Nepilnamečių nusikalstamumas ir žiniasklaida
5 (100%) 1 vote

Nepilnamečių nusikalstamumas ir žiniasklaida

TURINYS

1. Įvadas

2. Kas yra žiniasklaida

3. Žiniasklaida – žmogaus gyvenimo scenarijaus kūrėja

4. Televizija, kaip masinės kultūros nešėja

5. Paaugliai ir žiniasklaida

6. Neigiama žiniasklaidos įtaka

7. Nepilnamečių nusikalstamumo problema

8. Išvados

9. Panaudota literatūra

ĮVADAS

Kiekvienos demokratinės valstybės, tame tarpe ir Lietuvos, svarbiausia vertybė – žmonės, jų ateities perspektyvos. Didelis dėmesys turi būti nukreiptas į vaikų ir jaunimo ugdymą. Šioje nuolat besikeičiančioje visuomenėje reikalingas sąžiningas, doras, inteligentiškas, gerbiantis savo kultūrą bei kalbą žmogus. Tačiau vis dažniau tenka atsisukti į dabartinį, greitai bręstantį jaunimą, kuris yra pilnas agresijos, žiaurumo, nejaučia pagarbos aplinkiniams. Iškyla klausimas, aktualus daugeliui – kas tai įtakoja.

Žiniasklaidos pranešimai neabejotinai yra vienas iš socialinės realybės suvokimą įtakojančių veiksnių. Paveikiausi žiniasklaidos propaguojamoms vertybėms yra vaikai ir jaunimas. Psichologai, palyginti neseniai įsitraukę į žiniasklaidos tyrimus, jos poveikį šiai auditorijai dar labiau sureikšmina.

Žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime yra ypatingas. Ji tampa lyg dar vienas gyvybiškai svarbus žmogaus poreikis (kaip oras, maistas, seksas ir miegas), be kurio sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą – ryte skaitome laikraščius, dieną klausome radijo, vakare žiūrime televizijos laidas. Be to, nuolat naudojamės ir internetu, o turėdami laisvesnę valandėlę neretai perverčiame ir žurnalus. Visa tai rodo, kad žiniasklaidos turinys turi galimybę daryti įtaką mūsų požiūriui, vertybėms ir net gyvenimo būdui.

Vaikai televizijos laidas pradeda žiūrėti nuo pat ankstyvosios vaikystės ir prie televizorių ekranų praleidžia vis daugiau laiko . Reikia propažinti, jog vaikai neretai žiūri ne tik jiems, bet ir suaugusiesiems skirtas laidas.

Šiame referate bus kalbama apie nepilnamečių nusikalstamumą ir žiniasklaidos įtaką. Nusikalstamumas yra labai opi problema ne tik Lietuvoje. Nepilnamečių nusikalstamumas didėja greičiau nei nusikalstamumas apskritai. Tai ypač nepalanki tendencija, nes jau dabar beveik pusė visų nustatytų nusikaltimus padariusių asmenų sudaro 14 – mečiai, o apie 60 % tokių asmenų 14 -19 metų amžiaus asmenys.

Taigi, kaip yra susijęs nepilnamečių nusikalstamumas ir agresyvus elgesys su žiniasklaida, kuri net ir pasyviai perduodama informaciją apie įvykius, pramogas, ugdo sensacijų bei pramogų laukiantį, trokštantį žmogų; formuoja jo gyvenimo nuostatas bei elgesio modelį. Juk vaikai, palyginti su suaugusiaisiais, yra įtaigesni televizijos laidoms, kadangi dar neturi stabilios vertybių sistemos, sunkiai atskiria demonstruojamą fantazijų pasaulį nuo realybės.

Kas yra žiniasklaida

Masinės komunikacijos priemonės dar kartais yra pavadinamos terminu “žiniasklaida”. Kaip teigia V. Gudonienė, visuotinai priimtas terminas žiniasklaida „kiek susiaurina masinės komunikacijos sampratą, tuo būdu akcentuojama tik viena iš daugelio jos funkcijų“

„Žurnalistikos enciklopedijoje“ žiniasklaidos sąvoka apibrėžiama kaip organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje; viešosios informacijos rengėjai, visuomenės informavimo priemonės; spaudoje paskelbtos publikacijos, transliuotos RTV laidos.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje visuomenės informavimo priemonės apibrėžtos kaip knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija, išskyrus techninius ir tarnybinius dokumentus, taip pat vertybinius popierius.

