ketvirtį gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bedarbių buvo 228,1 tūkst., arba tik 5 tūkst. daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį, ir nedarbo lygio augimas sulėtėjo. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį nedarbo lygis buvo 13,8 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Per metus (trečiąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2008 m. ketvirčiu) nedarbo lygis išaugo 2,3 karto. Sparčiai didėja jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbas. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį 53 tūkst., arba kas dešimtas jaunas žmogus buvo bedarbis. Prieš metus jaunų bedarbių buvo 26 tūkst., arba du kartus mažiau. Jaunimo nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį išaugo iki 33,3 procento. Per ketvirtį jų nedarbo lygis padidėjo 3,7 procentinio punkto, o per metus – 2,2 karto. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2007 m. ketvirtį.

Nors jaunų bedarbių prieš metus buvo du kartus mažiau (26 tūkst.) nei trečiąjį 2009 m. ketvirtį, tačiau su aukštuoju išsilavinimu jų buvo tiek pat, atitinkamai 7,4 ir 7,8 tūkst.
Pirmąjį 2009 m. ketvirtį tokių specialistų buvo 2,8 tūkst. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį kas penktas jaunas žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, kas septintas – vidurinįjį ir kas devynioliktas – pagrindinį išsilavinimą buvo bedarbis.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 691 žodžiai iš 1377 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.