Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe
5 (100%) 2 votes

Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe

Kauno kolegija

Ekonomikos ir teisės fakultetas

Apskaitos ir finansų katedra

Greta Baliukonytė FN4/1

Referatas

,,Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe”

Darbo vadovė:

Doc.mg Aušrinė Peleckienė

Kaunas,2004

TurinysĮvadas…………………………………………………………….

……………………………………………………….3

Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas…….

………………………………………………………………….

…4

Kalbos kultūra mūsų

gyvenime…………………………………………………………..

……………………..5

Skolinių gausa jaunimo

tarpe……………………………………………………………..

…………………….6

Lietuvių kalbos kultūros klaidų

priežastys…………………………………………………………

………..8

Internetinė

kalba……………………………………………………………..

………………………………………10

Dažniausiai sutinkami posakiai virtualiose

svetainėse:…………………………. …………………..10

Vardų ir pavardžių trumpinimai

………………………………………………………………….

………….11

Televizija ir žargonai

………………………………………………………………….

…………………………..11

Netaisyklingi posakiai iš televizijos(LNK, TV 3, BTV) laidų

………………..…….……….12

Kauno kolegijoje išgirsti posakiai ………………………………………..………………….12

Taip kalba studentai, draugai, šeimos nariai, pažįstami

…………………………………………….13

Posakiai iš žurnalų, laikraščių, muzikantų lūpų, gatvės komentarų ir kitur

…………………13

Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai, kurie nulat skamba Kauno

kolegijoje………. …………14

Nevartotinos naujosios svetimybės, kurie nuolat skamba jaunimo

tarpe……………………….14

Neteiktini vertiniai, kurie dažniausiai girdimi iš jaunuolių

lūpų…………………………………..15

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos, kuriuos nuolat vartoja

jaunuoliai…………………………15

Išvados……………………………………………………………

……………………………………………………….17

Literatūra

………………………………………………………………….

……………………………………………18

ĮvadasGimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį.Mano

nuomone, kiekienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, ją

tobulinti…

Mūsų visuomenė yra mažai išprususi, vartoja daug svetimybių iš Vakarų,

žargonus, tarmybes, kurių dėka mūsų gimtoji kalba skursta ir gali net po

kelių dešimčių metų visai išnykti. O ją labiausiai skurdina jaunimas- tai

mes. Juk niekam nepaslaptis, kad jaunuoliai per amžių amžius kraipydavo

savo gimtąją kalbą.

Norėčiau visus supažindinti su savo darbu, tai ,,Netaisyklinga kalba

jaunimo tarpe“.Jame gausu palyginimų, netaisyklingai vartojamų žodžių, jų

ištaisymas ir pan.

Turbūt visiems begalo įdomu kodėl pasirinkau šią temą….Pasirinkau

šią temą, kadangi visa tai yra man artima ir nuolat sutinkama. Esu pati

studentė, mano nuomone, rašant šį darbą tai buvo vienas iš privalumų, nes

pati esu jauna ir nuolat supa jaunų žmonių būrys.

Darbo tikslas – supažindinti savo grupės draugus su netaisyklinga

kalba, kuri juos supa kiekvieną dieną.Taip pat, paviešinti jų daromas

klaidas, jas ištaisyti bei skatinti vartoti tik taisyklingus kalbos

kultūros žodžius ar sakinius.

Nebuvo lengva rašyti šį darbą, nes pati taip pat darau begalo daug

kalbos kultūros klaidų, bet rėmiausi lietuvių kalbos kultūros mylėtojų

knygomis, kuriose gausu paaiškinimų kaip taisyklingai kalbėti lietuviškai.,,Nėra tokios menkos tautos,

nėra tokio niekingo žemės užkampio,

kur nebūtų vartojama sava kalba”.

M. Daukša

,,Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

J. Balčiukonis

,,Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.

