Nervai ir jų funkcijos
5 (100%) 1 vote

Nervai ir jų funkcijos

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas

Žmogaus smegenys lemia sąmoningą žmogaus veiklą, abstraktų mąstymą, gebėjimą dirbti, kalbėti, bendrauti su kitais žmonėmis, kurti ir suprasti meną.

Nervų sistemos reikšmė. Organizmo funkcijas daugiausia reguliuoja nervų sistema. Jutimo organai dirginimus iš aplinkos nuolat perduoda nerviniams centrams. Jie lemia organizmo reakciją į dirgiklį. Žmogaus nervų sistema yra sudėtingiausia.

Raumenys susitraukia tik tada, kai juos pasiekia jaudinimas iš centrinės nervų sistemos. Seilių ir skrandžio sulčių, prakaito išsiskyrimas, kraujagyslių spindžio kitimas- visi šie refleksai vyksta dalyvaujant nervų sistemai. Taigi nervų sistema reguliuoja organizmo funkcijas. Ji garantuoja darnią įvairių organų ir jų sistemų veiklą.

Organizmas palaiko ryšį su aplinka per nervų sistemą.

Organizmo funkcijų nervinio reguliavimo procesas vyksta daug greičiau ir tiksliau negu humoralinio, nes tai atlieka nervų sistema.

Pagrindinės jos funkcijos yra šios:

1) reguliuojami visi organizmo gyvybiniai procesai;

2) garantuojama darni įvairių organų ir jų sistemų veikla;

3) palaikomas organizmo ryšys su aplinka.

Nervinis audinys, neuronai ir nervai

Nervų sistema sudaryta iš nervinio audinio. Šį sudaro nervinės ląstelės – neuronai ir pagalbinio audinio – neuroglijos ląstelės.Neuronai – pagrindinės nervinio audinio ląstelės, reguliuojančios nervų sistemos funkcijas. Neuronus supančios neurologijos ląstelės atlieka maitinimo, atraminę ir apsauginę funkciją.

Kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma su jose esančiais organoidais. Ataugos yra dvejopos: dendritai ir aksonai. Dendritai – trumpesnės, šakotos, nervinius impulsus perduodančios į neurono kūną ataugos. Aksonu iš neurono į raumenis perduodami nerviniai impulsai. Impulsas yra elektrinės prigimties signalas, plintantis nervinėmis ląstelėmis. Neuronai turi tik vieną aksoną ir vieną arba kelis dendritus. Dauguma dendritų yra palyginti trumpos, labai išsišakojusios ataugos. Aksonas paprastai ilgesnis už dendritus (gali siekti iki 1 m), dažniausiai nelabai išsišakojęs. Ilgąsias ataugas dažnai dengia baltos, panašios į riebalus medžiagos – mielino dangalas.

Pažeistieji neuronų kūnai nebeatsinaujina, o periferijoje esantys aksonai pažeisti gali ataugti. Neuronų kūnai ir trumposios ataugos sudaro centrinės nervų sistemos pilkąją medžiagą, o mieliniai aksonai, kurie neišeina iš centrinės nervų sistemos ir turi baltą mielino dangalą, sudaro baltąją centrinės nervų sistemos medžiagą.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 371 žodžiai iš 697 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.