Netaisiklinga laikysena
5 (100%) 1 vote

Netaisiklinga laikysena

1121314151

LAIKYSENOS REIKŠMĖ ŽMOGAUS GYVENIME

Kiekvienas privalome rūpintis savo sveikata. Juk ji, kaip ir gera savijauta, žvali nuotaika, daug priklauso nuo mūsų pačių. Deja, toks požiūris nėra populiarus. Savo sveikatai, ligų profilaktikai ir sveikai gyvensenai dėmesio skiriame per mažai. Taisyklinga laikysena sudaro prielaidas ne tik geram fiziniam išsivystymui, judesių atlikimui, bet ir optimaliai atskirų organų ir sistemų veiklai. Todėl taisyklingą laikyseną reikia ugdyti iš mažens, o ją saugoti – visą gyvenimą.

Taisyklinga kūno laikysena – tai kiekvieno žmogaus individuali įprastinė poza, kai jis stovi, sėdi, eina. Ją apibūdina stuburo ir krūtinės ląstos forma, galvos, pečių lanko, pilvo, dubens ir kojų laikųmo būdas. Ji susijusi su įgimtomis judamojo aparato savybėmis, nervų sistemos būkle, fiziniu išsivystymu. Laikysena priklauso nuo raumenų ir raiščių būklės, tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų tarpusavio jėgos santykio, dubens padėties, stuburo paslankumo ir kt. Tačiau laikysenai turi įtakos ne tik anatominiai ir fiziologiniai organizmo faktoriai, bet ir žmogaus psichika, CNS būklė. Laikysena nebūna įgimta. Ji pradeda formuotis vaikystėje ir nusistovi su augimo pabaiga , nors tam tikru mastu keičiasi visą gyvenimą.. Nekoreguojant laikysenos gali išsivystyti stuburo deformacijos, kurios sąlygoje gyvybiškai svarbių organizmo sistemų funkcijų nepakankamumą. Taigi manyti, kad netaisyklinga vaiko laikysena yra tik laiko klausimas , kuris išsispręs savaime yra klaidinga. Anksti diagnuozuota netaisyklinga kūno laikysena duoda didesnes galimybes pasiekti teigiamų rezultatų. Netaisyklingos laikysenos profilaktikos procese turėtų dalyvauti pediatras, chirurgas, kineziterapeutas, masažuotojas, vaiko tėveliai, mokytojai. Tik sutelkus bendras jėgas galima tikėtis ne tik veiksmingesnio netaisyklingos laikysenos koregavimo, bet ir veiksmingų profilaktikos priemonių sukūrimo ir panaudojimo.

Netaisyklingos laikysenos paplitimas . K. Saniuko ir A. Aleksejevo duomenimis , Lietuvoje 25- 30 procentų vaikų ir paauglių diagnuozuojama ydinga laikysena, o 6-8 procentai skoliozė. Statistikos duomenys rodo, kad laikysenos strikimų daugėja, jų amžius jaunėja. Nataisyklinga laikyseną įprasta laikyti ,, mokykline „ liga . Ji dažniausiai nustatoma 11 – 15 metų paauglems, kai yra jau pakankamai ryški. Netaisyklinga laikysena mokyklose diagnozuojama kas trečiam vaikui.

Netaisyklingos laikysenos dinamika per 4 metus 100- čiui patikrintų vaikų ( 7- 14 m.)

Metai Lietuvoje Miestuose Rajonuose

1995 72,7 83,9 65,1

1996 75,2 83,4 69,6

1997 77,2 77,2 77,2

1998 85,5 78,6 89,8

Stuburo bei jį supančių raumenų struktūra ir funkcijos . Stuburas – tai centrinė žmogaus kūno ašis, kuria sudaro slanksteliai, tarp jų esantys diskai ir gausybė jį palaikančių raščių. Jis susideda iš trijų nevienodai judrių segmentų – kaklo, krūtinės ir juosmens, taip pat iš dviejų visai nejudrių – kryžkaulio ir stuburgalio. Judrių slankstelių yra 24: 7 kaklo,12 krūtinės, ir 5 juosmens. Nejudrūs slanksteliai : 5 tarpusavyje suaugę kryžmens ir 4-5 stuburkaulio.

