Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai ir prevencija
5 (100%) 1 vote

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai ir prevencija

112131

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai ir prevencija………………………………………..4

1.1. Nepilnamečių nusikalstamumo bruožai………………………………………………………………………4

1.2. Baudžiamosios atsakomybės ypatumai……………………………………………………………………….6

1.3. Prevencija………………………………………………………………………………………………………………11

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………12

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………………………….13

Įvadas

XXI a. būdingi nuolatiniai sociokultūriniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai, vykstantys visuomenėje. Gyvenimo tempas spartėja nenuspėjamu greičiu, todėl žmonėms tenka greit prisitaikyti prie naujovių, sugebėti iš didelio informacijos kiekio atsirinkti tik tai, kas naudinga. Deja, tai pavyksta ne visiems.

Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, gana jautriai reaguoja į įvairius, joje vykstančius pokyčius, dažnai jam sunkiau prisitaikyti. Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo poelgius bei vertybines orientacijas, o taip pat ir nusikaltėlišką elgesį.

Nepilnamečių nusikalstamumas – sudedamoji visuomenės nusikalstamumo dalis, viena svarbiausių socialinių bei teisinių problemų. Jo lygis vertinamas kaip vienas iš visuomenės dorovinės sveikatos rodiklių.

Nepilnamečiai teisės pažeidėjai kelia nerimą, apie nepilnamečių problemas rašo ne tik kriminologai, psichologai, pedagogai, bet ir įtakingi visuomenės veikėjai, politikai, teisėsaugos pareigūnai. Šioms problemoms spręsti kuriamos valstybinės programos, išleidžiamos didelės pinigų sumos. Tai daroma ne vien tik dėl elementaraus supratimo, kad iš nepilnamečių teisės pažeidėjų gali išaugti pavojingas ir užkietėjęs nusikaltėlis. Visuomenės nariai puikiai supranta, kad nepilnamečių nusikaltimai yra aliarmas jiems patiems, signalas, sakantis, kad kažkas netvarkoje pačioje visuomenėje ir ją kontroliuojančiuose ir reprodukuojančiuose mechanizmuose – šeimoje, mokykloje ir kitose institucijose.

Todėl suprantama, kad nepilnamečių justicijos problema negali būti adresuojama vien teisėsaugai, nes tai visų pirma yra pačios visuomenės problema, kuri turi būti sprendžiama politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis ir tik paskui – baudžiamosiomis.

Nepilnamečių baudžiamąja atsakomybe bei prevencija domėjosi Sakalauskas G., Justickis V., kriminologai Minkovskis G., Čepas A., Bluvšteinas J., Ragauskas P. ir kt.

Taigi mano darbo tikslas – atskleisti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus bei prevenciją.

Uždaviniai:

1. Išryškinti nepilnamečių nusikalstamumo bruožus.

2. Aptarti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

3. Atskleisti prevencijos priemones.

1. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai ir prevencija

1.1. Nepilnamečių nusikalstamumo bruožai

Vaikai pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 1 straipsnį ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnį yra suprantami kaip asmenys iki 18 metų. Nepilnamečiai, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, yra asmenys nuo 14 iki 18 metų.

Pasak I.Leliūgienės, nepilnamečių nusikalstamumas turi savų ypatybių. Jų nusikaltimai – dažniausiai vagystės, plėšimai ir žaginimai, rečiau žmogžudystės ir kūno sužalojimai, vykdomi mokymosi, darbo, gyvenimo, laisvalaikio praleidimo vietose, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Dauguma nusikaltimų planuojami, paaugliai jiems ruošiasi iš anksto, kartais pasitelkia technines priemones.

Ypač dažnai pasitaiko vagystės, kurių metu jaunuoliai pasisavina įvairiausius daiktus – dažniausiai įvairias technines priemones (video, audio aparatūrą, fotoaparatus, mobiliuosius telefonus, motociklus, automobilius ir t.t.), madingus drabužius, brangiųjų metalų dirbinius, kosmetikos priemones, maisto produktus.

