Nervinių ląstelių senėjimas
5 (100%) 1 vote

Nervinių ląstelių senėjimas

SUTRUMPINIMAI

AL – Alzhaimerio liga

ALG-3 – su apoptoze susijęs pelės genas, 100% homologiškas žmogaus PS2

ALS – amilotropinė lateralinė sklerozė

APP – baltymas β-amiloido pirmtakas

apoE4 – apolipoproteinas E

BA – β-amiloidas, APP baltymo skilimo produktas

BA4 – toksinis β-amiloidas

CNS – centrinė nervų sistema

DNR – dozoksiribonukleininė rūgštis

NS – nervų sistema

PS1 – presinilino1 genas/baltymas

PS2=STM2 – presinilino2 genas/baltymas

PL – Parkinsono liga

RNR – ribonukleininė rūgštis

SPE-4 – nematodo Cenorhabitis elegans genas, žmogaus PS1 analogas

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas

Įžanga

Senėjimas ir mirtis – natūralus ląstelės gyvenimo etapas. Tokiu būdu organizmas atsinaujina, atsikrato pažeistomis ir kenksmingomis ląstelėmis ir, galiausiai, susinaikina pats. Yra keletas aspektų, kuriais ląstelės senėjimas yra sunkiai suprantamas: nei reiškinio mechanizmas, nei veikimas nėra visiškai aiškūs. Yra pasiūlyta nemažai teorijų, aiškinančių šį fenomeną. Vienos iš jų teigia, kad tai atsitiktinių žalingų mutacijų kaupimosi pasekmė, kurios lemia netikslumus ląstelės dalijimosi mechanizme. Kitos gi, tvirtina, kad senėjimas – evoliucijos pasekmė, siekiant apsisaugoti nuo vėžio, ribojant auglių augimą.

INFEKCINIAI VEIKSNIAI IR SU AMŽIUMI SUSIJĘ NERVINIAI SUTRIKIMAI

Nervų sistemos jautrumas įvairiems ligų sukelėjams išauga senstant. Dažnaiusiai sutinkami nerviniai sutrikimai yra šie: ŽIV silpnaprotystė, prioniniai susirgimai, Alshaimerio, Parkinsono ligos ir kt. Organizme jos pereina gana ilgą inkubacinį periodą, pati liga paprastai yra chroniška, greitai progresuojanti. Todėl nenuostabu, kad šių ligų dažnis smarkiai išaugo žmonėms gyvenant vis ilgiau.

Į NS patogenai patenka transcitozės, intraneuralinio transporto iš perifernių neuronų būdu, bei įveikdami kraujo-smegenų barjerą. Jų „karštieji taškai“ yra neuronų sinapsės bei membranoje esančios riebalinės plokštelės. Pro čia į aplinką patogenai sekretuoja savo citotoksines medžiagas.

Naujausi tyrimai rodo, kad riziką susirgti tokiomis ligomis kaip Parkinsono, Alzhaimerio ligos, amilotropinė lateralinė sklerozė, infarktas, žymiai padidina infekciniai susirgimai. Tačiau kaip tokie patogenai kaip Clamidia pneumoniae, Herpes simplex ir kt. sukelia šiuos sutrikimus nėra visiškai aišku.

Senėjimas ir nervinių sutrikimų atsiradimas

Senstant kinta ir imuninės sistemos veikla. Paprastai tada organizmas tampa mažiau atsparus įvairiems ligų sukelėjams. Virusai, bakterijos ar prionai, patekę į NS, sukelia uždegimus bei sąlygoja neuronų susinaikinimą. Taip atsitinka dėl keletos priežasčių:

1) kraujo-smegenų barjeras ir ląstelinė imuninė sistema senstant nusilpsta, todėl patogenai gali lengvai pasislėpti CNS ir likti nepastebėti.

2) kai kurių ligų sukėlėjai (pvz. herpes virusas) gali būti pernešami iš periferinių nervų į CNS.

3) senstant neuronai tampa ne tokie atsparūs virusinių ir prioninių baltymų toksiškumui.

4) pažeidžiamos signalinės grandinės, užtikrinančios neuronų išgyvenimą.

Infekciniai veiksniai, sukeliantys nervinius susirgimus

Organizmo imuninė sistema CNS saugo silpnai. Todėl įvairūs patogenai į ją patenka lengviau. Dar labiau ši apsauga susilpnėja senstant. Dažnai galvos ir nugaros smegenys tampa užslėptų infekcijų židiniais.

ŽIV silpnaprotystė (demancija)

AIDS sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Jis užkrečia limfocitus ir pažeidžia jų imuninę funkciją, tokiu būdu atverdamas kelią kitoms infekcijoms, bei keletui vėžio rūšių. AIDS gydymui naudojami proteazių inhibitorių kokteiliai. Tai lėmė didesnį infekuotųjų išgyvenimo lygį, tačiau žymiai išaugo rimtų nervinių susirgimų dažnis. Silpnaprotystė (arba demencija) dabar gana dažna gydomų nuo AIDS pacientų tarpe. Jos preižastis – sinapsių ir neuronų suirimas hipokampe, limbinėje bei kortikalinėje smegenų srityse, taip pat pažeidžiami neuronai bazaliniuose ganglijuose, dėl to sutrinka organizmo motorinės funkcijos (ypač vyresniuose pacientuose bei pacientuose su apoE4 aleliu).

ŽIV virusas replikuojasi kamieninėse NS bei mikroglijos ląstelėse. Jis neužkrečia neuronų, todėl manoma, kad neuronus pažeidžia ŽIV baltymai, kuriuos išsekretuoja užkrėstos ląstelės. Du iš jų buvo identifikuoti: gp 120 (kapsidės baltymas) ir Tat (transkripcijos reguliatorius). Neuronų kultūras šie baltymai nužudo arba jie tampa neatsparūs apoptozei, oksidaciniam stresui.

Membranos mikrodomenai, vadinami lipidų plokštelėmis yra labai svarbūs ŽIV silpnaprotystės vystymuisi. Šiuose mikrodomenuose gausu cholesterolio ir sfingomielino, taip pat recceptorių, specifiškų daugumai citokininų bei augimo faktorių. Šios sritys atlieka keletą svarbių funkcijų:

→ tai yra vietos, pro kurias dauguma virusų (įskaitant ŽIV) patenka į ląsteles;

→ pro čia virusiniai baltymai (gp 120, Tat) patenka į išorę.

Citokininų aktyvacija ir oksidacinis stresas gali inicijuoti keramido gamybą iš membranos sfingomielino. Keramidas, savo ruožtu, perjungia ląsteles susinaikinimui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 729 žodžiai iš 2427 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.