Kiekvienas slankstelis yra sudarytas iš pagrindinės dalies – kūno, lanko ir 7 ataugų. Lnko nugarinėje pusėje kyšanti atauga vadinama keterine. Šios slaqnkstelio ataugos lengvai apčiuopemos – ypač krūtininėje stuburo dalyje. Kaklinės dalies slankstelių, išskyrus septintąjį, keterines ataugas apčiuopti sunkiau, nes jos yra giliau. Septintojo slankstelio keterinė atagau lengvai apčiuopema. Be keterinės, kiekvienas slankstelis turi porą skersinių ataugų. Visos šios ataugos laiko raumenis. Kiekvienas slankstelis turi dvi poras ataugų: porą nukreiptą į viršų, porą- į apčią. Tai sąnarinės ataugos, kurios jungia vieną slankstelį su kiru. Slankstelio lankas riboja slankstelio angą iš nugaros ir šonų. Slankstelių angos išsidėsčiusios viena ant kitos ir sudaro stuburo kanalą, kuriame yra nugaros smegenys. Stuburo kanalą sudaro smegenų dangalai, kiti audiniai, tačiau svarbiausia jo dalis yra tvirtas kaulinis futliaras, susidedantis iš slankstelių kūnų ir lankų. Ten, kur slankstelio lankas jungiasi su kūnu, yra apatinė ir viršutinė slankstelio įlankos, kurios sudaro tarpslankstelines ataugas. Jos yra porinės ir sudaro trumpus kaulinius kanalus. Tarp slankstelinės ataugos nuo kaklinės iki kryžminės dalies palatėja. Kaklinėje dalyje jų aukštis- iki 4 mm. , o juosmeninėje – daugiau negu 10 mm. Pro tarpslankstelines angas iš stuburo kanalo išeina nugaros nervai, kraujagyslės ir limfagyslės.

Tarp kai kurių slankstelių yra tarpslanksteliniai diskai. Jų yra 23 . Diskų nėra tarp 1 ir 2 kaklelio slankstelio, taip pat nėra nei vieno kryžkaulyje ir stuburkaulyje. Kiekvienas tarpslankstelinis diskas susideda iš skaidulinio žiedo minkštojo branduolio. Įvairių žmonių tarpslankstelinių diskų minkštieji branduoliai yra nevienodi. Jų diametras svyruoja nuo 1 iki 2,5 cm. . Tose stuburo dalyse yra kalo ir juosmens sritys. Šiose srityse stuburo linkiai yra nukreipti į priekį ir vadinami fiziologine lordoze. Krūtinės ir kryžkaulio dalyse linkiai nukreipti atgal. Jie vadinami fiziologine kifoze. Šie linkiai suformuoja jau 5-6 metų vaikams, o galutinai 17-20 metų jaunuoliams.

Priklausomai nuo kūno laikysenos , diskų krūvis yra skirtingas: gulint jis
mažiausias, stovint padidėja apie 4 kartus, o pasilenkus ar sėdint- net 6 kartus.

Stuburo funkcinė anatomija. Stuburo judesiai galimi 3-jose plokštumose:

• Frontalioje ( šoninis lenkimas);

• horizontalioje ( rotacija);

• sagitalioje ( lenkimas ir tiesimas);

Visi stuburo slanksteliai iki tam tikro laipsnio gali judėti visose 3- jose ploktumose.

Skirtingose stuburo dalyse, o taip pat perėjimo zonose judesių amplitudė skiriasi.

Stuburo judesiai vyksta tarpslanksteliniuose diskuose ir sąnariuose. Kiekvieno sąnario nedidelis judrumas priklauso nuo :

• disko lankstumo;

• sąnarinių paviršių gaubtumo;

• tam tikro kapsulių laisvumo.

Kiekviena slankstelio dalis yra reikšminga jo funkcionavimui. Slankstelio kūnui būdingiausia atraminė funkcija. Sąnarinės ataugos apibrėžia judesio kryptį ir apriboja neteisingą judėjimą. Slankstelio lankas apsupa ir apsaugo nugaros smegenis. Keterinė ir skersinė ataugos- tai kauliniai svertai raumenims ir raičiams prisitvirtinti.

Dažna funkcijų sutrikimų vieta – slankstelių perėjimo sritys. Juosmeninė dalis pereina į krūtinę dažniausiai per T 12 slankstelį . jo viršutinė dalis ir viršutinių sąnarių ataugų forma atitinka krūtinės dalies slankstelį , o apatinė dalis – juosmeninės. Jei ši dalis išplinta per 2 slanksteliu ( dažna anomalija), tai stuburo dinamikos pokytis tampa labai ryškus. Galima manyti, kad dėl šios priežasties T12 slankstelis yra ta vieta, nuo kurios krūtinės dalies netaisyklinga laikysena įgyja kryptį priešingą juosmeninei.