Smurtiniai paauglių nusikaltimai (ypač įvykdyti grupėmis) išsiskiria ypatingu žiaurumu ir cinizmu. Tokie nusikaltimai dažniausiai būna vandališki, iš pažiūros – tai beprasmiški veiksmai, dažnai atliekami esant alkoholio poveikiui. Neretai tokios grupės būna pastovios, kai kurie nariai įsilieję į mafijos ar įvairių nusikalstamų grupuočių veiklą. Kas antrai trečiai grupei vadovauja anksčiau jau vykdę nusikaltimus, 19-20 metų amžiaus asmenys.

Būtina pastebėti ir tai, kad beveik visose grupėse būna merginų. Bet įprastai merginos palyginti retai dalyvauja nusikaltimuose, nors yra pasitaikę atvejų, kai veikė stabilios “moteriškos” grupės, vykdžiusios vagystes ir plėšimus.

Rusų mokslininkų tyrimų duomenimis ne tik teisėtvarkos pažeidėjai vaikinai įtraukia merginas į nusikalstamą elgesį, bet ir merginos stimuliuoja jaunuolių
asocialius veiksmus ir grupinius nusikaltimus . Tokios merginos dažniausiai yra kilusios iš varganai gyvenančių šeimų, kuriose smurtaujama, nuolat vyksta išgėrinėjimai. Daugelis jų, nuteistų laisvės atėmimu, sirgo venerinėmis, psichinėmis ligomis, valkatavo, užsiiminėjo prostitucija. Aktyviausi nusikaltėliai – nedirbantys ir nesimokantys nepilnamečiai, mažiau aktyvūs – dirbantys, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Daugelis teisėtvarkos pažeidėjų nesidomi mokslu, darbine veikla, nuolat pažeidinėja drausmę, neturi ryšių su mokslo draugais, bendradarbiais. Paprastai jų aktyvumas nukreiptas į laisvalaikio sferą ir išreikštas dideliu madingų rūbų, pramogų, narkotikų, alkoholio poreikiu. Betikslis laiko leidimas ugdo paauglių neigiamą požiūrį į bet kokią darbinę ar visuomenei naudingą veiklą, į dorovines visuomenės normas, aplinkinį pasaulį, iš kurio jie nuolat laukia agresijos ir siekia smurto kaip pagrindinio saviraiškos būdo.

Nusikaltimų gausėja ir dėl to, kad patys teisėtvarkos pažeidėjai yra įsitikinę savo nebaudžiamumu. Beveik pusė nepilnamečių nusikaltėlių baudžiami lygtinai. Tačiau praktika rodo, kad daugiau nei pusei jų bausmės atidėjimą tenka panaikinti, vėl nusikaltus. Dažniausiai jie nesupranta savo kaltės ir nesuvokia bausmės neišvengiamumo. O pagauti nusikaltimo vietoje, stengiasi visais įmanomais būdais išsisukti, arba daro nusikaltimus taip, kad nepakliūtų į policijos akiratį. Nepilnamečiai, ilgą laiką propaguodami asocialią gyvenseną, sukuria savo gyvenimo filosofiją ir subkultūrą. Tokie negatyvūs požiūriai paaugliškame amžiuje įsitvirtina visam gyvenimui ir tampa viena iš pagrindinių recidyvinio nusikalstamo elgesio priežastimi.

Nepilnamečių nusikaltėlių asmenybėms būdingas menkas gėdos, kaltės jausmas, abejingumas kitų skausmui, jie nesavikritiški. Daugelis dvasiškai nepusiausviri, neprognozuojamo elgesio, pasižymi psichinių anomalijų tendencija, ypač imlūs blogos socialinės aplinkos poveikiui (nedarnios šeimos, ugdymo mokykloje ir šeimoje klaidoms ir kt.).

Išskirtinė vieta tarp nepilnamečių nusikaltėlių tenka asmenims, turintiems psichinių nukrypimų; tai padidina nusikalstamumo tikimybę. Tokie nepilnamečiai sunkiai pritampa visuomenėje, neatsparūs konfliktinei situacijai, linkę į impulsyvius, neapgalvotus poelgius. Paaugliai su pasichinėmis anomalijomis dažniausiai turi socialinių ryšių ir atitinkamoje aplinkoje gali valdyti savo elgesį. Problemos pagilėja laisvės atėmimo vietose, taip pat asocialioje aplinkoje.

