Nedarbo problemos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Nedarbo problemos Lietuvoje

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Nedarbo sąvoka…………………………………………………………………………………………………4

2. Nedarbo priežastys…………………………………………………………………………………………….5

3. Nedarbo tipai…………………………………………………………………………………………………….8

4. Natūralus nedarbo lygis……………………………………………………………………………………..9

5. Socialinės – ekonominės nedarbo pasekmės…………………………………………………………9

6. Nedarbo mažinimo priežastys……………………………………………………………………………11

7. Nedarbo ir užimtumo valstybinis reguliavimas……………………………………………………15

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..16

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………17

Įvadas

Mano rašto darbo tema – nedarbo problema Lietuvoje. Nedarbas yra viena svarbiausių makroekonominių problemų. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Todėl šiame darbe pabandysiu patyrinėti nedarbo sąvoką, nedarbo priežastis, jo tipus bei kokias pasekmes sukelia nedarbas.

Mokslininkų požiūris į nedarbą kaip problemą kito priklausomai nuo situacijos darbo rinkoje. XX a. 4-o dešimtmečio Didžiosios depresijos metu kilęs nedarbas reiškė milžinišką darbo išteklių išeikvojimą, jau nekalbant apie žmonių asmenines bėdas. Todėl nedarbo problema dominavo mokslininkų tyrinėjimuose ir vyriausybių ekonominėje politikoje beveik pusę šimtmečio. Nedarbas buvo reiškinys, kurio reikėjo išvengti bet kokiais būdais. Gyventojų užimtumas tapo civilizuotų šalių ekonominės politikos tikslu.

Vėliau pradėjo formuotis naujas požiūris į nedarbą. Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to, daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio ir todėl, vengdami apsirikti, jo kurį laiką ieško, t.y. būna bedarbiais. Tuo remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius, būdingus dinamiškai ekonomikai, o ne išteklių švaistymą, ir nesąs opi problema.

Rašydamas darbą naudojausi įvairiais literatūros šaltiniais:V.Snieškos knyga apie makroekonomiką, Wonnacott’ų bei A. Jakučio veikalais.

Dirbdamas naudojau šiuos tyrimo metodus: analitinį aprašomąjį, bei sisteminį-loginį.

1. Nedarbo sąvoka

Ekonominėje literatūroje reiškiniui, kai žmonės neturi darbo bet jo aktyviai ieško apibūdinti vartojama nedarbo sąvoka. Ji dažniausiai vartojama kaip kiekybinė ir kaip kokybinė tam tikros gyventojų dalies charakteristika. Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo (darbo jėgos) – panaudojimo laipsnį. Jį tiesiogiai išreiškia nedarbo lygis. Norėdami apskaičiuoti nedarbo lygį, turime apibrėžti darbo jėgos sąvoką. Kadangi dažniausiai darbingi gyventojai yra užimti (dirba) arba yra bedarbiai, tai darbo jėgą galima apibūdinti kaip visų užimtųjų ir bedarbių skaičiaus sumą. Vienas svarbiausių darbo rinkos rodiklių yra bendrasis nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos procentinis santykis.

Be to čia svarbūs ir kiti rodikliai – gyventojų ekonominio aktyvumo lygis ir užimtumo lygis.

Aktyvumo lygis – tai darbo jėgos ir tiriamojo amžiaus grupės ( darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis. Ekonominiu atžvilgiu aktyvūs gyventojai – tai gyventojų dalis, sudaranti darbo jėgos pasiūlą prekių ir paslaugų gamyboje. Aktyvumo lygis apskaičiuojamas dažniausiai remiantis atrankiniais darbo jėgos tyrimų duomenimis. Tiriant apklausiami vyresni nei 16 metų amžiaus gyventojai, atrinkti iš gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu.

Užimtumo lygis – užimtų gyventojų ir tiriamojo amžiaus grupės (darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis.

