Nedarbo priežastys Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Nedarbo priežastys Lietuvoje

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

VADYBOS IR EKONOMIKOS KATEDRA

Ekonomikos referatas

Nedarbo priežastys Lietuvoje

Atliko: Rolandas Mikolaitis, 1BAa

Patikrino:

MARIJAMPOLĖ, 2003

TURINYS

|ĮVADAS…………………………………………….|3 |

|………………………………………………… | |

|1. NEDARBO PROBLEMOS |4 |

|ISTORIJA…………………………………………..| |

|……. | |

|2. NEDARBO |5 |

|RŪŠYS……………………………………………..| |

|…………………………… | |

|3. AKTYVUMO IR UŽIMTUMO |7 |

|RODIKLIAI……………………………………….. | |

|4. PAGRINDINĖS NEDARBO PRIEŽASTYS……………………………… |9 |

|4.1. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS ĮTAKA |10 |

|NEDARBUI…………………………….. | |

|4.2. DARBO PASIŪLOS-PAKLAUSOS |11 |

|POKYČIAI………………………………. | |

|4.3. TERITORINIS NEDARBAS……………………………………………. |13 |

|4.4. JAUNIMO NEDARBAS………………………………………………… |14 |

|4.5. ILGALAIKIS NEDARBAS……………………………………………… |17 |

|4.6. DARBO UŽMOKESČIO ĮTAKA |19 |

|NEDARBUI…………………………………. | |

|5. BEDARBYSTĖS |22 |

|PASEKMĖS…………………………………………..| |

|………………. | |

|LITERATŪROS SĄRAŠAS……..…………………………………………… |24 |

ĮVADAS

Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI

amžiaus pradžios problemų beveik visose valstybėse. Bedarbystės plitimas

sukelia daug socialinių, demografinių, kriminogeninių, psichologinių

problemų. Sumažėja šeimų disponuojamų pajamų dydis, neturintys darbo

patiria daug stresų, nervinės įtampos, padažnėja alkoholizmo atvejų, žmonės

emigruoja į kitas šalis ieškodami darbo, mažėja gimstamumas, nes

nedirbantys tėvai negali išlaikyti savo vaikų.

Praėjusias metais Lietuvoje pavyko pasiekti esminį persilaužimą darbo

rinkoje – sustabdyti nedarbo augimą ir jį sumažinti. Pirmą kartą nuo 1997

metų oficialiai registruotas nedarbo lygis po 3,5 metų pertraukos nukrito

žemiau dešimties procentų ir 2003 m. liepos 1 d. sudarė 9,4 procento.

Džiugu, kad mažėja darbo neturinčių žmonių. Nuo metų pražios bedarbių

skaičius sumažėjo daugiau kaip 38 tūkst. – iki 153 tūkst. Ilgalaikių

bedarbių sumažėjo per 18 tūkst., jaunų bedarbių daugiau kaip 5

tūkstančiais. Išaugo darbo pasiūla. Teritorinėse darbo biržose buvo

įregistruota apie 135 tūkst. naujų darbo pasiūlymų. Tačiau nedarbas vis dar

išlieka problema.

1. NEDARBO PROBLEMOS ISTORIJA.

Lietuvos gyventojų užimtumas formavosi labai sudėtingomis sąlygomis.

Jį veikė iš vienos pusės politinės ir socialinės permainos, iš kitos – ūkio

pokyčiai. Keitėsi ūkio prioritetai, gamybos asortimentas ir apimtis, prekių

ir žaliavų judėjimo kryptis, įrankiai, instrumentai bei medžiagos, bet

kartu pakito ir žmogaus padėtis darbo rinkoje, ir tai atitinkamai

atspindėjo užimtumą bei darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose.