Dažniausiai paauglius į nusikaltimą pastūmėja nedarnios šeimos aplinka, kai jie praranda dvasinį ryšį su tėvais, susvetimėja. Tai sąlygoja vaiko nesaugumo pojūtį, nuolatinį nerimą, kartais net mirties baimę.

Nerimas, nuolatinis aplinkos priešiškumo pojūtis, asmenybės bruožų dvilypumas tampa smurtinių, chuliganiškų poelgių priežastimi. Paprastai, emociniams kontaktams šeimoje susilpnėjus, paaugliui sunku perimti teigiamas visuomenės elgesio normas, o jų vietą užima antisocialinių grupių nuostatos; tose grupėse kompensuojamas tarpusavio supratimo šeimoje stygius. Užsienio specialistų nuomone, teisėtvarkos pažeidimai, savižudybės ir kiti asocialūs nepilnamečių poelgiai glaudžiai susiję su emocinio, dvasinio saugumo šeimoje trūkumu, ypač netinkamu motinos vaidmeniu, tenkinant vaiko gyvybinius poreikius (tėvo vaidmuo išryškėja vėliau).

Nusikaltėlio asmenybę gali formuoti ir derami emociniai ryšiai su tėvais, demostruojančiais savo vaikams neteisėtą elgesį visuomenėje. Tokį požiūrį, tokią nuostatą vaikai lengvai pasisavina .

Kriminogenines pasekmes gali sukelti ir šeimos auklėjimas, nukreiptas ne į dorinį asmenybės formavimą, o į materialinių poreikių, užgaidų tenkinimą.

1.2. Baudžiamosios atsakomybės ypatumai

Baudžiamoji atsakomybė yra viena iš nepilnamečių nusikaltimų kontrolės priemonių. Įvairiose šalyse ji yra skirtinga. Šie skirtumai priklauso nuo šalių kultūrinių, ekonominių, politinių, teisinių ir kt. veiksnių. Sąlygiškai galima išskirti tris pagrindinius nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimų reguliavimo modelius:

1. Šalys, kuriose nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė (kaip pagrindinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės dalis) yra atskirta nuo bendrosios baudžiamosios teisės ir reglamentuojama specialiu įstatymu: Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir kt.

2. Šalys, kuriose nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimai reglamentuojami remiantis bendrąja baudžiamąja teise, tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai išdėstyti atskirame BK skyriuje: Bulgarijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kt.

3. Šalys, kuriose nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimai reglamentuojami pagal bendrąją baudžiamąją teisę, o tam tikri atsakomybės ypatumai įtvirtinti atskiruose BK straipsniuose: Estijoje, Kinijoje ir kt.

Pabrėžtina, kad visose šalyse pripažįstama, jog mažamečiai vaikai neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, o brendimo laikotarpio ypatumų nulemtas paauglio elgesys negali būti vertinamas lygiais pagrindais kaip suaugusiųjų. Todėl daugelyje šalių yra nurodomos dvi baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribos, kada asmenys tampa teisiškai atsakingi už
kriminalinius nusikaltimus: nevisiškos baudžiamosios atsakomybės arba nepilnamečių amžiaus riba ir visiškos baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba .

Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o asmuo, kuriam buvo suėję keturiolika metų, atsako už: nužudymą; sunkų sveikatos sutrikdymą; išžaginimą; seksualinį prievartavimą; vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą; šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą; narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę; prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą; transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą. Jei vaikui dar nebuvo suėję keturiolika metų, jam gali būti taikomos auklėjamojo poveikio priemonės:

1 pav. Nepilnamečių auklėjamojo poveikio priemonės (parengta pagal Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d.)

Dabar kiekvieną priemonę aptarsiu atskirai.

Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis. Teismas, skirdamas šią priemonę, raštu išaiškina galimas teisines pasekmes, jeigu nepilnametis ateityje padarytų naujų nusikalstamų veikų.

Jeigu nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, jam gali būti skiriamas turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas. Ši priemonė skiriama ir tuomet, kai nusižengęs asmuo padarytą žalą gali pašalinti savo darbu. Tai turi būti padaryta per teismo nustatytą terminą.

Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Tačiau nepilnametis turi sutikti vykdyti tokius darbus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1681 žodžiai iš 3300 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.