Kaklinės dalies perėjimas į krūtininę yra ne t T1, o C7 slankstelis. Paslankiausia stuburo dalis pereina į mažiau paslankią.

Kiekvienas perėjimas ypatingas dažnomis anomalijomis. Dažna funkcinių sutrikimų vieta T4 – T5 slankstelis, nes čia baigiasi kaklo funkcinė dalis. Galvos lenkimas pirmyn – atgal, maksimalus galvos pasukimas ir šoninis lenkimas vyksta iki T2 – T5 slankstelio. Todėl ši dalis dažnai vadinama kaklinės dalies perėjimu į krūtinę stuburo dalį.

Stuburui judėti padeda raumenys. Stuburą valdančųjų raumenų daugiausia yra nugarinėje stuburo pusėje. Susitraugdami jie tiesia nugarą, kreipia liemenį į kairę ar dešinę puses. Tiesemieji raumenys išlaiko vertikalią kūno padėtį. Svarbiausią reikšmę stuburui judėti turi gilieji ( ilgieji ir trumpieji ) nugaros raumenys. Jie išsidėstę iš abiejų slankstelių keterinių ataugų pusių – nuo pakaušio iki kryžkaulio. Gilieji nugaros raumenys lenkia stuburą atgal. Jiems susitraukus vienoje pusėje stuburas gali lankstytis į šonus, suktis aplink savo išilginę ašį.

Svarbiausieji ilgieji raumenys:

1. Liemens tiesiamasis raumuo – tiesia stuburą, atlošia galvą, išlaiko tiesią liemens padėtį vaikščiojant.

2. Klubinis šonkaulio raumuo – traukia šonkaulius žemyn, lenkia stuburą į savo šonus. Veikdami kartu abiejų pusių raumenys tiesia liemenį, lošia jį atgal .

3. Pusketerinis raumyuo – susitraukdamas vienoje pusėje, suka stuburą į priešingą pusę, o susitraukdamas abiejuose pusėse – tiesia stuburą ir traukia galvą atgal.

4. Dauginis raumuo – tiesia stuburą.

5. Gręžiamieji kaklo, krūtinės ir juosmens raumenys – tiesia ir suka stuburą.

Gilieji trumpieji nugaros raumeny:

1.Tarpskersiniai raumenys – lenkia stuburą į šoną.

2. Tarpketerinai raumenys – tiesia stuburą.

3. Šonkaulių keliamieji raumenys – kelia šonkaulius ir lenkia stuburą į šoną.

Raumenų skirstymas.

1 Kategorija – lokalūs stabilizatoriai gilieji

Charakteristika:

• susitraukiant nėra matomo judesio, bet stabilizuoja segmentą savo įtempimu;

• šie raumenys aktyvūs viso judesio metu;

• giliausios skaidulos aktyvuojamos vien įsivaizdavus judesį;

2 Kategorijos – globalūs stabilizatoriai.

Charakteristika :

• ekcentrinis aktyvumas judesio kontrolėje.

3 Kategorija – globalūs judesį sąlygojantys raumenys.

Charakteristika :

• amplitudiniai judesiai ;

• koncentrinė veikla;

• stabilumo palaikymas;

• aktyvūs krūvio metu.‘

Pilvą juosia tiesieji, išoriniaiir vidiniai įstrižiniai bei skersinai raumenys. Pilvo raumenys lenkia stuburą į priekį, lenkiantis priartina krūtinės ląstą ir dubenį, sumažina dubens pasvirimą. Jie kartu su tiesiamaisiai liemens raumenimis padeda lenkti liemenį į šoną, sukti stuburą ir krūtinės ląstą, kvėpuoti. Pilvo raumenys lyg korsetas laiko pilvo ertmės organus atitinkamoje padėtyje, padeda atitiesti sulianktą liemenį. Nusilpus pilvo raumenims padidėja dubens kampas ir juosmens išlinkimas pirmyn, pilvas išsipučia.

Raumens pavadinimas Raumens pradžia Raumians prisitvirtinimas Raumens funkcija

Gilieji ilgieji nugaros raumenys.

