Nepilnamečių nusikalstamumas
5 (100%) 1 vote

Nepilnamečių nusikalstamumas

ĮVADAS

Nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumas visame pasaulyje yra viena iš aktualiausių socialinių problemų.

Žmogaus asmenybės formavimasis prasideda nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų. Tai socializacijos procesas, kurio metu perimama vertybių sistema, socialinė patirtis. Šiame procese asmenybė patiria ne tik tikslingus, bet ir sunkiai reguliuojamus bei prognozuojamus aplinkos poveikius.

Socializacijos proceso metu asmenybė gali perimti pačias įvairiausias elgesio formas – kaip prosocialas, taip ir asocialas. Pastaruoju atveju susiduriame su nepageidautinu asmenybės socializacijos variantu – desocializacija. Jam esant, asmenybė laipsniškai perima asocialias elgesio normas bei vertybes, ima tenkinti savo poreikius socialiai nepriimtinais būdais, ignoruoja prosocialios aplinkos poveikius.

Pataraisiais metais Lietuvoje nepilnamečių padarytų nusikaltimų rodikliai tapo stabilesni, tačiau jie vis dėlto yra nemaži.

Yra susidariusi nepalanki vaikų nepriežiūros, jų nusikalstamumo padėtis ir jos plėtros tendencijos. Šiuo metu yra deformuojama šeimos dorovė, mažėja vaikų saugumas. Vis daugiau vaikų netenka tėvų globos, jie socialiai ir pedagogiškai apleidžiami.

Susidarę prieštaravimai tarp pakitusios faktinės vaikų padėties šeimoje ir visuomenėje, naujai besiformuojančių rinkos santykių ir smarkiai pasenusios teisinės norminės bazės, reglamentuojančios vaikų teises, jų apsaugą, gynimą ir vaikų nusikalstamumo prevenciją šalyje. Ypač nepakankamai įstatymo reglamentuota vaikų nusikalstamumo prevencija.

Referato tikslas – analizuoti moksleivių ankstyvąjį nusikalstamumą.

Rašant šį darbą buvo keliami šie uždaviniai:

• Paanalizuoti nusikalstamo elgesio kilmę;

• Išsiaiškinti socialinio nusikalstamumo veiksnius;

• Atskleisti nuteistų nepilnamečių bruožus;

• Aptarti nepilnamečių nusikaltimų prevenciją.

1. Nusikalstamo elgesio kilmė

Apie nusikalstamo elgesio kilmę kalbėti nėra lengva – teorijų yra daug ir nė viena iš jų negali pretenduoti į absoliučią tiesą. Jos tik papildo viena kitą. Pasak žymaus austrų psichiatro ir psichoterapeuto Viktoro Emilio Franklio, „ nusikaltimo priežasčių iki galo neįmanoma išaiškinti, kadangi jos negali būti kildinamos vien iš biologinių, psichologinių ir (arba) sociologinių veiksnių. Visiškai paaiškinti kieno nors nusikaltimą būtų tolygu pateisinti jo ar jos kaltę ir regėti jame ar joje ne laisvą ir atsakingą žmogų, bet taisytiną mašiną.“ Tačiau kriminologijos mokslas, pripažindamas kiekvienos teorijos reliatyvumą, vis dėlto teigia, kad jau šimtametę istoriją turinčios psichologų, sociologų, kriminologų ir kitų sričių specialistų įžvalgos nusikalstamumo tematika turi savyje dalį tiesos, pagrįstos ir empiriniais tyrinėjimais. Keletas pagrindinių teorinių krypčių:

1. Biologinės koncepcijos

Nusikalstamumo priežasčių ieškoma biologinėse nusikaltėlio charakteristikose. Teigiama, jog dalis asmenų jau gimė nusikaltėliais su jiems būdingomis biologinėmis savybėmis. Daroma išvada, kad nusikaltimas yra natūralus ir neišvengiamas reiškinys, kaip ir gimimas, mirtis, psichinė liga, todėl nusikaltėlio negalima pataisyti. Jį galima sunaikinti, arba visiems laikams izoliuoti nuo visuomenės. Šios teorijos šalininkai buvo įsitikinę, kad apsigimusio nusikaltėlio atavistiniai bruožai pasireiškia ne tik elgesiu, bet ir kūno ypatybėmis, būtent kaukolės forma, rankų ilgiu, gausiu plaukuotumu ir t.t. Pagal šias ypatybes buvo bandoma netgi nustatyti, kokį nusikaltimą jis padarys – nužudymą, išžaginimą, vagystę ar kitą. Buvo manoma, kad vien anatominių požymių užtenka, kad potencialiam nusikaltėliui būtų galima taikyti prevencines priemones. Šios teorijos kritikai pabrėždavo , kad ji ignoruoja nusikalstamumo ryšį su socialinėmis sąlygomis, neturinčiomis nieko bendra su biologinėmis atskirų asmenų organizmo savybėmis. Be to, vėlesni tyrimai parodė, kad biologines savybes, priskirtinas nusikaltėliams, gali turėti bet kuris žmogus.

