Nemuno kilpų regioninis parkas
5 (100%) 1 vote

Nemuno kilpų regioninis parkas

Tarp Nemuno vingių

Nemuno kilpų regioninio parko įkūrimo istorija ilga ir vingiuota, kaip tos Nemuno kilpos, kažkada bauginusios keliautojus.

Pirmosios mintys saugoti unikalų Punios šilą, sukuriant čia Tautos parką siekia prieškario laikus. Tačiau tik 1960 metais įkuriamas Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis. Daugiau kaip po dvidešimties metų Vyriausybė svarsto nacionalinio gamtos parko projektą. Būta dar daugybės svarstymų įvairiausiuose lygiuose, straipsnių spaudoje, rezoliucijų, kol 1989 metais Vyriausybė priėmė nutarimą įsteigti Nemuno nacionalinį parką. Tačiau toks parkas įkurtas nebuvo! Vietoj jo 1992 metais rugsėjo 24 dieną kartu su kitais dvidešimt aštuoniais broliais gimė Nemuno kilpų regioninis parkas.

Kas gi įdomaus ir svarbaus yra šioje Lietuvos dalyje, jei nuo seno brandintos mintys ją saugoti? Pirmiausia, Didžiosios Nemuno kilpos, sudėtingai išsiraizgiusios maždaug 60-ties kilometrų vingiais, nors tiesiu keliu nuo Punios iki Birštono pasistumia vos dešimtį. Kas gražiau sudėstys žodžius už Prienų krašto poetą Justiną Marcinkečių? „Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senas Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ir ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą… Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti į kurią pusę teka, kur link savo vandenis plukdo. Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį unikaliausią gamtos paminklą – 60 kilometrų ilgio Didžiąsias Nemuno kilpas. Nė viena Europos upė nėra šitaip pasidarbavusi“.

Didžiosios Nemuno kilpos senųjų laikų upeiviui buvo sunkiai suvokiamos. Kartografai jų nepavaizdavo net palyginti tiksliame 1613 metų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae“. Punios ir Birštono kilpos pirmą kartą buvo nubrėžtos 1777 metais Siponių dvaro žemių planuose. Ir tik 1852 metais Vilniaus universiteto profesorius Abichtas teisingai pažymėjo Didžiąsias Nemuno kilpas.

Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis apima Nemuno vagą regioninio parko ribose. Tikslas – išsaugoti savo pobūdžiu bei mastu unikalią visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje Didžiųjų Nemuno kilpų (Punios, Balbieriškio, Prienų ir Birštono) hidrografinę struktūrą. Panašias hidrografines struktūras tegalima kartais sutikti tik skirtingų gamtinių zonų upėse su vidiškai skirtingu kraštovaizdžiu.

Kas vertė nuledėjimo metu užsimezgusį Nemuną taip smarkiai kilpinėti, galutinai dar neišaiškinta. Įdomus ir mokslui vertingas Nemuno slėnis su šlaitais, raguvomis, griovomis. Ypatinga verte išsiskiria eroziniai atragiai (Nibrių, Kalvių, Birštono), kurių analogų nėra nei Nemuno nei Nėries slėniuose. Raiškios ir įdomios Daukantų, Pošvenčio terasinės dubumos. Vienas vaizdingiausių kraštovaizdžių Lietuvoje – Nemuno slėnio vingis ties Balbieriškio geologine atodanga.

Hidrografinio tinklo, kaip ir regioninio parko, ašis yra Nemunas. Į Nemuną, prasigraužę didžiules griovas, raguvas žvaliai gurguliuoja apie keturiasdešimt upelių. Yra dar keletas nepakeistų, nenumelioruotų Nemuno intakų (Vizdija, Vadė). Tai savotiški hidrografiniai ir hidrologiniai paminklai.

Todėl be didžiųjų kilpų yra dar du hidrografiniai draustiniai – Ošvenčios (saugant originalios dvejopos hidrografinės struktūros Ošvenčios upelį su raiškia erozine pagrauža) ir Vizdijos (saugant natūralumą išlaikiusį Vizdijos upelį bei jo slėnį).

Didžiausi Nemuno intakai – Verknė ir Peršėkė. Kiti gi – švarūs, darbštūs upeliukai, iš toliau dažnai geriau girdimi negu matomi, nes vingiuoja šilais, kažkada pavadinti nuostabiai gražiais vardais: Dubenėlė, Juodija, Mikasa, Uosa, Sanaunėlis, Viesurkis…

Didžiųjų Nemuno kilpų kraštovaizdis, gamtinės ir kultūrinės vertybės sudaro ypač savitą kompleksą, suteikia šiai teritorijai ypatingą vertę. Todėl iš septyniolikos draustinių net šeši yra kraštovaizdžio. Trys iš jų (Prienų šilo, Verknės ir Kalvių) įkurti gamtinių vertybių išsaugojimui: sengirės fragmentams, natūraliems upeliams, atodangoms, eroziniams cirkams, atragiams. Gi kiti trys daugiau atspindi kultūrinį kraštovaizdį: Punia su vienu didžiausiu Lietuvoje piliakalnių, išraiškingais Nemuno ir Punelės žemupio šlaitais, Naravų kaimo tris istorinius laikmečius atspindinčia erdvine ir žemėvaldos struktūra, Siponių kaimoraiškaus agrarinio slėnio kraštovaizdžiu ir tradicine kaimų architektūra.

Didžiųjų Nemuno kilpų ruožas yra pats vaizdingiausias Lietuvoje. Tarp aukštų, miškais apaugusių šlaitų vingiuojanti upė, po medžiais skendinčios sodybos… Čia Nemunas teka 60 kilometrų atkarpoje visų pasaulio šalių kryptimis. Vidutinis slėnio gylis 40 metrų, tačiau šlaitai vietomis iškyla 70 – 80 metrų virš vandens. Aišku, kad ir vaizdai nuo tokių aukštybių į vingiuojančią upę, tolių mėlyje dunksančius miškus daro didelį įspūdį. Nuo Birštono atragio matosi Nemunas vienoje pusėje tekantis į vakarus, kitoje – į rytus.

Daugiau kaip pusėje teritorijos žaliuoja miškai. Čia yra gana didelių miško masyvų (Siponių, Žvėrinčiaus, Vėčionių). Didžiausias (2760 ha) Punios šilo masyvas – mažutis lopelis didingų senovės girių, kurios tęsėsi iki pat Prūsijos sienos. Iš visų pusių, išskyrus pietinę dalį,
šilą juosia Nemunas. Yra tik vienas kelias ties Panemuninkais. Punios šilo medynų sudėtis labai marga. Vyrauja pušynai ir eglynai, garsūs savo aukščiu. Siekiant išsaugoti pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikiusį Punios šilo gamtinį kraštovaizdį su mokslui vertingais augalijos ir gyvūnijos kompleksais, dalis šilo (470 ha) paskelbta rezervatu.

Ne taip išgarsintas, bet ne mažiau įdomus ir vertingas Prienų šilas. Čia taip pat yra sengirės tipo medynų, retųjų augalų, auga labai aukšti medžiai. Prienų šile saugoma viena didžiausių meškinio česnako (Allium ursinum) auginviečių Lietuvoje (Drubengio botaninis draustinis).

Parke vyrauja žaliasamaniai pušynai su plačialapių miškų fragmentais ar eglių priemaiša.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 929 žodžiai iš 1843 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.