Tiesiamasis liemens raumuo. Kildamas į viršų dalijasi į 3 dalis

a) klubinis šonkaulių

b) ilgiausiasis raumuo dalijamas į krūtininę, kaklinę ir galvinę dalis

c) keterinis raumuo dalijamas į krūtininnę , kaklinę ir galvinęn dalis.

Kryžkaulis, klubakaulio skiauterė, keterinės juosmens slankstelių ataugos.

Šonkauliai, keterinės bei skersinės stuburo slankstelių ataugos, speninė smilkinkaulio atauga.

Tiesia stuburą, atlošia galvą, fiksuoja liemens tiesią padėtį. Susitraukdamas vienoje pusėje , lenkia stuburą į savo pusę.

Tiesiniai keterinai raumenys. Juos sudaro trys sluoksniai :

a) pusketerinis raumuo turi
galvinę, kaklinę ir juosmeninę dalis;

b) daugiašakis

c) sukamieji raumenys: kaklo, krūtinės, juosmens.

Skersinės stuburo slankstelių ataugos.

Aukščiau esančių stuburo slankstelių keterinės ataugos

Tiesia ir suka stuburą.

Gilieji trumpieji nugaros raumenys.

1. Skersiniai raumenys

2. Tarpketeriniai raumenys

3. Keliamieji šonkaulių raumenys. Yra ilgieji ir trumpieji raumenys.

Skersines stuburo slankstelių ataugos

Keterinės kaklo ir juosmens slankstelių ataugos

VII- kalo, I-IX krūtinės slankstelių skersinės ataugos Aukščiau esančių stuburo slankstelių skresinės ataugos

Aukščiau esančių kaklo ir juosmens slankstelių keterinės ataugos.

Žemiau esančio šonkaulio kampas. Lenkia stuburą į šoną.

Tiesa stuburą.

Lenkia stuburą į šoną, kelia šonkaulius, tiesia stuburą.

Pilvo raumenys.

Priekiniai pilvo raumenys:

1.Tiesusis pilvo raumuo

2.Piramidinis raumuo V-VII šonkaulių kremzlės, kardinė krūtinkaulio atauga

Viršutinė gagtikaulio šaka, gagtinė sąvarža Viršutinė gagtikaulio šaka, gagtinė sąvarža

Baltoji pilvo linija Lenkia liemenį į priekį, priaartina krūtininės ląstą prie dubens. Nuleidžia šonkaulius, padeda iškvėpti.

Įtempia baltąją pilvo liniją

Šoniniai pilvo raumenys

3. Išorinis išstrižinis pilvo raumuo

4. Vidinis įstrižinis pilvo raumuo.

5. Skersinis pilvo raumuo

V-XII šonkauliai

Juosmeninė nugaros fascija, klubakaulio skiauterė, kirkšnies raištis.

VII-XII šonkauliai, juosmeninė nugaros fascija, kirkšnies raištis Klubakaulio skiauterė, kirkšnies raišti, gagtinė sąvarža, baltoji pilvo linija.

V-XII šonkaulis, baltoji pilvo linija

Tiesiojo pilvo raumens aponeurozė, baltoji pilvo linija. Traukia šonkaulius žemyn, suka liemenį į priešingą pusę, lenkia liemenį. Įeina į pilvo preso sudėtį.

Suka liemenį į savo pusę, traukia šonkaulius žemyn, lenkia liemenį. Įeina į pilvo preso sudėtį.

Mažina pilvo apimtį, įeina į pilvo preso sudėtį.

Užpakaliniai pilvo raumenys.

6. Kvadratinis juosmens raumuo Klubakaulio skiauterė, kirkšnies raištis, apatinių juosmens slankstelių skersinės ataugos. XII šonkaulis, I-IV juosmens slankstelių skersinės ataugos, XII krūtinės slankstelio kūnas. Traukia žemyn XII šonkaulį, lenkia liemenį į šoną.

Vaiko laikysenos formavimasis įvairiuose amžiaus tarpsniuose.

Vaikui augant ir vystantis atsiranda pokyčiai, kurie padeda jam išsirutuliuoti į sudėtingą, tobulą subrendusio žmogaus organizmą. Tie pokyčiai sukelia ląstelių ir audinių augimą, diferenciją, atskirų sistemų struktūros ir funkcijų tobulėjimą.