Dabartinė politinė ir ūkio reforma, nauji įstatymai, orientuoti į

išsivysčiusių šalių (Vakarų Europos) standartus, suformavo laisvos

verslininkystės aplinką, prie kurios daugelis Lietuvos gyventojų negali

prisitaikyti. Taigi, bet kokie ekonominio mechanizmo pokyčiai tiesiogiai ar

netiesiogiai sukelia užimtumo pokyčius. Tai vienas iš pagrindinių darbo

ekonomikos teiginių. Sovietmetis labai pakeitė darbo ir darbo santykių

sampratą. Totalinė valstybės globa atpratino daugelį piliečių nuo

savarankiškumo. O autoritarinio valdymo metodai ir vidinis esamos

santvarkos (valstybės) netoleravimas neskatino iniciatyvos, didino atotrūkį

tarp piliečio ir valstybės interesų. Ekonomikai augant, netobuli darbo

santykiai tapo pagrindine socialinės ekonominės įtampos
priežastimi. Šalyje

atsirado viena aktualiausių problemų – nedarbas.

Nedarbo lygis yra procentas tų asmenų iš darbo jėgos, kurie neturi

darbo ir jo ieško.

Nedarbo lygis = Bedarbių skaičius / Darbo jėga

Darbo jėgos dalyvavimo lygis yra apskaičiuojamas taip:

Dalyvavimo lygis = Darbo jėga / Darbingojo amžiaus gyventojų skaičius

2. NEDARBO RŪŠYS.

Bedarbystė gali būti laisvanoriška bei priverstinė. Laisvanoriška –

kai darbuotojas nesutinka dirbti už siūlomą darbo užmokestį arba ieško

geresnio darbo. Priverstinė – tradicinė, kai norinčiųjų dirbti bei darbo

vietų skaičius neatitinka arba darbo kvalifikacija skiriasi nuo tos, kurios

pageidauja darbdaviai.

Tradiciškai, nedarbas skirstomas į šias nedarbo rūšis:

2.1. Tekamasis nedarbas – tai laisvanoriškas nedarbas, susijęs su tuo,

kad žmonės laikinai nedirba ieškodami geresnio darbo; keičia gyvenamąją

vietą; veda ar išteka; gimdo ar augina vaikus. Tuo pačiu metu, visi šie

žmonės anksčiau ar vėliau susiranda naują, juos tenkinantį, darbą arba

grįžta į senąjį, kiti išeina iš darbo ar pirmą kartą prisijungia prie darbo

jėgos, pakeisdami pirmuosius. Tekamasis nedarbas daugiau būdingas jaunimui,

tačiau bendrąją prasme, šiam nedarbui priskiriami visi asmenys, kurie

tikisi darbą susirasti artimiausiu laiku. Ši nedarbo rūšis yra

neišvengiama. Jis tam tikru mastu ir pageidautinas, nes daugelis žmonių

susiranda geriau apmokamą, labiau kvalifikuotą ir produktyvesnį darbą. Dėl

to didėja žmonių pajamos, racionaliau pasiskirsto darbo ištekliai, auga

realusis nacionalinis produktas.

2.2. Struktūrinis nedarbas – apima bedarbius, kurie neteko darbo ilgam

laikotarpiui ir turi mažai vilties jį rasti. Struktūriniam nedarbui

priskiriami žmonės, kurie neteko darbo dėl ūkio struktūrinių pokyčių,

kuriuos iššaukia techninė pažanga. Struktūrinis nedarbas paprastai

egzistuoja ir tada, kai tuo pačiu metu yra laisvų darbo vietų, tačiau darbo

netekusių profesinis pasirengimas neatitinka reikalaujamos kvalifikacijos.

“Struktūriniai” bedarbiai negali iš karto gauti darbą, nes jiems reikia

keisti profesiją, arba papildomai mokytis, gal būt keisti gyvenamąją vietą.

2.3. Ciklinis nedarbas – susijęs su verslo cikliškumu. Šis nedarbas

atsiranda esant ekonomikos nuosmukiui, kurį sukelia bendrųjų išlaidų

nepakankamumas. Ciklinis nedarbas sumažėja, kai ekonominis aktyvumas

išauga.

Tekamasis nedarbas ir struktūrinis nedarbas yra neišvengiami ir esant

normaliai ūkio plėtrai, todėl tekamojo ir struktūrinio nedarbo lygis ir yra

natūralus nedarbo lygis. Jį galima apskaičiuoti. Natūralusis ir nedarbo

lygis (Un) yra laikinojo ir struktūrinio nedarbo sumos procentinis santykis

su šalies darbo jėga. Jei šalyje yra tik tekamasis nedarbas ir struktūrinis

nedarbas, tuomet šalies BVP sutampa su potencialiu BVP.

