Nedarbo mažinimo programos
5 (100%) 1 vote

Nedarbo mažinimo programos

MODULIS: VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS

NEDARBO MAŽINIMO PROGRAMOS

TURINYS

TURINYS………………………………………………………………….………………2

Įvadas….…………………………………………………………………….……………..3

Užimtumo politika Lietuvoje..…………………………………………….……………….4

Lietuvos užimtumo taryba – Lietuvos darbo birža……..……………………………….…7

Veiksmai užimtumo tikslams ir uždaviniams………………………………………………8

Darbo vietų kūrimas ir verslumas……………………………………….…………………10

Darbo jėgos teritorinis mobilumas………………………………………………………… 11

Ilgalaikių bedarbių užimtumo gebėjimų didinimas………………………………………..15

Profesinio rengimo tobulinimas……………………………………………………………16

Pasiektų tikslų ir rezultatų apibendrinimas…………………………………………………20

Išvados….………………………………………………………………………………….23

Literatūros sąrašas……..………………………………………………….………………24

PRIEDAS…………………………………………………………………………………25

ĮVADAS

Lietuva, kurioje gyvena 3,5 mln. gyventojų, 1990 m. atgavusi Nepriklausomybę, nuėjo sunkų ekonominių ir socialinių permainų kelią. Šalies ekonomika patyrė daug struktūrinių pakitimų.Kad Lietuvos Respublika pasiektų išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių lygį ir taptų lygiaverte partnere (pagal socialinius ir ekonominius rodiklius), kad išaugtų šalies žmonių gyvenimo kokybė, pagrįsta modernios ir žiniomis grįstos ekonomikos plėtra, – pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždaviniai, išdėstyti jos programoje 2001-2004 metams, yra, be kitų: užimtumo didinimas, skurdo mažinimas, investicijų į žmogiškuosius išteklius skatinimas, informacinės ir žinių visuomenės kūrimas ir mokslo, technologijų skatinimas. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programos strateginiai tikslai yra šie:

– įveikti neigiamus struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio padarinius gyventojų

užimtumui ir darbo rinkai;

– didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką;

– pasirengti prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo.

Kaip teigiama ilgalaikėje vizijoje, pagrindinis nacionalinės ūkio plėtros prioritetas – pasiekti aukštus BVP augimo rodiklius. Ekonomikos augimas ilguoju laikotarpiu sudarys sąlygas didinti užimtumą ir realiasias pajamas, o tuo pačiu ir gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti.

Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją, užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius.

Stiprinti ekonominį konkurencingumą, sudarant būtinas augimo sąlygas, skatinant palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą, palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai. Aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje.

Tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programos 2001-2005 m. tikslus. Išryškinti Lietuvos darbo biržos, kaip Lietuvos užimtumo tarnybos įgyvendinamus nedarbo mažinimo metodus – siekiant įgyvendinti nacionalinę užimtumo ir darbo rinkos politiką.

ES šalys narės pagal Europos užimtumo gaires rengia metinius nacionalinius užimtumo planus. Savo veiklą Lietuvos darbo birža vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytais prioritetiniais darbo rinkos politikos tikslais ir uždaviniais. Taip pat įgyvendina Lietuvos Respublikos Užimtumo didinimo 2001-2004 metų programoje numatytas priemones.

1997 metai. Amsterdamas. Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimas. EB steigimo sutartis buvo papildyta skyriumi apie užimtumą, kuriame numatytas Europos užimtumo strategijos (EUS) formavimas ir įgyvendinimas. Vienas iš svarbiausių ES valstybių vadovų susitikimo Amsterdame rezultatų yra tai, kad pirmą kartą ES mastu buvo glaudžiai susieta ekonominė ir užimtumo politika siekiant tokių tikslų kaip darbo vietų kūrimas ir užimtumo didinimas. Užimtumo problema laikoma visų šalių narių bendru interesu ir, nors kiekviena šalis narė vykdo savo politiką, jų politika turi atitikti bendrą Europos politiką ir turi būti kasmet derinama atsižvelgiant į Europos Tarybos nustatytas užimtumo gaires:

– užimtumo gebėjimų ugdymas;

– darbo vietų kūrimo ir verslumo skatinimas;

– įmonės ir darbuotojų gebėjimų pritaikyti prie pokyčių didinimas;

– moterų ir vyrų lygių galimybių stiprinimas.