Žiniasklaida gali būti nacionalinė, regioninė ir užsienio šalių. Tradicinės žiniasklaidos formos yra trys: spauda, radijas ir televizija. Greičiausiai informaciją paskleidžia naujienų agentūros, kurių pranešimais neretai vadovaujasi ir prieš tai išvardytos visuomenės informavimo priemonės. Įtakingiausios yra televizija ir spauda, nors plačiausią auditoriją turi radijas. Spaudai atstovauja laikraščių (savaitraščių ar dienraščių) bei žurnalų žurnalistai. Televizija gali būti visuomeninė, komercinė, gali būti transliuojama visoje šalyje arba tik atskiruose regionuose. Pastaruoju metu prie žiniasklaidos priskiriamas ir internetas. Internetas paprastai naudoja informaciją iš kitų žiniasklaidos šaltinių ir turi pasaulines platinimo galimybes.

Šiandienė žiniasklaidos formų gausa aktualizuoja žiniasklaidos vaidmens ir įtakos tyrimus. Žiniasklaidos vaidmens reikšmingumo suvokimą pabrėžia ir socialinio išmokimo teorijos kontekstas. Pagrindinis socialinio išmokimo teorijos teiginys, kad individas socialinio elgesio išmoksta stebėdamas, atveria naujas žiniasklaidos priemonių įtakos sferas.

Žiniasklaidos pranešimai neabejotinai yra vienas iš socialinės realybės suvokimą įtakojančių veiksnių. Paveikiausi žiniasklaidos propaguojamoms vertybėms yra vaikai ir jaunimas. Psichologai, palyginti neseniai įsitraukę į žiniasklaidos tyrimus, jos poveikį šiai auditorijai dar
labiau sureikšmina. Televizijos poveikio vaikams ir jaunimui analizės pagrindu psichologai konstatuoja, kad jauną žmogų mažai kas gali apsaugoti nuo šios žiniasklaidos priemonės įtakos.

Šiuolaikinė mūsų visuomenė su VIP (Visuomenės informavimo priemonės) susitinka jau nuo mažens. Vieni pasakytų, kad tai puiku, kai žmogus sugeba manipuliuoti informacijos srautais dar gerai nesuvokdamas kokią reikšmę jie turi jo gyvenime. Taip, iš tiesų VIP tai lyg milžiniška kultūra, palaipsniui įsiliejusi į mūsų kasdienybę. Tai mechanizmas, vis labiau ir labiau įtraukiantis vis jaunesnius mūsų visuomenės atžalas.

Žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime yra ypatingas. Ji tampa lyg dar vienas gyvybiškai svarbus žmogaus poreikis (kaip oras, maistas, seksas ir miegas), be kurio sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą – ryte skaitome laikraščius, dieną klausome radijo, vakare žiūrime televizijos laidas. Be to, nuolat naudojamės ir internetu, o turėdami laisvesnę valandėlę neretai perverčiame ir žurnalus. Visa tai rodo, kad žiniasklaidos turinys turi galimybę daryti įtaką mūsų požiūriui, vertybėms ir net gyvenimo būdui. Perfrazuojant žinomą Merfio dėsnį galima pasakyti, kad žiniasklaida veikia visus – tuos, kurie pripažįsta, kad jiems įtaką daro žiniasklaida ir tuos, kurie šios įtakos nepripažįsta. Visuomenės informavimo priemonės atlieka nevienareikšmį vaidmenį individosocializacijos procese. Vieną vertus, teigiamą, siejamą su tam tikrų žinių ir objektyviu informacijos perdavimu, kurį individas panaudoja socializacijos reikmėmis, kitą vertus, negatyvų (pvz., prievartos, kaip vienintelio būdo spręsti visas problemas, vaizdavimas ekrane, spaudoje), kuris gali gerokai apsunkinti individo socializaciją konkrečioje visuomeneje.

Žiniasklaida – žmogaus gyvenimo scenarijaus kūrėja

Žiniasklaidos įtaka žmogui – ir ypač jaunam – yra milžiniška. Net lemtinga. Tokia, kokia ji nebuvo visus beveik 400 metų nuo pirmųjų laikraščių atsiradimo. Atlikdama dvi funkcijas – teikdama informaciją ir linksmindama – žiniasklaida teigia esanti vartotojo interesų tenkintoja. Ar iš tikrųjų taip yra?