Organizmo augimą apibūdinq kiekybinai kūno amtmenys ir masės pokyčiai , viso organizmo ir atskirų jo dalių didėjimas. Fizinis vystymasis apima kokybinius auganęčio organizmo pokyčius. Nuo jų priklauso vaiko organizmo ypatumai atskiruose perioduose. Tuos ypatumus sudaro pokyčiai ląstelėse bei audinių struktūroje, atskirų funkcinių sistemų tobulėjimas ir kūno proporcijų formavimasis.

Individo laikysena pradeda formuotis jau gimdoje. Joje vaisius auga apsuptas vaisiaus vandena, kurių lyginamasis svoris artimas vaisiaus lyginamajam svoriui. Gimdoje vaisius sulinkęs, jo stuburo linkis atitinka gimdos sienelių linkį. Galva, rankos, kojos sulenktos ant liemens.

Naujagimio peties, alkūnės, klubo ir kelio sąnariai dar kurį laiką išlaiko tokią padėtį. Tačiau pastoviai veikianti žemės traukos jėga pradeda įtakoti laikysenos tolesnį formavimąsį.

Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpiais įvairiose kūno vietose raumenų jėga netolygi. Kūdikiui gulint – klubai sulenkti, prikiniai kaklo ir pilvo raumenys nedaug įtemti., tačiau kūdikis jais naudojasi minimaliai. Tuo tarpu kaklo, nugaros ir šlaunų tiesemieji raumenys yra atpalaiduoti.

Kai kūdikis pajėgia nulaikyti galvą, bando pradėti sėdėti, galvos masė ir klubų fleksinė padėtis formuoja ištisinį išgauptą nugaros išlinkimą. Ki vaikui pradedant stovėti, ši nugaros forma yra normali.

Kai vaikas pradeda stovėti ir vaikščioti, kaklo, nugaros, klubo tiesemieji raumenys jau gerai susiformavę. Nugara paprastai yra tiesi. Didėjant krūviui vertikalia kryptimi, didėja juosmens lordozė, o pilvas atsikiša.

Tolesnio vaiko augimo metu didėja judesių apimtys , laikysena gerėja. Tačiau reikia prisiminti, kad kiekvienas individas turi tik jam vienam būdingų laikysenos požemių.

Vaiko organizmui augant, vystantis, ryškiausi pokyčiai atsiranda galvos, liemens ir rankų bei kojų proporcijose. Nuo 1 iki 20 metų galva padidėja 2 kartus, liemuo – 3 kartus, rankos – 4 kartus, kojos – 5 kartus. Iki 6- 7 metų raumenys dar nepakankamai išvystyti silpni, todėl vaikai dažnai įgyja netaisyklingą laikyseną. Netaisyklinga kūno padėtis, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas persikreipus, netinkama lova, neatitinkantys vaikų ūgio baldai gali neigiamai veikti skeleto vystymąsį, sukelti stuburo iškrypimą, suformuoti netaisyklingą laikyseną. Ankstyvoje vaikystėje vaikai labai imlūs įvairioms infekcinėms ligoms. Tuo laikotarpiu sumažėja įgautas imunitetas, bet dar neįgytas naujas. Tai stabdo vaikų fizinį vystymąsį. Šiame amžiuje būtina grūdintis ir daryti pritaykytus fizinius pratimus, kurie garantuoja harmoningą vaiko fizinį ir
brendimą.

6-7 metų vaikas gerokai paūgėja ( 6-8-10 cm. Per metus ). Tai pirmas augimo greičio šuolio. Kūno masė jau 2 kartus didesnė už kūdikio. Jų plakštakos smulkių raumenų grupių veikla koordinuota, todėl lengvai išsiugdo rašymo, piešimo įgūdžius.

Nuo 7 iki 12 metų vaiko kūno masė kasmet padidėja 2-3 kg, ūgis 4-5 cm, o krūtinės ląstos apimtis 1,5 – 2 cm. Didėja raumenų masė. Maksimalus sąnarių paslankumas išryškėja 11 – 13 metų amžiuje. Rankų ir kojų greitas augimas pakeičia kūno proporcijas . Keičiasi atskirū kūno dalių apimtys, jų plotis ir tarpusavio santykis. Pasikeičia krūtinės forma, krūtinės ląstos frontalinio ir sagitalinio skersmens santykis, todėl krūtinės ląsta suplokštėja. Pakeičia savo formą pėdos ir delnai. Pasikeičia atskirų kūno dalių lenkimo kampai.

