Nerimas
5 (100%) 1 vote

Nerimas

11

NERIMAS

Kiekvieną dieną susiduriame su situacijomis, kurios sukelia fizinį diskomfortą: ima stipriau plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, išmuša šaltis arba karštis, išpila prakaitas, parausta veidas ir pan. Šitaip organizmas pasiruošia gintis nuo pavojaus. Tokius pojūčius dažniausiai patiriame tada, kai susijaudiname. Dažniausiai į juos nekreipiame dėmesio, nes jie nėra labai stiprūs ir trunka neilgai. Tačiau kartais fiziologinės organizmo reakcijos mūsų dėmesį užvaldo. Tuomet patiriamos vadinamosios nerimo būsenos.

Koks būna nerimas?

Specialistai skiria du nerimo būsenų tipus.

Pirmas tipas – tai pasikartojantys panikos priepuoliai, kurie užklumpa „iš anksto nepranešę“ ir gali ištikti bet kurioje situacijoje. Panikos priepuolio metu staiga apima sparčiai artėjančio didelio pavojaus nuojauta ir visi minėtieji, tik daug stipresni, fiziologiniai pojūčiai (be minėtųjų, dažnai jaučiamas oro trūkumas, netgi dusulio priepuoliai, galvos svaigimas, pykinimas, alpulys, drebulys, nerealumo jausmas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas). Drauge kyla mirties, išprotėjimo baimė. Visa laimė, kad tokia būsena dažniausiai tetrunka kelias minutes. Tarp panikos priepuolių žmogus nerimauja, tarsi laukia, kada priepuolis vėl prasidės.

Antrojo tipo pagrindinis požymis – nuolatinis nerimas, nesusijęs su konkrečiomis aplinkybėmis. Fiziškai jaučiamas lengvas nuovargis, sunku susikaupti, kamuoja nemiga, žmogus būna irzlus, raumenys įsitempę. Galvoje sukasi mintys apie bejėgiškumą, iš aplinkinių žmonių laukiama neigiamo įvertinimo, kyla įvairiausių „blogų“ nuojautų ir baimių. Ši būsena gali trukti dienas, savaites ar net mėnesius – nelygu asmenybė. Ši būsena vadinama bendruoju nerimu.

Nesunku atspėti, kad šie sutrikimai kai kuriuos gyvenimo tarpsnius paverčia tikra kančia ir gerokai apsunkina kasdienybę. Tačiau neskubėkite „diagnozuoti“ sau tikrosios panikos ir kraštutinio nerimo. Nedidelį nerimą patiriame kasdien, būtent jis leidžia mums susikaupti ir būti budriems, kai to reikia.

Kaip atsiranda nerimas?

Labiausiai paplitęs aiškinimas, kad neigiamų emocijų šaltinis yra ne patys įvykiai, o žmonių lūkesčiai ir tų įvykių interpretacijos. Žmogus suvokia ir aiškinasi įvykius remdamasis prielaidomis ir taisyklėmis, kurių išmoko ankstyvoje vaikystėje. Tam tikras specifinis dabarties įvykis tarsi sužadina ankstyvąją patirtį. Pavyzdžiui, taisyklė, kuria sava vertė matuojama aplinkinių pritarimu: „Jeigu manęs niekas nemyli, tai aš esu bevertis“. Ši taisyklė verčia žmogų manyti, kad pokalbio metu atsirandančios tylos pauzės reiškia, jog jis pašnekovui yra nuobodus, todėl jį pradeda imti nerimas. Kraštutinio nerimo atveju tokia interpretacija skatina suvokti fizinį ar psichologinį pavojų, o panikos priepuolio atveju žmogus yra linkęs savo kūno pojūčius interpretuoti tiesiog kaip „katastrofą“.

Kasdienybėje dažnai pasitaiko situacijų, kurios yra objektyviai pavojingos, bet nerimo būsenų kamuojami žmonės yra linkę tą pavojų pervertinti. Toks pervertinimas gali „paleisti“ visą nerimo mechanizmą. Žmogus patiria visuotinį nerimą, nes dauguma situacijų jam atrodo grėsmingos. Organizmo nerimo reakcijos kadaise turėjo svarbią išlikimo funkciją – įspėdavo pirmykštį žmogų apie gresiantį pavojų ir būtinybę gintis. Ši nerimo paskirtis naudinga ir šių dienų pasaulyje, bet kai pavojus kyla iš neteisingo suvokimo, pats nerimas tampa pavojaus šaltiniu. Susidaro užburtas ratas.