Žiniasklaida net ir pasyviai perduodama informaciją apie įvykius, pramogas ugdo sensacijų bei pramogų laukiantį, trokštantį žmogų; formuoja jo gyvenimo nuostatas bei elgesio modelį. Kitaip tariant – pati susikuria savo vartotoją, kuris aklai tiki, kad žiniasklaida jam tarnauja.

Gavusi iš visuomenės signalus, žiniasklaida savo nuožiūra juos paverčia reikšmingais įvykiais; sužinojusi žmonių nuomones, jas paverčia gyvenimo normomis; moko mus visus, kaip gyventi, reikalauja, kad laikytumės etikos normų ir įstatymų, pati sau to tarsi netaiko – pati veikia beveik nevaržoma ir nekontroliuojama; pati nustato, kas verta skelbti, o kas – ne; pati išdėlioja svarbos seka, pati interpretuoja, pati įtraukia į svarstymą visuomenę.

Kokią įtaką daro žiniasklaida? Jaunimui ji yra informacijos šaltinis. Mokykla yra akademinių žinių perteikimo vieta, šeima – buitinio gyvenimo, šeimos tradicijų perteikimo vieta, o žiniasklaida moko gyventi (reklaminiais tekstais ir vaizdais, muilo operomis, trileriškais pojūčiais, informacija apie vartojimą). Psichologai juos dabar vadina gyvenimo įgūdžiais.

Žiniasklaida padeda jaunam žmogui susiformuoti savo įvaizdį:

įvardija jaunystę kaip privalumą, savotiškai pataikauja jaunam žmogui – tik jaunam žmogui atviri visi keliai, tik jauno žmogaus laukia darbo vietos, tik jaunas žmogus (skelbimuose įvardyta, kad į darbo vietą laukia jauno (iki 25 metų), įvaldžiusio informacines technologijas, mokančio anglų kalbą bei komunikabilaus);

moko jį kalbėjimo manierų (jaunuomenė ima suprasti, kad “taip kalba visi”) – prabyla jaunimo slengu, kurį mes pavadiname žargonu – tai jaunimui labai patinka;

diktuoja ir demonstruoja madas (parfumerijos era, šalin plaukelius – tegyvuoja depiliatoriai); prabyla apie sveiką gyvenseną ir dietas (gražią figūrą per 12 minučių, mielių vonią, padedančią sulieknėti); parodo, papasakoja sėkmingo gyvenimo istorijas (nuolat kalba apie šlovės takus, šlovės kainą) – taip parodo sektiną gyvensenos (gyvenimo būdo) pavyzdį (labiausiai akcentuodama TV žvaigždžių gyvenimo istorijas);

per skelbimus ar gyvenimo istorijų pasakojimus įvardija socialinį užsakymą – ką turi žinoti, gebėti jaunas žmogus, kad koptų karjeros laiptais; tai profesinio orientavimo vieta (tai, ką mes iš mokyklos kaip sovietinę atgyveną išgujome) – įvardija prestižines profesijas; atsako į klausimus, į kuriuos iš suaugusiųjų negauna jaunas žmogus (net ir apie tą patį seksą); įvardija stabus, garbinimo objektus – tos pačios žiniasklaidos atstovus, muzikos žvaigždes, podiumo gražuoles; smurto pavyzdžiais (juos įvardija kaip garbingą savigyną) parodo, net moko, kaip galima už save pakovoti;

jauną žmogų moko globalizacijos dėsnių – gyventi judriai, neprisirišant prie vietos – sudaro jam galimybę pasijusti pasaulio dalimi.

Šis amžius stulbina informacinių technologijų veržlumu – it stebuklų lazdele mostelėjus, nyksta ribos ar uždraustos teritorijos. Todėl net žmogaus sąmonė ir jausmai, jo dvasinis pasaulis tampa arena, kurioje, pačiam žmogui sutinkant ar prieš jo valią, susigrumia etiniai požiūriai, moralinės, kultūros
vertybės, fakto tiesa, interpretacijos, nuomonės ir pramanas. Viešoji informacija turtina asmenybę, praplečia jos horizontus, tačiau dažnai ir niveliuoja, skurdina, primeta standartus. Laimei, žmogus turi pasirinkimo laisvę – iš milžiniško srauto jis renkasi sau tinkančią informaciją, ją apmąsto ir vienaip ar kitaip panaudoja. Tačiau iškyla klausimas – kaip tokia pasirinkimo teise pasinaudoja paaugliai?

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1501 žodžiai iš 4847 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.