Šia
strategija siekiama skatinti darbo rinkų politikos konvergenciją, gerinti šių rinkų struktūrą bei sukurti daugiau ir geresnės kokybės darbo vietų. Iki 2003 metų užimtumo strategijos tikslai buvo išdėstyti pagal keturias pagrindines pakopas („pillars“): darbingumas, verslumas, adaptacija ir lygios galimybės. Kasmet pagal šias pakopas apibrėžiamos Europos užimtumo gairės, kurios perkeliamos į ES valstybių narių užimtumo nacionalines veiksmų programas. Europos komisija jas apibendrina bendroje ES užimtumo ataskaitoje, vėliau jos tampa pagrindu išvadoms bei konkretiems siūlymams kiekvienai valstybei narei.

UŽIMTUMO POLITIKA LIETUVOJE

Siekiant sušvelninti socialines nedarbo pasėkmes, valstybė parengia ir įgyvendina specialias priemones, kurios sudaro darbo rinkos politikos turinį.

Darbo rinkos politiką galima traktuoti plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme ji yra sudėtinė užimtumo politikos dalis.

Užimtumo politikos tikslas – formuoti racionalią gyventojų užimtumo struktūrą, didinti darbo ekonominį ir socialinį efektyvumą. Tuo pačiu užimtumo politika turi numatyti ir realizuoti nedarbo prevencijos, profilaktikos priemones.

Siaurąja prasme, darbo rinkos politika sprendžia du pagrindinius uždavinius: 1) ekonominių, finansinių bei kitokių priemonių pagalba reguliuoja nedarbo lygį ir trukmę; 2) socialiai apsaugo bedarbius. Šiuos uždavinius atitinka dvi darbo rinkos politikos (DRP) kryptys: aktyvi ir pasyvi darbo rinkos politika.

Pasyvi darbo rinkos politika – tai valstybės priemonių pagalba reguliuojamas kompensacinis mechanizmas, bedarbystės atveju nustatomos kompensacijos sąlygos, formos, apimtis ir garantuojamas draudimas nuo nedarbo. Pasyvi darbo rinkos politika apima tokias priemones, kaip darbuotojų draudimą nuo nedarbo, nedarbo pašalpos sąlygų, jos dydžio nustatymą ir mokėjimą, kitokią materialinę paramą bedarbiui ir jo šeimai. Taigi, svarbiausias pasyvios politikos tikslas aprūpinti bedarbius pašalpomis ir kitokia materialine parama, užtikrinančia bedarbiui ir jo šeimai bent minimalų gyvenimo lygį.

Aktyvi darbo rinkos politika – tai kompleksas priemonių, didinančių bedarbių konkurentiškumą darbo rinkoje, padedančių jiems greičiau grįžti į aktyvią darbinę veiklą. Ji grindžiama principu, jog žmogus pats turi užsidirbti savo ir šeimos pragyvenimui, o valstybė sudaro prielaidas jo užimtumui: tarpininkauja įdarbinant, remia profesinį mokymą, savarankišką užimtumą ir pan.

Darbo rinkos aktyvi politika dažniausiai diferencijuojama atsižvelgiant į atskiras gyventojų grupes, kurių padėtis darbo rinkoje ypač nepalanki (invalidai, priešpensijinio amžiaus bedarbiai, nekvalifikuotas jaunimas ir kt.). Efektyviausia, specialistų nuomone, yra tokia darbo rinkos politika, kuri apskritai gerina visų subjektų padėtį darbo rinkoje, tačiau ypatingą dėmesį skiria silpnai apsaugotoms gyventojų grupėms.

