Nepilnamečių nusikalstamumas
5 (100%) 1 vote

Nepilnamečių nusikalstamumas

1121

TURINYS

Tikslai ir uždaviniai……………………………………………………………………………………….3

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………..4

Nepilnamečių nusikalstamumo priežastys…………………………………………………………5

1. Šeima ir nepilnamečių nusikalstamumas…………………………………..6

2. Bendraamžių įtaka…………………………………………………………………7

3. Mokykla……………………………………………………………………………….8

Nepilnamečių nusikalstamumo statistika 2002 m……………………………………………….9

Išvados………………………………………………………………………………………………………..10

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………11

Priedai………………………………………………………………………………………………………..12

1. Instrumentarijus…………………………………………………………………13

2. Anketa………………………………………………………………………………14

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tikslas – atskleisti nepilnamečių nusikalstamumą Lietuvoje.

Uždaviniai:

1. Paanalizuoti nepilnamečių nusikalstamumo priežastis.

2. Apžvelgti Lietuvos nepilnamečių nusikalstamumo statistinių duomenų analizę

3. Sudaryti anketą, bei instrumentarijų.

ĮVADAS

Nepilnamečių nusikalstamumas ir jo prevencija yra labai sudėtinga ir aktuali problema. Tai viena iš specifinių problemų, su kuria susiduria kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos dydžio, ekonominės ar socialinės padėties. Nusikalstamumas – blogis, kurio padarinius patiria labai didelė visuomenės dalis. Dėl nusikaltimų žmonės netenka gyvybės, sveikatos, garbės, turto, pasitikėjimo asmens ir visuomenės saugumu, socialiniu teisingumu.

Nepilnamečių nusikalstamumas kelia didelį susirūpinimą valstybinėms valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijoms bei visai visuomenei. Paaugliai – visuomenės ateitis ir nuo jos priklauso žmonijos gerbūvis. Nemažėjantis nepilnamečių nusikalstamumas, nevaržoma žiniasklaidos įtaka bręstančiai asmenybei, turi labai didelės įtakos jaunosios kartos moralės principams, nuoširdumui, galiausiai ir pačiam požiūriui į kito žmogaus laisvę, gyvybę ir turtą. Nepilnametis, kaip asmenybė formuojasi nuosekliai, nuo vaikystės iki pilnametystės. Jis labai imlus įvairioms įtakoms, greičiau, nei suaugęs žmogus, priima „nusikalstamas vertybines nuostatas“, lengviau įsijungia į nusikalstamą veiklą.

Nusikalstamumas – socialinis reiškinys, kurio nepavyksta išvengti nei vienai valstybei. Tačiau jo būklė ir prevencijos metodai atskirose šalyse yra skirtingi. Tai priklauso nuo įvairiausių socialinių, ekonominių, teisinių, religinių ir kitokių priežasčių. Lietuvoje nusikalstamumas auga, keičiasi ir jo kokybė – jis “sunkėja”. Ne paslaptis, kad dalis jaunimo įsitraukia ir į neformalią veiklą. Reikia rūpintis jaunimu jų laisvalaikiu, mat jaunų žmonių klystkeliai neretai būna lemtingi ne tik jiems, bet ir tiems kas su jais susijęs.

Šis darbas yra svarbus tuo, kad nustačius nusikaltimų priežastis, nuodugniau pažvelgus į socialinės aplinkos įtaką besiformuojančiai asmenybei, galima būtų efektyviau taikyti prevencines priemones.

NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMO PRIEŽASTYS

Literatūroje yra nurodoma, kad žodis prevencija yra kelio užkirtimas tam tikram reiškiniui. Vadinasi, norint kam nors užkirsti kelią, būtina žinoti kam, t.y., būtina išsiaiškinti dėl kokių priežasčių, veiksnių, atsiranda vienoks ar kitoks reiškinys. Darbe bus bandoma atskleisti pagrindinius veiksnius, kurie turi įtakos atsirasti nusikalstamai veiklai nepilnamečių tarpe. Didesnis dėmesys skiriamas socialiniams veiksniams, turintiems įtakos nepilnamečių nusikaltimams, t.y. faktoriams, kurie lemia nepageidautiną asmenybės socializaciją.

Pradedant kalbėti apie nusikaltimų priežastis, visų pirma reiktų apsibrėžti, kaip yra traktuojamos priežastys. Yra nurodoma, kad „nusikalstamumo priežastys galėtų būti suprantamos kaip faktoriai, darantys įtaką formuojantis asmenybės vertybinėms orientacijoms, kurios sudaro prielaidas konkrečiose situacijose pasirinkti nusikalstamo elgesio modelį. Kitaip tariant, nusikalstamumo priežastys atsako į klausimą, kodėl žmonėms atsiranda polinkis elgtis nusikalstamu būdu.“ [Problemos, aktualijos, patarimai, informacija, 1998. p. 12]. Yra išskiriama ir tiesioginė nusikaltimo priežastis – asmenybiniai ypatumai, kurių atsiradimui, susiformavimui turi įtakos aplinkos sąlygos (netinkamas auklėjimas, neigiami tarpusavio santykiai, nepalanki ekonominė situacija ir t.t.). Toliau darbe bus smulkiau analizuojami, pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos atsirasti neigiamoms nuostatoms, neigiamiems poelgiams, tai: šeimos įtaka, bendraamžių tarpusavio santykiai, mokyklos vaidmuo.

