Nedarbo skurdo ir nusikalstamumo ryšio įvertinimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Nedarbo skurdo ir nusikalstamumo ryšio įvertinimas Lietuvoje

Nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo ryšio įvertinimas Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 2

Teorinė dalis 3

Skurdas 3

Nusikalstamumas (nelegalioji ekonomika) 4

Nedarbas 8

Atsiradimo priežastys: 9

Nedarbo 9

Skurdo 13

Nusikalstamumo 15

Statistiniai duomenys: 16

Nedarbo 16

Darbo jėgos pasiūla – paklausa 19

Gyvenimo lygio ir santykinio skurdo rodikliai 21

Skurdo 26

Skurdo ir nedarbo lygių palyginimas 26

Nusikalstamumo 27

Nusiklastamumo priklausomybė nuo nedarbo ir skurdo lygio 29

Priemonės mažinti šiuos reiškinius Lietuvoje 29

Situacija darbo rinkoje. 29

Darbo rinkos politikos priemonės. 30

Nedarbo mažinimo priemonių suskirstymas 32

Nusikalstamumo mažinimas 34

Mokslo programos numatomas atlikimas keturiomis kryptimis: 35

Skurdo mažinimas 36

Socialinė parama 37

IŠVADOS 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS 41

ĮVADAS

Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili makroekonominė aplinka – konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo ir skurdo lygis, stabilios kainos, mažėjantis nusikalstamumo lygis. Ypač svarbios ekonominio aktyvumo ir užimtumo didinimo sritys yra darbo vietų kūrimas skatinant verslininkystę, užimtumo rėmimo formų tobulinimas, prisitaikymo prie struktūrinių pokyčių didinimas bei lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą darbo išteklių panaudojimą, numatoma vykdyti ekonominį aktyvumą ir užimtumą didinančią politiką. Struktūrinę politiką numatoma pasitelkti sudarant palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, orientuojant profesinio mokymo sistemą į rinkos poreikius, kuriant ir įgyvendinant konkursinę perkvalifikavimo sistemą.. Sprendžiant šias problemas būtina atsižvelgti ir į nusikalstamumo prevencijos skatinimą. Nusikalstamumas – svarbi dabartinės visuomenės problema. Nusikaltimų skaičius yra išaugęs, apie tai daug kalbama ir rašoma. Tačiau dažniausiai akcentuojamas tik pats faktas, pamirštant, kad yra ir kita pusė – šį reiškinį lemiantys veiksniai. Šio darbo tikslas – įvertinti skurdo, nedarbo ir nusikalstamumo lygį Lietuvoje ir išanalizuoti jų tarpusavio ryšį.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje prasidėjęs ekonominės sanklodos kitimas, pirmaisiais pertvarkymo metais išgyventas staigus gyvenimo lygio smukimas, nestabilumas ir vykstantys ekonominių struktūrų ir santykių pokyčiai, rinkos ekonomikos įsigalėjimas, nedarbo atsiradimas ir plitimas. Šiuo metu Lietuvoje yra palyginti aukštas nedarbo lygis, tebesanti aktuali skurdo problema ir su tuo susijęs nusikalstamumas šalyje. Tebėra dar daug neišspręstų darbo ir šeimos funkcijų derinimo problemų. Labai aktualios lieka apsirūpinimo bustu galimybių ir poreikiu neatitikimo problemos.

Šio darbo tikslas – įvertinti nedarbo ,skurdo ir nusikalstamumo ryšį Lietuvoje. Norint tai padaryti, pirmiausia reikia išnagrinėti šias problemas atskirai: nustatyti jų atsiradimo priežastis, situacija Lietuvoje bei kokie sprendimo būdai tiktų sprendžiant nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo problemas mūsų šalyje.

Teorinė dalis

Skurdas

SKURDAS (proverty) – tai situacija, kai žmonės negauna tiek pajamų, kad galėtų nusipirkti būtiniausių pragyvenimo reikmenų.

Skurdo lygis (proverty level) – tai minimalus pajamų dydis, kurį nustačius siekiama išvengti skurdo.

Ekonomine prasme skurdas suprantamas kaip pajamų nepakankamumas. Tačiau tai nereiškia, kad skurdas yra grynai ekonominė būsena. Tai dažniau psichinė būsena, kai žmogus jaučiasi beviltiškai. Skurdas tam tikra prasme atitinka „vištos ir kiaušinio“ problemą: ar žmonės skursta dėl to, kad negali užsidirbti, ar jie negali užsidirbti dėl to, kad skursta ? Ko gero abu tvirtinimai būtų teisingi. Nustatant skurdo ribą, maistas laikomas būtiniausia reikme, todėl apskaičiuojama minimalaus maistingumo dietos kaina.