Santykis tarp aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos elementų – jų apimtis, kokybė ir efektyvumas – gali skirtis atskirose šalyse. Vienodai efektyvi gali būti tiek aktyvi, tiek pasyvi darbo rinkos politika. Tai priklauso nuo konkrečių atskiro regiono arba tos, ar kitos šalies sąlygų. Konkrečios priemonės, kuriomis ji įgyvendinama atskirose šalyse, yra daugiau ar mažiau tradicinės, o skiriasi tik jų panaudojimo mąstas, formos ir kt., detalės.

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždaviniai, išdėstyti jos programoje 2001-2005 metams, yra, be kitų: užimtumo didinimas, skurdo mažinimas, investicijų į žmogiškuosius išteklius skatinimas, informacinės ir žinių visuomenės kūrimas ir mokslo, technologijų skatinimas.

Šiems tikslams pasiekti Vyriausybė ketina daugiau dėmesio skirti nedarbo ir skurdo mažinimui, labiau remti verslą regionuose, spręsti darbo jėgos kvalifikacijos ir vietos rinkos orientavimo klausimus, aktyvinti darbo rinkos politiką, plėtoti profesinį lavinimą ir darbo rinkos mokymą ir jaunimo, ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų, priešpensinio amžiaus žmonių, moterų ir įvairių rizikos grupių profesinį orientavimą, didinti viešųjų ir remiamų darbų apimtis ir derinti juos su mokymu, didinti galimybes darbdaviams ir darbuotojams prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Kiti svarbūs Vyriausybės prioritetai užimtumo ir darbo politikos srityje yra darbo rinkos tarnybų tobulinimas ir socialinės partnerystės plėtotė.

2003 m. Europos komisijos EUS rekomendacijose Lietuvai pažymima, kad užimtumas Lietuvoje didėja, tačiau vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Lietuva, kaip ir, beje, kitos Bendrijos narės turi atkreipti dėmesį į darbuotojų ir verslo įmonių adaptacijos didinimo veiksnius, nacionalinės darbo rinkos patrauklumo ir vienodų galimybių darbo rinkoje skatinimo priemones, efektyvesnes investicijas į žmogiškojo kapitalo plėtrą ir mokymąsi visą gyvenimą bei spartesnį reformų įgyvendinimą. Išskiriamas sąlyginai mažas užimtumo paslaugų sektoriuje lygis Lietuvoje, mokesčių našta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms bei poreikis efektyviau vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką (pvz., įvairaus pobūdžio mokymo programų plėtrą, paramą, vykdant darbo paiešką, įskaitant geografinį mobilumą, viešųjų užimtumo paslaugų modernizavimą). Nors rekomendacijose atkreipiamas
sąlyginai aukštą moterų ir pagyvenusių žmonių užimtumo lygį Lietuvoje, tačiau kliūčių dalinio užimtumo sistemai šalinimas dar labiau sustiprintų šių socialinių sluoksnių pozicijas ekonomikos sektoriuje.

Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa buvo patvirtinta LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529. Ši programa yra strateginis dokumentas, nustatantis nacionalinės užimtumo ir darbo rinkos politikos strateginius tikslus ir veiksmus, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės valdymo institucijos numato imtis didindamos gyventojų užimtumą.

Įgyvendinant šiuos tikslus, artimiausiu laiku bus siekiama sustabdyti nedarbo didėjimą, o vėliau – nuosekliai mažinti registruoto nedarbo atvejus iki 7 – 8 procentų. Programos įgyvendinimo laikotarpiu turi būti skatinama verslo plėtra ir investicijos, kurios užtikrintų 110-120 tūkstančių naujų darbo vietų sukūrimą. Tai leistų toliau didinti gyventojų užimtumą, iki jis pasieks ES valstybių vidutinį lygį, ir siekti visiško užimtumo.

Programos turinys ir forma atitinka Europos užimtumo strategiją. Reikia pabrėžti, kad programos tikslai neatkartoja Europos užimtumo gairių, bet jos struktūra ir turinys iš esmės atitinka minėtas kryptis:

– darbo vietų sistemos plėtojimas (verslininkystės skatinimas);

– užimtumo rėmimo tobulinimas;

– gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas;

– lygių galimybių darbo rinkoje didinimas;

– užimtumo politikos integralumo didinimas.