2. Ekonominės koncepcijos

Akcentuojama, jog didžioji dalis nusikaltėlių priklauo žemiausiems socialiniams sluoksniams. Tvirtinama, jog bloga socialinė padėtis verčia elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms normoms. Kita vertus, tokia padėtis reiškia griežtesnę formalią socialinę kontrolę šių asmenų atžvilgiu. Kriminologijoje plačiai paplitęs anomijos teorijos nuo normos nukrypstančio elgesio aiškinimas. Anomija reiškia tam tikrą moralinės tuštumos jausmą, normų nebuvimo būseną, kuri kyla tuomet, kai žmogaus viltys (jo vetrybės) viršija realias jų įgyvendinimo galimybes (socialinę padėtį). Anomija kyla tuomet, kai iškyla prieštaravimas tarp visuomenėje vyraujančių vertybių ir turimų resursų. Bet kurioje visuomenėje galima pastebėti nelygiateisiškumo viešpatavimą, nepaisant visų teisinių deklaracijų. Žmogus gali įvairiai reaguoti į tokią vidinę įtampą, atsirandančią dėl negalimybės pasiekti vyraujančių vertybių dėl turimų resursų stokos: prisitaikydamas prie esamos situacijos, imdamasis novacijų ( siekdamas tikslų nelegaliais būdais), atsisakydamas tikslų, pasitraukdamas, pasipriešindamas. Anomijos teorija akcentavo svarbų dalyką – neturtas arba galimybių nebuvimas nesukelia nusikalstamumo. Tam reikia,
kad būtų prieštaravimas tarp žmogaus vertybių ir realių galimybių jas pasiekti.

3. Kultūrinės teorinės koncepcijos

Nusikalstamas elgesys priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Vaikų ir jaunimo elgesys yra visuomenės kultūrinio konteksto atspindys, nes elgesio stereotipų išmokstama kultūros kontekste.

Svarbų vaidmenį jaunimo gyvensenoje atlieka subkultūrinės grupės. Subkultūros teorija teigia, kad subkultūra padeda sušvelninti anomijos įtampą, suteikia galimybę „socialiai pakilti“. Jauno žmogaus izoliavimas ( nuo galimybės siekti socialių tikslų) verčia jį ieškoti tokio paties likimo žmonių grupės, kuri tampa užuovėja ir priemone pabėgti. Tokiu būdu susiformuoja subkultūrinė grupė, turinti savas taisykles ir tradicijas, neretai priešingas visuomenėje vyraujančiomis.

Kriminologai atkreipia dėmesį į tai, kad bet kurioje valstybėje, ypač gerai išsivysčiusiose, neproporcingai didelį nusikaltėlių skaičių sudaro ne tos valstybės pagrindinių etninių grupių nariai, emigrantai, pabėgėliai ir pan. Tai leidžia kalbėti apie tam tikrą subkultūrinių grupių susidarymą šalies viduje. Tačiau, kita vertus, dažniau nusikalsti šių grupių asmenis gali versti išimtinai ekonominės bei socialinės sąlygos: žemesnis pragyvenimo lygis, nedarbas, didesnė tarpusavio konkurencija, kultūrinių šaknų neturėjimas ir pan.

4. Norminės koncepcijos

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikaltimas atpažįstamas pagal baudžiamosios teisės normas. Jų priėmimas ir taikymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Konsensuso ir konflikto teorijos atkreipė dėmesį į sprendimų priėmimo valstybėje procesą. Nėra visuotinio sutarimo dėl to, kokios veiklos turėtų būti baudžiamos, o kokios ne. Todėl socialinės grupės, turinčios didesnę įtaką, gali primesti savo valią kitoms. Socialiniai bei psichologiniai šių koncepcijų aspektai išryškino baudžiamųjų normų taikymo tendencingumą. Socialiniai-organizaciniai aspektai – nusikalstamo elgesio registravimas daugeliu atvejų priklauso nuo teisėsaugos organizuotumo ir darbo intensyvumo. Praktiškai beveik kiekvienas žmogus yra padaręs tai, ką baudžiamasis įstatymas vertina kaip nusikalstamą elgesį . Kriminologiniai tyrimai įvairiose pasaulio šalyse parodė, kad iki 90 proc. Visų žmonių jaunystės (ypač paauglystės) amžiuje yra padarę teisei priešingų veikų, kurių didžioji dauguma taip ir liko paslaptyje (pvz., žalojimai, vagystės, chuliganizmas, nepilnamečių nugirdymas, tvirkinamieji veiksmai ir pan.). Buvo pastebėta, kad vėliau, išaugus iš tam tikro amžiaus, antisocialaus elgesio požymiai išnykdavo ir vyresniame amžiuje šie asmenys nebenusikalsdavo. Taigi paauglystės amžiuje, kai daug eksperimentuojama, nusikalstamas elgesys tam tikroje bendraamžių grupėje yra norma, o ne nukrypimas nuo jos. Nuo visuomenės priklauso, kokio pobūdžio jaunų asmenų visuomenei priešišką elgesį ji toleruoja ir kaip elgiasi su tais, kurie peržengia šią ribą.