Šiuo metu tekamojo ir struktūrinio nedarbo lygis Vakarų šalyse sudaro

apie 6% nuo civilinės darbo jėgos. Todėl, jei nedarbas neviršija šios

ribos, galima teigti, kad šalyje yra visiškas užimtumas, kuris nereiškia,

kad nėra darbo.

Dirbančių žmonių ir bedarbių skaičių galima vertinti įvairiai.

Dažniausiai vertinama pagal įmonių ir organizacijų ataskaitas apie

darbuotojų skaičių. Tačiau dažnai įmonėse asmenys dirba neoficialiai (be

darbo sutarčių). Jų skaičiaus oficiali statistika nerodo. Duomenis apie

bedarbius įprasta skelbti remiantis Valstybinės darbo biržos informacija.

Tačiau ne visi bedarbiai į ją kreipiasi. Valstybės statistikos sistema gana

išsamiai analizuoja užimtumo problemas, tačiau yra žinoma, kad ne visi

bedarbiai užsiregistravę darbo biržose iš tikro neturi darbo. Lietuvos

gyventojai dažnai registruojasi darbo biržoje ne tik ieškodami darbo, bet

vien tik norėdami gauti atitinkamą pažymą, leidžiančią jiems pretenduoti į

tam tikras socialines išmokas ar lengvatas. Kaip ir kiekvienais metais,

pasireiškia nedarbo lygiui būdingas sezoniškumas, kurį įtakoja tai, kad

šaltojo sezono metu besiregistruojančių darbo biržose asmenų skaičius

padidėja, nes sumažėja sezoninių darbų, į darbo biržas pradeda kreiptis

asmenys, anksčiau aktyviai neieškoję darbo ir siekiantys įgyti teisę į

socialines pašalpas, nemokamai naudotis gydymo įstaigų paslaugomis ir

kitomis socialinėmis lengvatomis. Nemaža dalis nedirbančių asmenų darbo

ieško privačiose darbo biržose, renka informaciją iš žiniasklaidos,

pasitelkia į pagalbą giminaičius, pažįstamus ar darbdavius. Remiantis

Bedarbių rėmimo įstatymu (Žin.,1991, Nr. 2-25; 2002, Nr. 2-51), kuriuo

vadovaujasi darbo birža, bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus

darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, įsiregistravę

gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir

pasirengę profesiniam mokymuisi. Bedarbystė apibūdinama kaip dalis darbingų

asmenų, kurie šiuo metu neturi darbo,
intensyviai jo ieško:

registruojasi darbo biržoje, kreipiasi į darbdavius, seka skelbimus

spaudoje ar kitais būdais dalyvauja darbuotojų atrankose.

Plintant privačioms firmoms vis daugiau žmonių dirba neoficialiai,

t.y. nesudarę su darbdaviais darbo sutarčių, arba dalį pajamų nuslėpdami

(dažnai nurodomas tik minimalus darbo užmokestis). Skiriamas neoficialus

užimtumas ir paslėptas nedarbas.

2.4. Neoficialus užimtumas – tai juridiškai darbo sutartimi ar patentu

neįforminta darbinė veikla, už kurią gaunama pajamų. Tai taip pat darbinė

veikla, kai iš gaunamų pajamų nesumokami mokesčiai bei įnašai (pajamos

nuslepiamos). Labiausiai neoficialus darbas paplitęs žemės ūkyje, statybose

bei prekyboje ir automobilių remonte. Smulkių įmonių savininkai naudojasi

neoficialiu trumpalaikiu darbu, kurį apmoka grynaisiais pinigais be jokių

dokumentų.