Didžiausi iššūkiai, įgyvendinant Lisabonos užimtumo strategijos tikslus, Lietuvos laukia kuriant darbo vietas ir didinant užimtumą paslaugų sektoriuje bei mažinant užimtumą žemės ūkio sektoriuje. Pirmieji žingsniai rodo, kad padaryta akivaizdi pažanga. Europos Sąjungos statistikos tarnybos EUROSTAT duomenimis per 2005 metus nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių – 3,8 proc. punkto. Metų pabaigoje jis sudarė 7 proc. punkto. Gerokai priartėdamas prie Europos Sąjungos vidurkio (8.5 proc.).

LIETUVOS UŽIMTUMO TANYBA – LIETUVOS DARBO BIRŽA

1990 m. įkurta Lietuvos darbo birža buvo pirmoji įstaiga, pradėjusi vykdyti konkrečią užimtumo politiką, pagal TDO rekomendacijas. Šiuo metu Lietuvos darbo birža turi 47 teritorinius padalinius ir pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Lietuvos darbo birža savo misiją 2003-2005 m. vykdys siekdama šių strateginių tikslų ir uždavinių:

• Sunkiausiai integruojamų į darbo rinką bedarbių užimtumo gebėjimų didinimas.

• Teritorinių nedarbo skirtumų mažinimas.

• Darbo biržos veiklos modernizavimas.

• Pasirngimas narystei ES, įgyvendinant programą ,,Laisvas asmenų judėjimas”.

• Klientams teikiamų paslaugų plėtra.

Lietuvos darbo birža ir jos skyriai, rajonuose rūpinasi bedarbystės ir gyventojų užimtumo didinimo reikalais. Jų veiklą apima minėtų programų konkretumas ir efektyvumas. Kiekvienas regionas turi savų įdarbinimo problemų, atskirose darbo biržose išskiriami prioritetiniai veiksmai, siekiant atskiras bedarbių grupes integruoti į darbo rinką, taikyti naujas darbo formas su darbdaviais.

Lietuvos darbo birža rengia aktyvios darbo rinkos politikos programas, kurių tikslas padėti bedarbiams prisiderinti prie esamos darbo paklausos struktūros ir įsijungti į aktyvią darbinę veiklą. Šios programos skirtos pirmiausia tiems bedarbiams, kuriems sunku konkuruoti darbo rinkoje ir todėl jų įdarbinimo galimybės labai menkos. Tai bedarbiai, kurie pagal LR Bedarbių rėmimo įstatymą turi teisę į papildomas užimtumo garantijas. Jos taikomos: asmenims, jaunesniems kaip 18 metų; moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki to paties amžiaus; asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją likę ne daugiau kaip 5 metai; asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų; neįgaliems žmonėms (invalidams). Be to, visą bedarbių

kontingentą įdarbinimo galimybių požiūriu, Lietuvos darbo birža skirsto į pasirengusius ir nepasirengusius darbo rinkai bedarbius. Pasirengusiems darbo rinkai bedarbiams priskiriami: turintys ne ilgesnę kaip vienerių metų darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą, ar veiklos praktiką. Nepasirengusiais darbo rinkai laikomi bedarbiai: neturintys profesinio pasirengimo; turintys nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją ar veiklos praktiką; turintys ilgesnę kaip vienerių metų darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ar veiklos praktiką.

VEIKSMAI UŽIMTUMO TIKSLAMS IR UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI

Sukiausiai integruojamų į darbo riką bedarbių užimtumo gebėjimams didinti:

Darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo priemonės. Nepasirengusiems darbo rinkai asmenims pirmosios jų nedarbo stadijos metu taikomos intensyvaus konsultavimo, darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo priemonės, kurios numato intensyvų darbinės motyvacijos didinimą, informavimo ir darbo paieškos įgūdžių lavinimą. Užsiėmimai organizuojami ,,Darbo klubuose” pagal dalyvių poreikių ir konkurencinių galimybių panašumus. Priemonė
į bedarbių profesinio apsisprendimo didinimą ir profesijos įsigijimą, mokymą pasinaudoti naujausiomis informacinėmis priemonėmis, sudaryti gyvenimo aprašymą (CV), motyvavimą ir skatinimą rinktis paklausią darbo rinkoje profesiją.

