Nepilnamečių prostitucija kaip socialinis reiškinys
5 (100%) 1 vote

Nepilnamečių prostitucija kaip socialinis reiškinys

Turinys:

• Įvadas…………………………………………………….3

• Prostitucijos priežastys……………………………..4

• Vaikų prostitucijos ypatumai……………………..6

• Skirstomos prostitučių grupės……………………7

• Prostitucijos pasekmės………………………………8

• Prostitucijos sprendimas……………………………9

• Išvados…………………………………………………..10

• Literatūros sąrašas……………………………………11

Įvadas

Tarp visų gyvenimo baisybių, šalia visų pergyvenimų bei patirtų negandų, pati baisiausia gyvenimo „grimasa“ yra anksti suaugusio, tarsi pasenusio vaiko, pardavinėjančio savo kūną, veidas, – taip rašė 20 – ojo amžiaus pradžioje vienas iš mūsų amžininkų. Praėjo daugiau nei 80 metų, tačiau vaikų prostitucija bei pornografija ne tik niekur nedingo, bet dar labiau išaugo.

Terminas „prostitucija“ kilęs iš lotyniško žodžio „prostitutio“ – išniekinimas, garbės nuplėšimas. Prostitucija – tai delikventiško elgesio forma, kuri pasireiškia netvarkingais lytiniais santykiais už tam tikrą atlyginimą, ir kurių metu galima užsikrėsti įvairiomis venerinėmis ligomis.

Prostitucijos problema turi gilias kultūrines, politines socialines – ekonomines šaknis, todėl norint apsaugoti vaiką nuo bet kokio seksualinio išnaudojimo ar manipuliavimo, reikia žinoti problemos priešistorę.

Toks socialinis fenomenas (prostitucija) istorijoje užfiksuotas VI a. Prieš mūsų erą, tačiau šis reiškinys egzistavo dar seniau ir susijęs su Solono vardu, kuris žinomas kaip viešųjų namų pradininkas, nes jis tuo metu pirkdavo moteris ir siūlė jas „bendram naudojimui“, savaime suprantama, už tam tikrą mokestį.

XVIII amžiaus pradžioje Rusijoje buvo sukurta sistema, kuri numatė bausmes pagal baudžiamąjį kodeksą už nevedybinius lytinius santykius, kurie buvo amatas.

XIX amžiuje pasikeitė politika prostitucijos atžvilgiu. Dabar visas problemas, susijusias su prostitucija, turėjo spręsti gydytojų – policijos komitetas, kuriam vadovavo karo generalinis gubernatorius. Šis komitetas išsilaikė iki 1852 metų. Tuo metu apskritai į prostitucija (ir vaikų) buvo žiūrima ne kaip į socialinę, bet tik kaip į medicininę problemą.

Nebandant spręsti paauglių bei mažamečių prostitucijos problemos, XX amžiaus pradžioje atsiranda naujos sąvokos, tokios kaip „bendros merginos“, „diskotekos vaikai“, t.y. visi šie vaikai buvo pasekmė lytinių santykių.

Prostitucijos priežastys

Apie vaikų prostituciją kalbama tuomet, jei asmuo užsiiminėjantis prostitucija yra jaunesnis nei 18 metų.

Pasak Anthony Giddens (2001) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Britanijoje ir Vakarų Vokietijoje atlikti vaikų prostitucijos tyrimai parodė, jog prostitucijos griebiasi daugiausia iš namų pabėgę vaikai, kurie, neturėdami jokių pajamų, imasi šio „verslo“, kad išgyventų.

Kad daugelis iš namų pabėgusių vaikų griebiasi prostitucijos, iš dalies yra nenumatytų įstatymų, kurie gina nepilnamečius nuo nelegalaus įdarbinimo, spraga. Tačiau anaiptol ne visi prostitucija besiverčiantys vaikai yra pabėgę iš namų. Galima išskirti tris dideles prostitucija užsiimančių vaikų kategorijas (Janus ir Heid Bracey, 1980): bėglius, kurie paliko namus ir nėra tėvų ieškomi arba kiekvienąsyk surasti ir sugrąžinti vėl pabėga; bastūnus, kurie iš esmės gyvena namuose, bet periodiškai kurį laiką praleidžia kitur, pavyzdžiui, gana dažnai palieka namus kelioms paroms; taip pat pamestinukus, kurių tėvai nesirūpina, ką daro vaikai, arba nuolatos juos atstumia. Visos kategorijos apima ir berniukus, ir mergaites.

Analizuojant užsienio šalių patirtį išskiriamos esminės vaikų problemos, kurias galima išskirti į 3 grupes:

• genetinės (jas dar vadina fiziologinėmis),

• socialinės,

• psichologinės.

Genetikos teorija nagrinėja paveldėjimo faktorius, kurie lemia vaikų užsiiminėjimą prostitucija. Pasak XIX a. mokslininkų V.Tarnovskio, V.Okorokovio ir kitų, atlikus biologinius bei kitus tyrimus buvo pastebėta, kad nepilnametės, užsiimančios prostitucija iš pirmo žvilgsnio atrodė mielos ir gražios merginos, tačiau, pažvelgus atidžiau, buvo pastebimi tam tikri fiziniai trūkumai: ausų, dantų anomalijos, asimetriškas veidas ir pan. Remiantis šiais fiziniais ypatumais buvo padaryta išvada, jog biologiniu požiūriu prostitutė – tai iš prigimties – nedorovingų moterų kategorija, kurios gali būti apibūdinamos kaip „sergantys ar neišsivystę individai“, turintys fizinių ar psichinių nukrypimų.

Psichologijos teorija kitaip apibūdina įgimtą prostituciją, o pirmiausia vaikų. Prostitucija, pasak šios teorijos, tai tam tikri charakterio nukrypimai, kurie atveda merginas į šį kelią, bendravimo sunkumai bei išsilavinimo stoka.

Motyvacijos – poreikių teorija teigia, kad prostitucija užsiima vien tam, jog būtų patenkinti antraeiliai, pirmiausia pinigų bei seksualinės fantazijos, poreikiai.

Psichodinaminės teorijos teigia, jog užsiėmimas prostitucija susijęs su patirtais neigiamais jausmais paauglystėje, tokiais kaip kaltės jausmas, baimė, rūpestis, kurie iškyla ankstyvoje vaikystėje
dėl „iškreipto“ auklėjimo šeimoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 717 žodžiai iš 2284 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.