Panikos priepuoliai ištinka, kai niekuo neypatingi fiziologiniai pojūčiai suprantami kaip pavojingi ir net „katastrofiški“, ima atrodyti, jog tuoj tuoj atsitiks kažkas baisaus. Pvz., sunkumo kvėpuojant pojūtis suvokiamas kaip uždusimo ir mirties grėsmė. Žmonės, kuriuos ištinka panikos priepuoliai, nuolat tikrina savo kūno pojūčius. Jie labai dėmesingi, todėl pastebi tokius pojūčius, į kuriuos daugelis žmonių tiesiog neatkreiptų dėmesio. Taigi vėl užburtas ratas: smarkiau suplakus širdžiai, išsigąstama mirties, kuri stovi su dalgiu už durų, išgąstis skatina dar labiau daužytis širdį, todėl imama manyti, kad mirtis jau čia pat… Ir taip be galo.

Nežinojimas ir simuliavimas

Kiekvienas iš mūsų esame patyrę kasdienį scenarijų, kuriame dominuoja nemaloni frazė: „Privaloma atlikti iki šio vakaro / ryt ryto ir ne vėliau,“ – arba tiesiog, – „Privalau, nors labai nenoriu“. Artėjant paskutiniam darbų atlikimo terminui vis dažniau žvilgčiojama į laikrodį, atsiranda tipiškų judesių, kurie iš pradžių kelia šypseną, bet ilgainiui tampa įkyrūs ir nekontroliuojami. Plaukų tampymas, pešiojimas, sukiojimas, rašiklio kramtymas ar intensyvus graužimas, kasymasis, rąžymasis ir kitokio pobūdžio nenustygimas virsta karštligišku, dažnu ir betiksliu bėgiojimu po patalpą, prisimenami tuo metu visai neprivalomi užsiėmimai („o, seniai beskambinau Jonui – įdomu, kaip jis gyvena?“; „galų gale juk reikia išplauti grindis, užuolaidas ir suremontuoti automobilį“), netikėtai padidėjęs alkis malšinamas „ypatingai geros“ TV laidos fone. Galiausiai konstatuojamas faktas: „Aš supanikavau, mane apėmė beprotiškas nerimas. Viskas, nieko nebegaliu daryti“.

Iš tiesų, tokia situacija charakterizuoja „standartinį kasdienį“ nerimą, bet
jokiu būdu – ne panikos priepuolį ar bendrąjį nerimą. Noras išvengti pareigos, kuri žmogui nėra pati maloniausia, trukdo sutelkti dėmesį, ir kyla polinkis nemaloniosios situacijos vengti. Taip kyla tam tikra įtampa ir nerimas (stresas), kurį palaiko nuolatinis žvilgčiojimas į laikrodį ir tokios mintys, kaip „jėzusmarijanespėsiu“, „kur aš buvau anksčiau“ ir „jeigu būčiau pradėjęs vakar…“. Tačiau ši būsena nė iš tolo neprimena tikrosios panikos. Iš pirmo žvilgsnio betiksliai veiksmai tiesiog padeda malšinti nerimą. Jei būtina veikla galų gale pasirodo ypatingai atgrasi ir sustiprėja vengimas („ai, dar yra kelios valandos – spėsiu“), ji atidedama ir pereinama prie malonesnių ir įvairiapusiškesnių dalykų. Jei sukinėjant plaukus vis dėlto pavyksta apmalšinti nerimą ir nugali racionalumas, „privalomoji programa“ atliekama iki pabaigos.

Eglės istorija

– Panikos priepuoliai man prasidėjo įstojus į universitetą, prieš ketverius metus, – pasakoja 22-jų Eglė. – Tuomet net nežinojau, kas tai yra ir kaip vadinama. Kad čia panikos priepuoliai, sužinojau tik po pusantrų metų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 973 žodžiai iš 1903 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.