Nemuno kilpų regioninis parkas
5 (100%) 1 vote

Nemuno kilpų regioninis parkas

TURINYS1. NEMUNO KILPŲ REGIONINIS PARKAS 2

2. Literatūra: 12

NEMUNO KILPŲ REGIONINIS PARKAS

Pirmosios mintys saugoti unikalų Punios šilą, sukuriant čia

Tautos parką siekia prieškario laikus. Tačiau tik 1960 metais įkuriamas

Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis. 1989 metais Vyriausybė priėmė

nutarimą įsteigti Nemuno nacionalinį parką. Tačiau toks parkas įkurtas

nebuvo! Vietoj jo 1992 metais rugsėjo 24 dieną kartu su kitais dvidešimt

aštuoniais broliais gimė Nemuno kilpų regioninis parkas.

Nemuno kilpų regioninis parkas įkurtas unikalių didžiųjų Nemuno

kilpų ir Punios šilo kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kultūros

vertybėms išsaugoti.

Didžiosios Nemuno kilpos, tai 79 km ilgio smarkiai vingiuotas

Nemuno vidurupio ruožas, prasidedantis 3 km aukščiau Punios, pasibaigiantis

1 km žemiau Birštono. Didžiąsias Nemuno kilpas sudaro Punios, Balbieriškio,

Prienų ir Birštono kilpos. Nemuno kilpų regioninis parkas yra centrinėje

Prienų rajono dalyje, apima visą Birštono miestą ir tik Punios šilas bei

Punios gyvenvietė yra šiaurinėje Alytaus rajono dalyje. Nemuno kilpų

regioninį parką supa Kauno marių, Aukštadvario, Veisiejų, Metelių

regioniniai bei Dzūkijos nacionalinis parkai.

Parko teritorijoje yra Punios šilo botaninis zoologinis

draustinis, Degsnės ir Drubengio botaniniai draustiniai, Vizdijos,

Ošvenčios ir Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografiniai draustiniai,

Punios,Siponių kaimo, Prienų šilo, Naravų kaimo, Verknės ir Kalvių

kraštovaizdžio draustiniai, Birštono ir Nemajūnų urbanistiniai draustiniai,

Pelekonių archeologinis draustinis, taip pat Punios šilo rezervatas.

Kas gi įdomaus ir svarbaus yra šioje Lietuvos dalyje, jei nuo

seno brandintos mintys ją saugoti? Pirmiausia, Didžiosios Nemuno kilpos,

sudėtingai išsiraizgiusios maždaug 60-ties kilometrų vingiais, nors tiesiu

keliu nuo Punios iki Birštono pasistumia vos dešimtį.Didžiosios Nemuno kilpos senųjų laikų upeiviui buvo sunkiai

suvokiamos. Kartografai jų nepavaizdavo net palyginti tiksliame 1613 metų

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae“.

Punios ir Birštono kilpos pirmą kartą buvo nubrėžtos 1777 metais Siponių

dvaro žemių planuose. Ir tik 1852 metais Vilniaus universiteto profesorius

Abichtas teisingai pažymėjo Didžiąsias Nemuno kilpas.

Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis apima Nemuno vagą

regioninio parko ribose. Tikslas – išsaugoti savo pobūdžiu bei mastu

unikalią visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje Didžiųjų Nemuno kilpų

(Punios, Balbieriškio, Prienų ir Birštono) hidrografinę struktūrą. Panašias

hidrografines struktūras tegalima kartais sutikti tik skirtingų gamtinių

zonų upėse su vidiškai skirtingu kraštovaizdžiu.

Kas vertė nuledėjimo metu užsimezgusį Nemuną taip smarkiai

kilpinėti, galutinai dar neišaiškinta. Įdomus ir mokslui vertingas Nemuno

slėnis su šlaitais, raguvomis, griovomis. Ypatinga verte išsiskiria

eroziniai atragiai (Nibrių, Kalvių, Birštono), kurių analogų nėra nei

Nemuno nei Nėries slėniuose. Raiškios ir įdomios Daukantų, Pošvenčio

terasinės dubumos. Vienas vaizdingiausių kraštovaizdžių Lietuvoje – Nemuno

slėnio vingis ties Balbieriškio geologine atodanga.

Balbieriškio geologinė atodanga

Birštono atodanga

Hidrografinio tinklo, kaip ir regioninio parko, ašis yra Nemunas.

Į Nemuną, prasigraužę didžiules griovas, raguvas žvaliai gurguliuoja apie

keturiasdešimt upelių. Yra dar keletas nepakeistų, nenumelioruotų Nemuno

intakų (Vizdija, Vadė). Tai savotiški hidrografiniai ir hidrologiniai

paminklai. Todėl be didžiųjų kilpų yra dar du hidrografiniai draustiniai –

Ošvenčios (saugant originalios dvejopos hidrografinės struktūros Ošvenčios

upelį su raiškia erozine pagrauža) ir Vizdijos (saugant natūralumą

išlaikiusį Vizdijos upelį bei jo slėnį).

Didžiausi Nemuno intakai – Verknė ir Peršėkė. Kiti gi – švarūs,

darbštūs upeliukai, iš toliau dažnai geriau girdimi negu matomi, nes

vingiuoja šilais, kažkada pavadinti nuostabiai gražiais vardais: Dubenėlė,

Juodija, Mikasa, Uosa, Sanaunėlis, Viesurkis…

Regis, tokį nedidelį plotą mūsų šalies teritorijoje užima

Nemuno kilpų regioninis parkas, tačiau mūsų upių tėvas Nemunas būtent

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 630 žodžiai iš 2098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.