2.5. Paslėptas nedarbas. Paslėptas nedarbas – tai žmogaus užimtumas ne

visą darbo laiką dėl darbo stokos. Prie šios bedarbių kategorijos

priskiriami darbingo amžiaus nedirbantys asmenys, kurie nesiregistruoja

darbo biržoje. Taip elgiasi ypač kaimo gyventojai, kurie prieš prarasdami

darbą dirbo žemės ūkyje.

3. AKTYVUMO IR UŽIMTUMO RODIKLIAI.

Nors kursinio darbo tema – nedarbo priežastys Lietuvoje, tačiau

svarbūs aktyvumo ir užimtumo rodikliai.

Aktyvumo lygis – tai darbo jėgos ir tiriamojo amžiaus grupės (darbingo

amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis.

Užimtumo lygis – užimtų gyventojų ir tiriamojo amžiaus grupės

(darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis. Užimtumo lygį

apibūdina visiško užimtumo sąvoka.

Visiškas užimtumas – darbo išteklių (darbo jėgos) panaudojimo lygis,

kai ekonomikoje yra tik laikinas ir struktūrinis nedarbas. Galima teigti,

kad esant visiškam nedarbas egzistuoja.

Spartėjanti šalies ekonomikos plėtra bei vykstantys pokyčiai

įvairiuose šalies ūkio sektoriuose sudaro palankias sąlygas užimtumo

plėtrai. Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenims,

pirmąjį ketvirtį užimtų gyventojų, palyginti su 2002 metų pirmuoju

ketvirčiu padidėjo 32,2 tūkstančiais arba 2,4 procentais. Per visus 2002

metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo daugiau kaip 74 tūkstančiais. Tai

rodo, kad neišvengiami darbo praradimo atvejai iš esmės pasibaigė, nes

Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais auga palaipsniui greitėjančiais

tempais. 2002 metais jos augimas, pasiekęs 6,7 proc. viršijo visus

ekonomikos plėtros lūkesčius. Bendrasis vidaus produktas šių metų pirmąjį

ketvirtį išaugo net 9,4 procento, palyginti su tuo pačiu praeitų metų

laikotarpiu.

1 lentelėje pateikiama Lietuvos gyventojų aktyvumo ir užimtumo

rodiklių dinamika 2000-2002 metais.

1 lentelė

AKTYVUMO IR UŽIMTUMO LYGIS

(15–64 m. gyventojų; procentais)

|  |2000 |2001 |2002 |

| |Moterys|Vyrai |Moterys|Vyrai |Moterys|Vyrai |

2 lentelėje pateikiama nedarbo lygio dinamika Lietuvoje 1994-2002

metais, procentais.

2 lentelė

NEDARBO LYGIS % (1994-2002)

[pic]

Iki nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje oficialiai neegzistavo

nedarbo problema. Lietuvos darbo rinkoje įvyko svarbių pasikeitimų

pereinamojo laikotarpio metu. Įgyvendinant ekonomines reformas ir

formuojantis darbu rinkai mažėjo bendras užimtumas, atsirado bedarbystė.

Per 10 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo ypač sumažėjo darbo vietų

skaičius. Daugiausia darbo vietų buvo prarasta 1992-1994 metais. Ūkio

restruktūrizavimo išdavoje pasikeitė užimtųjų valstybiniame ir privačiame

sektoriuje, kuris lėmė darbo vietų skaičiaus mažėjimą. Sumažėjęs užimtumas

labiausiai palietė 64 metų amžiaus asmenis bei dirbusius pramonėje ir žemės

ūkyje. 1991 metų pabaigoje buvo registruota 4 600 bedarbių, 3 000 iš jų

buvo moterys. 1994 metų pabaigoje bedarbių skaičius siekė net 33,3

tūkstančius. Moterys sudarė apie 60 procentų visų bedarbių.

4. PAGRINDINĖS NEDARBO PRIEŽASTYS.

Nedarbo priežastys yra labai įvairios, jos skirtingai veikia nedarbo

lygį įvairiose šalyse, dažnai jų būna visas kompleksas, todėl nustatyti

svarbiausias labai sudėtinga.

Pagrindinės nedarbo priežastys

Užimtumo pokyčiai:

• Mažėja dirbančiųjų.

• Mažėja smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1776 žodžiai iš 5919 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.