Nusikalstamumas (nelegalioji ekonomika)

Valstybė be teisingumo

tėra tik vagių ir plėšikų gauja.

Šv. AUGUSTINAS AURELIJUS (354-430)

Filosofas, Hipono (Šiaurės Afrika) vyskupas

Skaičiuojant nacionalinį produktą, kuris yra svarbus šalies ekonomikos vertinimo rodiklis, remiamasi statistine informacija. Loginis klausimas, ką reikėtų įtraukti j statistinius vertinimus, nėra vienintelis sudėtingumas, skaičiuojant BNP ar BVP. Dar neaišku, ką iš tikrųjų įmanoma praktiškai įvertinti. Pastaruoju metu daugelis ekonomistų ir vyriausybės atstovų yra išreiškę nuomonę, jog statistinės tarnybos neįvertina daugelio sandorių, todėl apskaičiuotasis BNP ar BVP yra kur kas mažesnis už faktiškąjį.

Ir amatininkai, ir gydytojai, ir teisininkai (advokatai), ir kiti privačių paslaugų teikėjai, slepiantys savo pajamas nuo valstybės, dažnai neužrašo kai kurių savo pajamų šeimos pajamų deklaracijose, norėdami išsisukti nuo mokesčių mokėjimo. Taip šie duomenys nepatenka nei i mokesčių apskaitas, nei j BNP ar BVP apskaitą. Be to, j oficialią apskaitą nepatenka nelegalūs nusikalstami sandėriai.

Tokia ekonomika egzistuoja įvairiose šalyse. Ji vadinama dažnai skirtingai: pavyzdžiui, JAV – „subterranean“, arba „irregular“, Prancūzijoje – „travail au noir“, Didžiojoje Britanijoje -Jiddle“, Vokietijoje – „Schattenvvirjschaft“. Nelegalioji (dar vadinama šešėline, paslėpta) ekonomika apima ne vien įstatymams prieštaraujančią veiklą, bet ir tas veiklas,
kai vengiama mokėti mokesčius (jos nėra nusikalstamos). Pastarųjų veiklų rezultatus reikėtų kaip nors įtraukti į nacionalinį produktą. Tačiau nelegalios ekonomikos dalyviai slepia savo veikąi todėl apie ją neįmanoma gauti statistinės informacijos duomenų. Nors nelegalią veiklą sunku įvertinti, bet ekonomistai bando ją vertinti pagal netiesioginius duomenis.

Nelegalioji (šešėlinė, paslėptoji) ekonomika (underground I black I hidden economy) – tai tokia ekonominė veikla, kuri neži¬noma mokesčių rinkėjams ir vyriausybės statis¬tinėms tarnyboms.

Taigi kitaip tariant, tai ne rinkos ekonomikos veikla, kai mokesčių žinybai nedeklaruojami prekių bei paslaugų mainai ir neįrašoma į nacionalinių pajamų sąskaitas todėl, kad ji nesusijusi su rinka arba yra neteisėta. Neteisėtumas nėra tas pat, kas nedalyvavimas rinkoje. Neteisėta ekonomikos veikla yra visiškai Įmanoma esant įprastai kainų sistemai, kurią nustato pasiūla ir paklausa. Tokios veiklos pavyzdys gali būti nelegalus narkotikų gaminimas ir pardavimas, arba maisto pardavimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu, kada jis buvo normuojamas.

Ne rinkos veikloje nėra kainos, kurią nustato paklausa ir pasiūla. Kai kada ne rinkos veiklos gali būti imamasi nesavanaudiškais-sumetimais, pavyzdžiuir namų šeimininkės veikla šeimos labui arba savanorių labdaros veikla. Kita ne rinkos veiklos rūšis yra natūriniai mainai’, kai už vienas paslaugas atsilyginama kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, kai teisininkas teikia paslaugas mainais už jo buitinės technikos remontą arba kai automechanikas remontuoja elektriko automobilį, o šis už tai įrengia apšvietimą ir signalizaciją jo namuose. Čia nevykdomos jokios piniginės operacijos, ir šitokia veikla niekur neregistruojama

Taigi nelegalioji (šešėlinė) ekonomika – tai dažniausiai tie atvejai, kai žmonės dirba, ir niekas nežino apie jų pajamas. Pavyzdžiui, padavėjai ar kirpėjai, kurie tyliai įsideda savo arbatpinigius j kišenę, nedeklaruodami jų kaip pajamų mokesčių valdybai; daugybė kitų anksčiau minėtų ir panašių atvejų – tai vis nelegalioji (šešėlinė) ekonomika. Dažnai vartojamas terminas „juodoji ekonomika“ (black economy) ir Juodoji rinka“. Ką tai reiškia?