1. Šeima ir nepilnamečių nusikalstamumas

Pirmasis nepilnamečio socializacijos agentas – šeima. Kas vyksta šeimoje ir gali lemti nepilnamečio nusikalstamumą. Šeima yra vaiko gyvenime
labai svarbi. Tai vienas iš svarbiausių agentų, lemiančių asmenybės formavimąsi: ji perduoda socialines vertybes, moko dorovės, moralės ir t.t. Šeimos įtaka vaikui didžiausia pirmaisiais jo gyvenimo metais, po to ši įtaka silpnėja, tačiau tai ką vaikas patyrė šeimoje, ko ten išmoko, ko buvo iš jo tikimasi, turi didelę reikšmę jo elgesiui. Prie nusikalstamo elgesio modelio gali atvesti šeimoje vykstantys procesai: grubumas, žiaurumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, auklėjimo klaidos, blogos materialinės sąlygos ir pan.

Tėvų šiluma ir meilė lemia koks išaugs vaikas. Vaikai nusikaltėliais dažnai tampa dėl nepalankių vystymosi sąlygų. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, jei juos atstumia, ignoruoja jų norus, poreikius, jei vaikai jaučiasi nereikalingi ir šeimoje nėra atsižvelgiama į vaiko interesus, tai tokiu būdu vaikas gali pradėti ieškoti būdu kaip visa tai „kompensuoti“. Pavyzdžiui, vaikas gali pradėti vogti, taip tikėdamasis atkreipti tėvų dėmesį į save. Nusikalstamam elgesiui atsirasti taip pat įtakos turi ir šeimos socialinis statusas. Nusikaltimus dažnai daro beglobiai, gatvės vaikai, vaikai, gyvenantys asocialiose, nedarniose, problematiškose šeimose, kur nuolat patiriama psichologinė, fizinė ir seksualinė prievarta.

Šeima yra vienas iš pagrindinių faktorių, įtakojančių delinkventišką elgesį. Nėra vienintelio požymio, pagal kurį galima būtų nustatyti kokios šeimos susidurs su nepilnamečių nusikalstamumo problema. Tačiau pagrindiniais bruožais, kurie gali turėti nusikalstamumo atsiradimui, yra laikomi šie: struktūriškai nepilna šeima, smurtas, naudojamas vaikų ar kitų šeimos narių atžvilgiu, tėvų nusikalstamumas, tėvų užimtumas bei vaikų apleistumas, šeimoje vyraujantys konfliktai, nuolatinė įtampa. Jei vaikas yra užmirštas savo tėvų, jei jis mato netinkamą pavyzdį (girtuokliavimą, narkotinių medžiagų vartojimą, smurto naudojimą), jei vaikas augdamas nesulaukia iš savo šeimos meilės, šilumos ar pritarimo, tai didelė tikimybė, kad toks vaikas pasuks nusikalstamumo keliu. Toks vaikas nevertins visuomenėje priimtų nuostatų, vertybių, visa jo veikla bus antivisuomeninė. Šeima turi labai didelę įtaką žmogaus dorovinei brandai, dvasinių vertybių susiformavimui. Tėvai turi gerbti vaiko jausmus, nuomonę, gebėjimą pačiam priimti sprendimus, spręsti problemas, tėvai turi gerbti ir pripažinti vaiko individualumą. Auklėjimo stiliai, šeimoje vyraujanti vertybių sistema, šeimos orientacija gali stimuliuoti ir įtakoti nusikalstamo elgesio atsiradimą.

2. Bendraamžių įtaka

Netinkamas tėvų elgesys, šaltas emocinis klimatas, grubūs šeimos narių tarpusavio santykiai formuoja vaiko egoizmą, jo priešišką nusistatymą kitų žmonių atžvilgiu. Tokie vaikai nemato reikalo dirbti, nemato reikalo gerbti įstatymo. Dažnai jie susideda su netinkamomis paauglių grupėmis. Draugų poveikis taip pat turi įtakos tam ar vaikas ateityje darys nusikaltimus ar ne. Jei vaiko nepriima bendraamžiai, jei jie jį atstumia, jei iš jo tyčiojasi mokytojai ir jo klasiokai, jei su juo niekas nenori draugauti, tai didelė tikimybė, kad toks vaikas pasirinks nusikaltėlio „karjerą“. Jei vaikui dažnai nesiseka tiek mokykloje, tiek bendravime su savo amžiaus vaikais, jis pradės ieškoti tokių veiklos sričių, kuriuose jis galėtų patirti sėkmę, kuriuose jis bus gerbiamas ir susilauks pripažinimo. Taip vaikas atsiduria nusikalstamuose paauglių grupuotėse.

Nepilnamečių nusikalstamumas pasidalija į dvi grupes – grupinį ir pavienį nusikalstamumą. Grupinis nepilnamečių nusikalstamumas yra pavojingesnis, kadangi į savo ratą gali įtraukti žymiai daugiau asmenų, be to tai daugiau plintantis reiškinys, kadangi jis susijęs su šio amžiaus būdingu aktyviu grupiniu bendravimu. Šiame amžiuje vaikams ypatingai yra svarbi draugų nuomonė, palaikymas, svarbus pats jungimasis į grupes.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1152 žodžiai iš 2212 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.