Profesinis mokymas. Nedarbo prevencijos mokymo priemonėse dalyvauja bedarbiai, kuriems teritorinė darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, neturintys profesinio pasirengimo, atitinkančio vietos darbo rinkos poreikius. Profesinis mokymas gali būti organizuojamas ir darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą.

Darbo rinkos profesinio mokymo tvarka nustato darbo rinkos profesinio mokymo organizavimą, vykdymą, dalyvius, socialinius partnerius ir finansavimą. Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalpos mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai kuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės komisijos prie teritorinės darbo biržos siūlymu profesinio mokymo finansavimas ir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.

Teritorinės darbo biržos, remdamosi darbdavių apklausomis ir tiksliniais susitarimais su darbdaviais, kasmet parengia veiklos programas kitiems metams, kuriose yra numatomas profesinio mokymo poreikis konkrečioms profesijoms. Parengtas Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo profesinio mokymo programos prioritetinės kryptys teritorinės darbo biržos pateikia mokymo įstaigoms.

2003 m. mokytis pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas nusiųsta 22,8 tūkst. bedarbių ir 3,2 tūkst. darbuotojų, įspėtų apie atleidimą – daugiausia per visą Lietuvos darbo biržos veiklos laikotarpį.

Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas nekvalifikuotų bedarbių užimtumo gebėjimams didinti. 2003 m. mokyme dalyvavo 3,8 proc. 25-64 metų amžiaus bedarbių, o 2004 m. I ketvirtį – apie 10 proc.

Vykdant profesinio mokymo programas, siekiama, kad kuo didesnis baigusiųjų mokymo programas bedarbių įsidarbintų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras darbo rinkos institucijoms kasmet nustato baigusių profesinį mokymą įsidarbinimo užduotis. 2003 m. iškeltas uždavinys – per 90 dienų įdarbinti 65-75 proc. įgijusių naują ir 45-50 proc. – pirmąją profesinę kvalifikaciją.

Ilgalaikių bedarbių užimtumo skatinimas. Lietuvos darbo biržos duomenimis 2003 m. 14,2 proc. ilgalaikių bedarbių dalyvavo įvairiose aktyviose darbo rinkos priemonėse (žr. 8 pav.); daugiausiai – viešuose darbuose ir mokyme. Mažinant ilgalaikę bedarbystę svarbų vaidmenį vaidina nuo 2002 m. pradėta taikyti specifinė priemonė – Ilgalaikių bedarbių profesinių žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimas. Šios priemonės tikslas – padėti ilgalaikiams bedarbiams atnaujinti turimus profesinius gebėjimus, darbinius įgūdžius bei skatinti motyvaciją įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Mokymo kursuose bedarbiai gauna naujausių įvairios profesinės veiklos teorinių ir praktinių žinių, dalyvauja motyvacijos didinimo pratimuose. Dauguma bedarbių, lankiusių pažintinį rengimo kursą ir juos baigusių, tęsia mokymą pagal pasirinktas profesinio mokymo programas. 2003 m. ilgalaikių bedarbių profesinių žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimo priemonėse dalyvavo 8,5 tūkst., arba apie 17 proc. visų dalyvavusių aktyviose darbo rinkos priemonėse ilgalaikių bedarbių.

1 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis, proc.

2 pav. Ilgalaikių bedarbių pasiskirstymas pagal aktyvias darbo rinkos priemones 2003 m. , proc.



Ilgalaikių bedarbių užimtumo skatinimo dėka, gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, ilgalaikio nedarbo lygis šalyje sumažėjo nuo 10,4 proc. 2001 m. iki 6,3 proc. – 2003 m.

Keliamas uždavinys – užtikrinti, kad iki 2010 m. 25 proc. ilgalaikių bedarbių dalyvautų aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, kurios leistų sumažinti ilgalaikio nedarbo lygį iki 3,5 proc.

DARBO VIETŲ KŪRIMAS IR VERSLUMAS

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2541 žodžiai iš 8459 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.