Juodoji rinka (black market) – tai rinka,

kurioje kainos viršija legaliai nusistatytą jų maksimumą. Kitaip tariant, juodoji rinka yra neoficiali rinka, kurioje prekių ir paslaugų kainos skiriasi nuo legaliai egzistuojančių {paprastai esti didesnės); toji rinka dažniausiai atsiranda tada, kai vyriausybė nustato mažesnę nei pusiausvyros norma prekės kainą, ir po to tenka įvesti normavimo sistemą, kad būtų galima paskirstyti turimą pasiūlą tarp pirkėjų. Esant tokiai padėčiai, pirkėjai yra linkę mokėti didesnę kainą, kai kurie tarpininkai stengiasi netiekti prekių oficialiai rinka ir sukuiti savą prekybą „iš po prekystalio“.

Taigi esant kainų kontrolei, prekės gali išnykti nuo prekystalių ir patekti j nelegalią juodąją rinką. Tada deficitines prekes gauna pirkėjai, pasiryžę pažeisti įstatymą. Be to, pirkėjams juodojoje rinkoje tenka mokėti už prekę daugiau, ty. prekės parduodamos aukštesnėmis kainomis nei legalus jų maksimumas, negu perkant laisvojoje rinkoje. Juodosios rinkos prekiautojai nori gauti kompensaciją už riziką, taip pat ir už tai, kad jie prekiauja nelegaliai.

Juodoji rinka atsiras visur, kur tik prekės ar paslaugos bus draudžiamos arba labai griežtai kontroliuojamos. Kai kuriose šalyse juodoji rinka toleruojama, visai nesikišant policijai arba tik šiek tiek trukdant. Tose šalyse, kur valiuta yra dirbtinai kontroliuojama, jos keitimo kursas juodojoje rinkoje atspindi tikrąją rinkos kainą. Juodąją ekonomiką sudaro visos pogrindinės operacijos, apie kurias niekas oficialiai nepraneša.

Kada nelegalioji (šešėlinė) ekonomika atsiranda ir ar jos esama Lietuvoje?

Pirma, kai nesureguliuota pasiūla ir paklausa, kai įstatymai, nutarimai ir kiti normatyviniai dokumentai neveikia arba jų nėra. Čia pavyzdys galėtų būti nelegali prekyba draudžiamais produktais. Dažniausiai tokių gaminių esti didelė paklausa, o tai ir lemia jų didesnes kainas.

Antra, kai tarp ekonominių subjektų vyksta ir natūriniai mainai, pavyzdžiui, kai už vienas paslaugas atsilyginama kitomis paslaugomis. Įvertinti autentiškumą – neįmanoma, ir tokia veikla niekur neregistruojama.

Lietuvoje nelegaliosios (šešėlinės) ekonomikos taip pat esama, nes kartais įvairios personalinės Įmonės bei firmos slepia savo gamybinės – ūkinės veiklos ekonominius rodiklius, siekdamos sumažinti priklausomus mokesčius valstybės biudžetui. Ir nelegali prekyba pas mus gana sėkmingai egzistuoja.

Ekonomistai teigia, kad tai pati įdomiausia, tačiau slidžiausia ir sudėtingiausia ekonomikos šaka. Kokio dydžio yra nelegalioji (šešėlinė) ekonomika? Kaip apskaičiuoti jos mastą? Ir iš paminėtų pavyzdžių akivaizdu, kad nepaprastai sunku nustatyti, kokią pajamų dalį žmonės nuslepia nuo valstybės. Tačiau ekonomistai bent apytiksliai ją gali nustatyti.

Kadangi didžioji dalis nelegaliosios (šešėlinės) ekonomikos paremta grynaisiais pinigais, tai manoma, jog ten, kur grynųjų pinigų cirkuliuoja daugiau, negu normaliajam verslui jų reikia, jie „nuteka“ į neiregistruotų sandėrių finansavimą. Remdamiesi informacija apie cirkuliuojanti
pinigų kieki bei kitais ekonominiais duomenimis, ekonomistai apskaičiavo, kad nelegalioji (šešėlinė) ekonomika gali siekti nuo 5 iki 15 proc. BNP (BVP).

