Nedarbo pokyčių palyginamoji analizė Lietuvoje ir beniliukso šalyse
5 (100%) 1 vote

Nedarbo pokyčių palyginamoji analizė Lietuvoje ir beniliukso šalyse

Įvadas

Nedarbas šiuo metu yra viena aktualiausių socialinių temų Europos Sąjugos šalyse. Valstybių socialinė politika siekiant išspresti esančią problemą vis labiau orientujama į gyventojų užimtumo kontroliavimą nedarbo mažinimo link. Nuolat atliekami įvairūs socialiniai tyrimai, renkami statistiniai duomenys, leidžiantys apžvelgti esnčią situaciją, užfiksuoti pokyčius bei nustatyti, kas juos lemia.

Lietuvoje nedarbo lygiu bei kitom užimtumo problemom pradėta domėtis atgavus nepriklausomybę, o ypač šis domėjimasis sustiprėjo pasgelbus derybas įstojimui į Europos Sąjungą. Pastebima, kad per paskutinius metus tiek kiekybiškai, tiek ir kiekybiškai kintant užimtumui keičiasi ir nedarbo lygio rodikliai.

Kaip ir kodėl jie kinta apžvelgsiu šiame darbe bei palyginsiu pokyčius su Beniliukso šalių duomenis. Šių šalių blokas palyginimui pasirinktas todėl, kad tai paskutiniu metu bene geriausius užimtumo bei nedarbo rodiklius ES pateikiančios valstybės, tačiau, žinoma, neišvengiančios daugelio visoms Europos valstybėms būdingų problemų.

Pagal daugelį duomenų nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek Beniliukso šalyse nėra nei tolygiai didėjantis, nei tolygiai mažėjantis. Atsižvelgiant į tai, kad nedarbas tiriamas ne tik kaip bendras faktorius, bet pagal atskiras gyventojų grupes (pagal lytį, amžių, kvalifikacijos lygį), siekiama išsiaiškinti, kokie yra vienų ar kitų socialinių grupių nedarbo duomenys, kaip jie kinta bei kaip sprendžiamos problemos. Remiamasi nedarbo lygio kriterijumi.

Darbo tikslas – parodyti, kad egzistuoja nedarbo lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Beniliukso šalių bei palyginti esamus nedarbo lygio pokyčius, tiriant pasirinktus rodiklius.

Darbe siekiama išsiiaiškinti:

• kokie yra nedarbo lygio duomenys ir kaip jie kinta tiriamose valstybėse,

• kas įtakoja nedarbo lygio pokyčius,

• kokiomis priemonėmis sprendžiamos nedarbo lygio problemos

Tyrimo metodologija – statistinių duomenų analizė. Daugiausia remiamasi Europos Bendrijų Statistikos tarnybos – Eurostat bei Lietuvos Darbo Biržos statistiniais duomenimis. Taip pat naudojamasi OECD (Ekonominio bandradarbiavimo ir plėtros organizacija), ILO (tarptautinė Darbo Organizacija) pateikiama informacija.

II. Bendra nedarbo apžvalga ir jo priežastys

Nedarbas traktuojamas kaip padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti.

Nedarbą taip pat galima skirstyti į keletą rūšių.

Sezoninis nedarbas kyla tada, kai kalendoriniais metais keičiasi darbo pasiūla ir paklausa (turizmo srityje, žemės ūkyje).

Frikcinis nedarbas – ilgą laiką neužpildomos laisvos darbo vietos, nes ir darbdaviui, ir darbuotojui reikia laiko rinkai ištirti. Paprastai šio tipo nedarbas ilgai netrunka. Jo privalumas – darbuotojas ir darbas geriau atitinka vienas kitą.

Ciklinis nedarbas – recesijos metu sumažėja gamyba. Recesija yra rinkos ekonomikos ciklo dalis. Vyriausybės politika, skirta paklausai stimuliuoti recesijos metu, gali turėti daugiau teigiamos įtakos šio tipo nedarbui, nei kitų tipų nedarbui.

Struktūrinis nedarbas – kai neatitinka darbinė kvalifikacija arba geografinė vieta. Paklausos struktūros ir technologijos pokyčiai mažina tam tikros kvalifikacijos darbuotojų paklausą. Su šio tipo nedarbu daug sunkiau susidoroti, kadangi reikia mokyti darbuotojus ir pakeisti jų specializaciją arba pagerinti jų mobilumą.

Paslėptasis nedarbas pasireiškia tada, kai darbuotojo įnašas į produkciją yra nulinis arba neigiamas, ir ekonomikai yra naudingiau aiškiai tai pripažinti ir perkelti jį į produktyvesnį darbą.

Nedarbą charakterizuoja keletas rodiklių. Visų pirma, tai bendras bedarbių skaičius šalyje (bedarbio sąvoka yra apibrėžta Bedarbių rėmimo įstatyme: “ Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietovės valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.“), nedarbo lygis, ilgalaikis nedarbas, jaunimo nuo 18 iki 24 metų (kai kuriose Europos šalyse jaunimo amžius skaičiuojamas nuo 15 iki 24 metų) nedarbas, moterų nedarbas ir k.t. Ypač svarbu ilgalaikio nedarbo apskaičiavimas, nes lemia valstybinės nedarbo politikos kryptį.

Įvairiose šalyse nedarbo lygis skiriasi pagal atitinkamus rodiklius. Tai priklauso nuo valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos. Pvz., Lietuvoje, jaunimo nedarbui pasiekus ypač aukštą mastą, buvo įdėtos didelės pastangos jaunimo integravimui į darbo rinką, šioje situacijoje gelbėjo Lietuvos Darbo Birža (LDB). Buvo tobulinamos konsultavimo ir informavimo paslaugos – jos teikiamos visose regioninėse darbo biržose. Sukurti specializuoti Darbo, Profesinio informavimo ir Jaunimo darbo, Savarankiškos informacijos paieškos centrai, sukurta darbo paieškos sistema internete (Gruževskis: 1996, 6). Tai turėtų pagerinti jaunimo nedarbo lygį.

Žvelgiant į Beniliukso šalių duomenis ypač daug problemų nedarbo srityje sukelia žemas išsimokslinimo lygis Belgijoje.

Liuksemburge, kur nedarbo rodikliai yra vieni geriausių Europoje, situacija pasikeitė sutelkus pajėgas įdarbinti jaunimą ir ilgalaikius bedarbius, kurie sudarė didesnęją bedarbių dalį.

III. Nedarbo klasifikacija

Kaip minėta, kadangi
nedarbą galima skirstyti pagal keletą rodiklių, darbe aptarsiu, tuos kurie, tiek Lietuvoje, tiek Beniliukso šalyse kelia daugiausia problemų.

Nedarbas, atsižvelgiant į neturinčiųjų darbo amžių, labiausiai ryškus tarp jaunimo ir pagyvenusių, bet vis dar darbingų gyventojų. Pastebėtina, kad valstybių nedarbo reguliavimo politika didžiausiu mastu nukreipta į jaunimo nuo 15 iki 24 metų nedarbo šalinimą, nes jiems sunkiausia integruotis į darbo rinką vien dėl to, kad trūksta darbo patirties. Bent jau Lietuvoje tokia problema itin akivaizdi.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 820 žodžiai iš 2650 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.