5. Psichoanalizė

Remiamasi psichodinaminiais procesais, dėl kurių vaikystėje patirta skriauda (pvz., seksualinė prievarta, nuolatinis smurtas) transformuojasi į priešiškus jausmus kitiems žmonėms. Iš tiesų kriminologiniai tyrimai parodė, kad dažnai mušami vaikai vėliau neretai patys tampasmurtautojais. Psichoanalitiniu požiūriu galima vertinti ir žiniasklaidos įtaką nusikalstamam elgesiui: katarsio teorija teigia, kad asmuo, matydamas smurtinius vaizdus ir priimdamas su smurtu susijusią informaciją, neutralizuoja savo neigiamą energiją. Šios teorijos oponentai mano, kad su smurtu susijusi informacija skatina tam tikrose situacijose smurtauti, praktiškai išbandyti matytas smurtines scenas.

6. Socialinės kontrolės koncepcijos

Socialinės kontrolės ir socialinių ryšių koncepcijos iškėlė mintį, kad visi žmonės yra potencialūs nusikaltėliai, tačiau priešingai elgiasi silpnos savikontrolės asmenys, tie, kurie menkai kontroliuojami neformalios aplinkos, neturintys tamprių tarpusavio ryšių su kitais žmonėmis ir institucijomis. Skiriami keturi ryšių lygiai: 1.) emocionalus santykis su artimais žmonėmis; 2.) įsipareigojimas visuotinai pripažintų tikslų ir taisyklių atžvilgiu, taip pat savo veiksmų pasekmių numatymas; 3.) užsiėmimas socialiai pripažinta aktyvia veikla, taip pat ir laisvalaikio organizavimas; 4.) pritarimas socialinėms bei teisinėms normoms, jų priėmimas ir laikymasis. Vėliau išsivystė teorijos, akcentavusios asmens elgesį konkrečioje situacijoje, kai neretai randamas tariamas pasiteisinimas normoms priešingam savo elgesiui ( neutralizacijos technika), pvz., pabrėžiant nukentėjusiojo blogą elgesį, jo paties kaltę, iškeliant aukštesnes normas ( draugystę, solidarumą ir kt.), priekaištaujant korumpuotai policijai ar pan.

7. Socialinės mokymosi koncepcijos

Antisocialaus elgesio, kaip ir bet ko kitko gyvenime, yra išmokstama. Socializacija yra procesas, kurio metu žmogus išmoksta grupės, kuriai jis priklauso, normų, vertybių orientacijų. Tai – per socialinę aplinką perduodamas elgesio būdų, mąstymo stilių, jausmų, žinių, motyvacijos ir vertybinių orientacijų mokymasis. Mokymosi procesas vyksta stebint, mėgdžiojant, lyginant, vengiant, bandant ir suvokiant. Jis gali būti intensyvesnis arba lėtesnis. Mokymosi procese vieni labiau reaguoja į baudimą už netinkamą
kitiems svarbesnis yra paskatinimas už tinkamą elgesį. Socializacijos tikslas yra intelektualių sugebėjimų ir pasitikėjimo savimi įgijimas, pasiekimų motyvacija, sąžinės formavimas, sugebėjimas ir pasirengimas produktyviam konfliktų sprendimui ir solidarumui. Jeigu perteikimo procesas – priklausomai nuo vyraujančių lūkesčių – yra klaidingas arba nepilnas, šis trūkumas gali vesti prie normų ir elgesio konfliktų, taigi ir prie baudžiamojo įstatymo pažeidimo.

8. Socialinės struktūrinės koncepcijos

Nusikalstamą elgesį lemia socialinės struktūrinės aplinkybės. Nusikalstamumas taip pat aiškinamas, remiantis valstybės galia konstruoti tam tikras definicijas, ir baudžiamąjį persekiojimą atliekančių kontrolės institucijų funkcijomis, taip pat visuomenės grupių reakcija į nusikalstamą elgesį. Pasak sigmatizacijos ( ženklinimo) teorijos, be pirminių nusikalstamumo priežasčių, tokių kaip socialiniai, kultūriniai, psichologiniai ir psichopatologiniai veiksniai, yra ir antrinių priežasčių, kurios priklauso nuo to, kaip valstybė ir visuomenė, jos grupės, mokytojai, draugai, šeimos nariai reaguoja į nusikalstamą elgesį. Kartą nusikaltęs žmogus neretai nusikaltėliu tampa visam gyvenimui ir identifikuojasi su šiuo savo vaidmeniu. Žmogaus kriminalinė karjera tampa procesu, prie kurio daug gali prisidėti ir kriminalinė justicija, ir draugai, ir mokytojai, ir šeima.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1697 žodžiai iš 5418 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.