-t989 m.JAV nelegalioji ekonomika sudarė nuo250 iki 750 mlrd, dolerių. Kai šalies šešėlinės ekonomikos mastas viršija 50 proc, padėtis valstybėje tampa nekontroliuojama.

Lietuvos ekonomikos tyrimų centro duomenimis, 1997 m. Lietuvoje iš apyvartoje esančių 1,7 mlrd. Lt šešėlinė ekonomika disponavo 500 mln. Lt. Tai reiškia, kad tas trečias litas buvo nešvarus.Tai sudarė 40 proc. BNP (BVP). Šiandien Lietuvoje šešėlinei ekonomikai priskiriama 20 – 25 proc. sukurto BVP . Labiausjai išplitusi prekyboje, mažiausia jos dalis yra žemės ūkyje. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos ekonomikoje mažėjo dėl krizės Rusijoje, nes sumažėjus prekių apyvartai, daugelis įmonių, vykdžiusių neregistruotas operacijas kaimyninėse šalyse, neteko pajamų šaltinio.

Korupcija bei plati nelegalios (šešėlinės) ekonomikos veikla reiškiasi ir rinkos ekonomikos šalyse. Ekonomistų apskaičiavimai rodo, kad įvairiose šalyse tokia veikla apima nuo 2-3 proc. iki 20 – 25 proc. nacionalinių pajamų. Nelegalusis sektorius planinės (koman¬dinės) ekonomikos šalyse greičiausiai buvo viršutinėje šio intervalo dalyje ar net aukščiau.

Tačiau kalbant apie nelegalios (šešėlinės) ekonomikos plitimą dviejose ekonomikos sis¬temose, reikia atkreipti dėmesį j esminį jų skirtumą. Planinės ekonomikos sąlygomis nelegalioji ir korupcinė ekonominė veikla atsiranda dėl atitinkamų prekių ir paslaugų trūkumo atviroje rinkoje. Rinkos ekonomikos sąlygomis visos teisėtos prekės ir paslaugos beveik laisvai prieinamos, tačiau tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai ekonomiškai skatina slėpti savo transakcijas (transactions).

Nedarbas

Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti.

LIAUDIES POSAKIS

Tarp daugelio ekonominių procesų reikšmingą vietą užima darbas, nes jjs – ne tik žmogaus pajamų, bet ir socialinio statuso, pilnavertiškumo šaltinis. Visos ekonomikos požiūriu darbas duoda riboto ištekliaus – darbo jėgos – naudojimo prekių ir paslaugų gamybai efektą. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė apskritai laimi, kai visi, kurie gali, dirba.

Ekonomikos mokslas, kaip ir visos kitos pažinimo sritys, reikalauja konkrečių apibrėžimų. Nedarbo kategorija glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka. Todėl, kalbant apie nedarbą, būtinas supratimas apie darbo jėgą. 5.1 skyrelyje susipažinome, kad darbo jėga yra darbingo amžiaus dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantis negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo jėgai nepriskiriami ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės, nors darbas gali būti daug sunkesnis už dirbančių firmose ir įstaigose, t.y. tiesiogiai gamyboje.

Bedarbiai (unemployed I jobless) • tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruo-damiesi įsidarbinimo įstaigose (darbo biržose) kaip norintys ir galintys dirbti.

Kaip minėta, darbo jėgą sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius. Nedarbo lygis apskaičiuojamas užregistruotų bedarbių ir visos darbo jėgos santykiu, išreikštu procentais: …….

bedarbių skaičius

Nedarbo lygis = ——————————-• 100% .

darbo jėgos skaičius

Nedarbo lygis (uneployment rate) – tai ekonominis rodiklis, nusakantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai procentinė išraiška santykio asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, su visais darbingais gyventojais (darbo jėga).

Taigi nedarbo lygis parodo, koks yra bedarbių procentas visos darbo jėgos požiūriu. Apskritai, kuo nedarbo lygis mažesnis, tuo didesnis ekonominis aktyvumas.

Nedarbo mastas panašus j vandens baseiną: jis kyla, kai pritekėjimas (t.y. nauji bedarbiai) viršija nuotėkį (t,y. žmones, gaunančius darbą). Tai galima pavaizduoti šia schema:



Nedarbo sąvoka yra skirstoma į tokius tipus:

• Tekamasis (frikcinis) nedarbas (frictional uneployment) – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas.

• Struktūrinis nedarbas (structural uneployment) – tai nedarbo forma, kurią sąlygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos (techninio lygio) reikalavimų.