Lietuvos darbo biržos informacija neparodo tikslaus bedarbių skaičiaus, kadangi dalis gyventojų darbo ieško nelegaliose arba privačiose darbo biržose, taip pat kitais būdais: per pažįstamus, pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius. Tuo tarpu darbo birža skelbia duomenis tik apie bedarbius, besikreipiančius į valstybinę darbo biržą. Todėl pateikiamas Lietuvos statistikos departamento nedarbo lygis pagal Lietuvos darbo biržos duomenis yra žemesnis už atrankinių tyrinėjimų būdu nustatytą nedarbo lygį. Pvz., 1999m. pagal darbo biržos duomenis nedarbo lygis buvo 8,4 %, o pagal Statistikos departamento duomenis – 13,0 %.

Be to nedarbo lygis pradėjo iškart augti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir perėjus prie rinkos ekonomikos. Nedarbas ypač pradėjo augti įvykus Rusijos ekonominei krizei, nes mūsų rinka tuomet labai priklausė nuo Rusijos rinkos.
Dabar nedarbo lygis Lietuvoje siekia virš 12 %.

Taigi nedarbas, t.y. nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių egzistavimo sąlygų ardymas.

2. Nedarbo priežastys

Nedarbo lygio dinamiką lemia nedarbą sukeliančios priežastys.

Remiantis neoklasikine rinkos teorija, pagrindinė didelio nedarbo priežastis – laisvosios rinkos mechanizmų apribojimai. Jie atsiranda dėl netinkamos darbo apmokėjimo politikos, kurios rezultatas – nelankstus darbo užmokestis.

Realaus darbo užmokesčio nelankstumas – tai jo nesugebėjimas keistis iki lygio, kuris būtų pakankamas, kad subalansuotų darbo paklausa ir pasiūla. Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusis darbo užmokestis keičiasi, suderindamas paklausą ir pasiūlą. Tuo tarpu iš tiesų darbo užmokestis ne visada yra toks lankstus. Nedarbas, atsiradęs kaip nelankstaus darbo užmokesčio rezultatas, vadinamas lūkesčių (laukimo) nedarbu.

Darbuotojai bedarbiais tampa ne todėl, kad jie nori rasti darbą, kuris labiau atitiktų jų kvalifikaciją, o todėl, kad, esant nustatytam darbo užmokesčio lygiui, darbo jėgos pasiūla viršija jos paklausą, kurią diktuoja firmos. Darbuotojai tiesiog laukia progos rasti darbą už šį darbo užmokestį.

Norint suprasti darbo užmokesčio nelankstumo ir lūkesčių nedarbo esmę, būtina išsiaiškinti, kodėl darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. Kai realiojo darbo užmokesčio lygis yra virš pusiausvyros taško, o darbo pasiūla viršija jos paklausą, darbdaviai turėtų sumažinti darbo užmokestį. Bent jau to reikalauja rinkos logika. Tačiau lūkesčių nedarbas ir kyla dėl to, kad firmos negali sumažinti darbo užmokesčio, nepaisant darbo pasiūlos pertekliaus. Todėl kyla klausimas, kodėl darbo užmokestis yra nelankstus? Taigi ekonomistai nurodo tris šio reiškinio priežastis:

1) minimalaus darbo užmokesčio įstatymų taikymas;

2) profsąjungų reikalavimus stabilių darbo užmokesčių;

3) skatinančių darbo efektyvumą darbo užmokesčių sistemų įvedimą;

1) Vyriausybės, priimdamos minimalaus darbo užmokesčio įstatymus, padeda išsaugoti nelankstų darbo užmokestį, neleisdamos jam kristi iki pusiausvyros lygio. Šie įstatymai įpareigoja firmas taikyti ne žemesnius už vyriausybės nustatytus darbo apmokėjimo tarifus. Daugumai darbuotojų šis lygis praktinės reikšmės neturi, nes jie gauna žymiai didesnį darbo užmokestį. Tačiau daliai darbuotojų minimalaus darbo užmokesčio tarifų įvedimas pakelia jį virš pusiausvyros lygio ir sumažina paklausą jų darbo jėgai, ypač nekvalifikuotai. Minimalaus valandinio darbo užmokesčio nustatymas ypač veikia jaunimo, paauglių nedarbą, kadangi jų pusiausvyros darbo užmokestis paprastai yra žemas, nes a) paaugliai priklauso mažiausiai kvalifikuotai ir menką patyrimą turinčiai darbo jėgai, todėl jų sukurtas ribinis darbo produktas yra mažas; b) paaugliai firmose labai dažnai “nemokamai” įgyja profesiją ir darbo įgūdžius, negaudami dalies darbo užmokesčio. Tai irgi sumažina jų pusiausvyros darbo užmokestį.

