Įvadas
Neronas buvo penktasis ir paskutinis Julijaus – Klaudijaus dinastijos imperatorius, Romos imperiją valdęs 54 – 68 m. Istorijos puslapiuose šis žmogus žinomas kaip absoliutaus autoritarizmo atstovas, per vėlesnį savo valdymo laikotarpį patvirkęs ir negailestingai žudęs nepageidaujamus asmenis. Tai žmogus, įsakęs nužudyti tikrąją savo motiną ir, kaip manoma, pelenais pavertęs tris ketvirtadalius Romos.
Tačiau kartu tai ir meniškais gabumais apdovanotas jaunas valdovas. Imperatorius buvo aistringas teatro renginių mėgėjas, ir pats pasirodydavo scenoje kaip daininkas arba cirko arenoje kaip vežėjas. Neronas, susižavėjęs artistine veikla, kuri tenkino jo savimeilę, 66 m.išvyko į Graikiją, tikėdamasis, kad helėnai pagal nuopelnus įvertins jo meną. Imperatorius neklydo.
Graikai nešykštėjo pagyrimų ir pagarbos, o Romos valdovas savo ruožtu paskelbė laisvę visiems graikų miestams ir atleido nuo visų mokesčių.
„Kiti valdovai, – buvo sakoma Nerono kalboje, pasakytoje Korinte istmiškų žaidimų metu, – suteikdavo laisvę atskiriems mietams, o Neronas suteikė laisvę visai provincijai. “
Tad, kas Neronas buvo iš tikrųjų: žiaurus despotas ar gailestingas lyrikas? Kodėl pirmąjį savo valdymo penkmetį Neronas valdė nuosaikiai, o vėliau patvirko ir ėmė žudyti nepageidaujamus asmenis? Kas lėmė tokius imperatoriaus kraštutinumus? Jo dėdės Kaligulos reputacija, kurio jau valdymo pradžia prasidėjo skandalu dėl seksualinių santykių su savo trimis seserimis Drusilla, Julia Livillia ir Agripina (Nerono motina), ar netinkamas pastarosios vaidmuo auklėjant būsimąjį imperatorių?
Tai tik keli klausimai, į kuriuos bandžiau rasti atsakymus. Deja, literatūros ir šaltinių trūkumas neleido sudaryti išsamaus Nerono asmenybės paveikslo. Teko tenkintis „istorijos trupiniais“, sausais faktais ir, tik darant tam tikras prielaidas, spręsti, koks Neronas iš tikrųjų buvo.
Taip ir lieka neaišku, kas buvo tikrasis 64 m. Didžiojo Romos gaisro kaltininkas. Nėra neginčijamų faktų, kad Romą padegė Neronas. Apie imperatoriaus kaltę istorijos šaltiniuose tik keliamos įvairios hipotezės, bet konkrečių įrodymų nėra.
Taigi mano referato pagrindinis tikslas – pasinaudojus turima informacija, aprašyti Nerono kelią į didžiąją politiką, pirmuosius jo žingsnius politinėje arenoje ir asmeniniame gyvenime. Pabandysiu iškelti pagrindines Romos padegimo versijas, aptarsiu imperatoriaus užsienio bei vidaus politiką.
Kaip sakoma, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Todėl aptarsiu 68 metais susiklosčiusias politines aplinkybes, dėl kurių Neronas pakėlė prieš save ranką ir nusižudė.
Nerono kelias į didžiąją politiką
Neronas Klaudijus Cezaris Augustas Germanikas gimė 37 m. gruodžio 15 d. Ancijo miestelyje, Italijoje. Būsimasis imperatorius iš pradžių turėjo kitą vardą – Liucijus Domitius Ahenobarbusas. Jis buvo vienintelis Gnajaus Domitijaus Ahenobarbuso ir Agripinos jaunesniosios (Kaligulos sesers) sūnus.
Tuo metu prasidėjo jo dėdės Kaligulos valdymas. Liucijus iškart po gimimo susilaukė savo dėdės dėmesio. Agripina paklausė brolio, kaip pavadinti sūnų. Šis veiksmas buvo daromas tam, kad sūnus būtų paminėtas kaip sosto įpėdinis, tačiau Kaligula, nenorėdamas Liucijui suteikti Augusto vardo, jam pasiūlė tik Klaudijaus vardą.
Liucijaus tėvas mirė nuo vandenligės 40 m. ir trijų metų vaikas tapo priklausomas nuo Kaligulos. Nerono motina kartu su seserimi Julia Livilla tuo metu buvo ištremtos į Pontiano salą.
41 m. sausio 24 d. Kaligula, jo žmona Ksenija Milonija ir jų ką tik gimusi dukra Julija Drusilla buvo nužudyti Kasijaus Kheros sąmokslo metu. Tuomet pretorionų gvardijos sargybinis padėjo Klaudijui (Romos imperatorius 41 – 54 m.) užimti sostą. Pastarasis iš karto iš tremties sugrąžino savo tris dukterėčias, tarp kurių buvo ir Nerono motina.
Klaudijus buvo vedęs tris kartus. Paskutinė jo žmona Valerija Mesalina, su kuria Klaudijus turėjo 2 vaikus: Britaniką ir Oktaviją, apkaltinus sąmokslu prieš vyrą, buvo nužudyta 48 m. “Ambicingoji Nerono motina netruko užimti savo tetos vietą ir 49 m. sausio 1 d. tapo ketvirtąja, Tiberijaus Klaudijaus Nerono Cezario Drususo žmona. ”
50 m. pradžioje Romos senatas pasiūlė Agripinai Augusto titulą. Tais pačiais metais Liucijus buvo tituluotas Neronu Klaudijumi Cezariu Drususu.
Neronas buvo vyresnis už savo netikrąjį brolį Britaniką, todėl gavo įpėdinio teises į sostą. Tuo tarpu Klaudijus, pagerbdamas savo netikrąjį sūnų, paskelbė jį pilnamečiu 51 m. ( Neronui buvo tik 14 m.) ir buvo paskirtas gubernatoriumi. 53 m. Neronas vedė savo netikrą seserį Oktaviją.
Klaudijus mirė 54 m. spalio 13 d. ir Neronas valdovu tapo būdamas 17 metų. Tačiau svarbius sprendimus priiminėjo jo motina Agripina bei globėjas Liucijus Anėjus Seneka. Toks buvo jaunojo Nerono kelias į didžiąją politiką…
Pirmieji imperatoriaus žingsniai
Nuo pat pirmųjų jauno imperatoriaus valdymo dienų prasideda rūmų kova. Nerono motinos Agripinos norui vaidinti žymų vaidmenį valstybėje pasipriešino jos sūnus, kurį energingai parėmė Burus (Gvardijos viršininkas) ir Seneka.