• Ciklinis nedarbas (cyclycan uneployment) – tai nedarbas, sąlygojamas bendro ekonomikos nuosmukio.

Atsiradimo priežastys:

Nedarbo

Nedarbas šiuo metu yra opiausia Lietuvos ekonomikos problema. Kadangi su juo susijęs skurdas bei nusiklastamumas, todėl didelis dėmesys šiame darbe skiriamas būtent jam. Yra nagrinėjamos nedarbo atsiradimo priežastys, nedarbo situacija pastaraisiai metais bei sprendimo būdai, kurie tiktų sprendžiant nedarbo problemą mūsų šalyje. Štai pagrindinės priežastys, kurios įtakoja nedarbą:

Pirmoji priežastis – valdžios veiksmai. Tai, kad Lietuvoje valdžia savo laiku nepadarė reikalingų struktūrinių reformų. Vietoje to, kad šalies ūkis būtų greitai pertvarkomas ir taptų pajėgus veikti ne planinėje, o rinkos ekonomikoje, reformos buvo lėtos, nenuoseklios. Reikia pabrėžti, kad kai kuriose sferose
jos dar net nepradėtos. Būtina pažymėti, kad pertvarkant ūkį neįmanoma išvengti nedarbo padidėjimo dėl vykdomų struktūrinių reformų bei modernizavimo, tačiau šis reiškinys yra laikinas. Pertvarkos dėka auganti ekonomika kuria naujas darbo vietas, taigi nedarbas sumažėja. Tačiau kuomet reformos yra nenuoseklios ir užsitęsusios, jos nepadaro prielaidų ekonomikai augti, ir išaugęs nedarbo lygis nemažėja, kaip tik taip yra šiandien Lietuvoje.

Antroji priežastis – reguliavimas. Neabejotinos įtakos nedarbo lygio augimui turi ir darbo santykių reguliavimai, tokie kaip privaloma minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant darbo sutartis dėl darbo profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose ir pan. Šie reguliavimai sudaro darbo jėgos mobilumą, trukdo darbdaviui ir darbuotojui priimti abiem pusėms naudingiausią susitarimą.

Kita priežastis – mokesčiai. Nemažėjanti biurokratija bei mokesčių našta. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje dar padidėjo. Trimis procentiniais punktais padidinta privalomojo socialinio draudimo įmoka. Dėl didelės mokesčių, biurokratijos reguliavimo naštos ir neadekvačių nusižengimams baudų grėsmės žmonės praranda galimybes bei paskatas plėtoti esamus bei kurti naujus verslus (taigi ir darbo vietas).

Dar viena priežastis kuri turi įtakos nedarbui – ekonomikos nuosmukiai. Nedarbo lygio kilimui įtakos turėjo ir ekonominė krizė Rusijoje bei bendros Lietuvos ekonomikos nuosmukis. Tačiau šis veiksnys, priešingai dažnai nuomonei, nebuvo lemiantis.

Kai šalyje yra palankios verslo sąlygos ir darbo jėgos mobilumas nėra varžomas, atsiradus sunkumams vienoje ūkio šakoje darbo jėgą iš jos nuperka kitos šakos. Tiesa, žmonės priversti keisti darbo pobūdį, tačiau išvengia bedarbystės.

Paklausą diktuoja firmos. Darbuotojai tampa bedarbiais ne todėl, kad jie nori rasti darbą, kuris labiau atitiktų jų kvalifikaciją, o todėl, kad esant nustatytam darbo užmokesčio lygiui, darbo jėgos pasiūla viršija jos paklausą, kurią diktuoja firmos. Darbuotojai paprasčiausiai laukia progos rasti darbą už šį darbo užmokestį.

Paskutinioji priežastis kuri yra išskiariama kaip nedarbo priežastis tai – nelankstus darbo užmokestis. Norint suprasti darbo užmokesčio nelankstumo ir lūkesčių nedarbo esmę, būtina išsiaiškinti, kodėl darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. Kai realiojo darbo užmokesčio lygis yra virš pusiausvyros taško, darbo pasiūla viršija jos paklausą, darbdaviai turėtų darbo užmokestį sumažinti. Bent jau to reikalauja elementari rinkos logika.Tačiau lūkesčių nedarbas ir kyla dėl to, kad firmos negali sumažinti darbo užmokesčio, nepaisant darbo pasiūlos pertekliaus. Kyla klausimas, kodėl darbo užmokestis yra nelankstus? Ekonomistai nurodo dvi šio reiškinio priežastis:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2747 žodžiai iš 8945 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.