Dalies ekonomistų nuomone, jaunimui nederėtų taikyti minimalaus darbo užmokesčio įstatymų, nes lankstaus darbo užmokesčio politika leistų mažinti paauglių ir jaunimo darbo užmokestį, priartintų jį prie jų pusiausvyros darbo užmokesčio, o kartu sumažintų jų nedarbą, sudarytų sąlygas firmose įgyti profesiją. Tačiau yra nuomonių, kad tokie veiksmai skatintų firmas kvalifikuotus suaugusius darbuotojus pakeisti paaugliais ir jaunimu. Dėl to padidėtų kitų darbuotojų grupių nedarbo lygis.

2) Kita nelankstaus darbo užmokesčio priežastis – monopolinė profsąjungų valdžia darbo rinkoje. Profsąjungoms priklausančių darbuotojų pusiausvyros darbo užmokestį lemia ne darbo pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, o profsąjungų lyderių ir darbdavių derybos. Dažniausiai pagal sudaromą kolektyvinę sutartį darbo užmokestis būna aukštesnis už pusiausvyros darbo užmokesčio lygį, o firma gali savarankiškai spręsti apie jai reikalingą darbininkų skaičių. Paprastai dėl to mažinamas darbuotojų skaičius, ir auga lūkesčių nedarbas. Be to profsąjungų vaidmuo neapsiriboja jų įtaka tik savų darbuotojų darbo užmokesčiui. Jos gali daryti poveikį ir profsąjungoms nepriklausančių darbuotojų darbo užmokesčio lygiui. Grėsmė, kad ir šių firmų darbuotojai kurs profsąjungas, pakelia jų darbo užmokestį virš pusiausvyros lygio. Tai daro įtaką darbo užmokesčiui ir valstybės sektoriuje. Taigi darbo sutartys, sudaromos dalyvaujant profsąjungoms, daro didelę įtaką nustatant darbo užmokesčio lygį visos ekonomikos mastu. Profsąjungų vaidmuo priklauso ir nuo to, kokiu lygiu vedamos derybos. Ekonomistu nuomone, nedarbo lygis yra stabilesnis šalyse, kur profsąjungų judėjimas yra centralizuotas arba visiškai decentralizuotas.

3) Dar viena nelankstaus darbo užmokesčio priežastis – skatinančių efektyvų darbą užmokesčio sistemų įvedimas. Tai propaguojančios teorijos skelbia, kad aukštas darbo užmokestis didinąs darbo našumą. Todėl šakos ar firmos nesistengia jo mažinti, nors yra perteklinė darbo pasiūla. Skatinantis darbo užmokestis yra aukštesnis už pusiausvyros darbo užmokestį. Jei skatinančio darbo užmokesčio teorijos teisingos, tai išeitų, kad sumažinus darbo užmokestį, turėtų
sumažėti darbuotojų darbo našumas ir , akivaizdu, firmų pelnas. Skatinančio darbo užmokesčio teorijoms bendra tai, kad jos teigia, jog firmos dirbančios efektyviau, jei savo darbuotojams moka žymiai didesnį darbo užmokestį. Kitaip tariant, darbo užmokesčio tarifų palaikymas virš pusiausvyros lygio firmoms dažnai naudingas. Tačiau tai kartu lemia darbo už-mokesčio nelankstumą ir lūkesčių nedarbą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1525 žodžiai iš 4916 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.