Visi šie pokyčiai įvairiais amžiaus tarpsniai sąlygoja ne tik skirtingas kūno proporcijas, bet ir skirtingą laikyseną.

Laikysena – individuali, įprastinė kūno padėtis stovint ir judesyje. Žmogaus kūno stabilumas priklauso nuo daugelio jungčių patikimumo, kurias galima suskirstyti į 5 funkcionuojančius lygius:

1- fiksuojamasis lygis – pėdos sąnario ( A)

2- fiksuojamasis lygis – klubo sąnario ( B)

3- fiksuojamasis lygis – kryžkaulinė stuburo jungtis ( C )

4- fiksuojamasis lygis – kaklo lygis (D)

5- fiksuojamasis lygis – pečių lankas (E )

Tatcher dalina laikyseną į 2 pagrindinius kūno padėties tipus :

1. Aktyvi laikysena.

2. Pasyvi laikysena.

1. Prie aktyvios laikysenos kūno svoris krenta ant išorinio pėdos krašto. Pirštai prispausti prie žemės, išilginis skliautas įtemptas. Kojos per kelio sanarį truputėlį sulenktos. Keturgalvis raumuo ir užpakalinė šlaunies raumenų grupė subalansuoti, kėlio sąnarys apsaugotas nuo gravitacijos jėgų poveikio. Pilvo raumenys įtempti, todėl bamba įtraukta į vidų. Sėdmenys įtemptos, pakeltos į viršų, stuburo lordozė nedidelė. Smakras nuleistas arba horizontalioje padėtyje, pečių lankas tiesioje padėtyje ar truputėlį palinkęs į priekį. Gravitacijos linija praeina visus Tatccher atžymėtus taškus.

2. Pasyviai laikysenai būdinga tai, kad žmogus remiasi vidine pėdos dalimi ypač ant kulno padikaulio galvų. Reikiamo ir patikimo išilginio pėdos skliauto įtempimo nėra. Keliai išlenkti atgal. Pilvas nudribęs, sėdmenys nuleistos į apačią, kojos klubo sąnaqrį per daug ištiestos. Šlaunikaulio galva išlinkusi į priekį. Smakras pakeltas į viršų, pečių lankas aiškiai palinkęs į priekį. Gravitacijos linija nepraeina pro Tatcher atžymėtus taškus. Taigi raumenų grupių disbalanso rezultatas – gravitacijos jėgos nėra pusiausvyroje ir jungčių elementams skirtos kreivės- padidintos. Šiuo atvėju kaulų jungčių aparatas yra pastovioje įtampoje, ir didelis krūvis tenka tam tikroms sąnarinių paviršių dalims. Tokie žmonės linkę į kai kuriuos pažeidimus ir ligas.

Reikia teisingai įvertinti laikysenos pakitimus, išaiškinti galimą veiksnių foną, prie kurio pastebimi ūmūs ir lėtiniai pakitimai bei ligos.

Labai svarbu skirti netaisyklingą laikyseną nuo skoliozės. Netaisyklinga laikysena – tai nėra liga. Laikysenos pakitimai nustatomi sagitalinėje plokštumoje. Tuo tarpu skoliozė – tai stuburo deformacija frontalinėje plokštumoje ir paparastai jai būdinga slankstelių rotacija, ko nėra esant netaisyklingai laikysenai.

Daugumos atorių duomenimis yra 4 laikysenos tipai:

A- puiki, nepriekaištinga, B- gera, bet ne ideali. C – prasta, bet neblogiausia. D – bloga, daugeliu atvejų įvairią simptomatiką sukelianti laikysena.

Dar kiti autoriai skiria 5 laikysenos tipus.:

1. Normali.

2. Tiesi ( plokščia nugara).

3. Sukumpusi.

4. Lordozinė.

5. Kifozinė.

Normali laikysena – saikiai banguota nugara, iškila krūtine, tiesus pilvas; tiesiia laikysenai būdinga tiesus stuburas, silpni jo linkiai; sukumpusi laikysena pasižymi viršutinės kūno dalies palinkimu į priekį; lordozinei laikysenai būdinga – didelis juosmens linkis, atsikišęs pilvas, atsilošusi viršutinė liemens dalis; kifozonei laikysenai būdinga stiprios juosmens ir sparndo lordozės ir stipri nugaros kifozė, ypač išryškinanti pakumpusią nugarą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2864 žodžiai iš 5634 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.