Vydūnas

Kalbos kultūra mūsų gyvenime

Gyvenime vienaip ar kitaip susidūriame su kalbos kultūra: tenka apie

ją girdėti mokykloje, kolegijose, universitetuose, darbe ir net gatveje.

Daugelis net nesusimąsto kas yra ta kalbos kultūra ir kokia jos reikšmė.

Kalbos kultūra- tai kalbos taisyklingumas,o ji labai svarbi yra bendrinei

kalbai. Bendrinė kalba-tai visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba,

kurios gausu raštuose, leidžiamojoje periodinėje spaudoje, televizijoje. Be

šios bendrinės
kalbos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitų

viešojo bendravimo įstaigų.

Kalba, jos kultūra svarbi ir kiekvienai asmenybei. Ji padeda

kiekvienam kalbančiajam padeda sėkmingiau pasinaudoti visomis trimis kalbos

funkcijomis: informacine, emocine ir apeliacine.

Visi žinome, kad mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei-

indoeuropiečių proklabei. Apie ją, kaip apie vieną seniausių, kalbama

didžiausiuose pasaulio universitetuose. Bet kyla klausimas, kodėl kalbos

kutūros knygose daug kalbama apie klaidas. Juk pati kalbos kultūra- tai

norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas, o ne klaidos.

Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė mūsų tėvai, darželio

auklėtojos, mokytojai,o dabar jau ir dėstytojai. Kaip sakoma: „Gyveni ir

mokaisi“, o mokytis reikia visą gyvenimą. Tačiau dažnai patys nesugebame, o

gal ir nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais,

posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi.Tai darome mes, jaunuoliai,

mūsų draugai, šeimos nariai, pažįstami…

Bendrinė lietuvių kalba turi daug nespręstinų problemų. Viena iš jų

–Vakarų kalbų naujųjų skolinių vartojimas jaunų žmonių tarpe.

Ne vienas suvokiame per didelį svetimų žodžių antplūdį ir matome, kad

kyla realus pavojus ir mūsų kultūros, mūsų kalbos savitumui. Pastebėtina,

kad ir lietuvių kalbos fonetika, tartis įgauna angliškų ypatybių, kinta jų

sintaksė, įsigali net tam tikra žodžių tvarka sakinyje. Lietuvių kalboje

Vakarų naujųjų skolinių gausa siaurina mūsų žodyną, jo plėtą, kenkia jos

žodingumui ir savitumui. Yra net realus pavojus,kad mūsų gimtoji lietuvių

kalba gali išvis išnykti.

Skolinių gausa jaunimo tarpeJau geras dešimtmetis kai pastebimas gausesnis svetimybių, hibridų,

naujadarų, žargoninių žodžių vartojimo polinkis.Žinoma, nėra nė vienos

visiškai grynos klabos, kuri nevartotų svetimų kalbų žodžių, bet taip pat

yra gerai žinoma, kad pernelyg didelis susižavėjimas kitų kalbų žodžiais ir

labai intensyvus jų vartojimas žeidžia kalbos sistemą,o taip kalba praranda

savo savitumą. Tai rodo nykstantį tautinį tapatumą, tautų niveliaciją. Visi

naujieji skoliniai užima gana svarbią vietą daugelyje dabartinių kalbų,

taip pat ir mūsų kalboje. Skoliniai rodo istorinę kalbų sąveiką, santykius

su kaimynais ir kartais yra vienas iš kalbos leksikos papildymo būdų.

Taigi, tautų ir kalbų ryšiai skatina ir skolinių vartojimą. Kiekvienos

tautos išeities taškas- išsaugoti etninę kultūrą. Mano nuomone, mes

pasauliui esam įdomūs tiek, kiek esame saviti.

Vakarų kalbų skolinius vartoja įvairių profesinių žmonės:

verslininkai, bankininkai, ekonomistai, politikai. Šiuo metu kaip tik ir

plūstelėjo didžiausia jų banga (akcizas, investicija, dividentai,

subsidija,…).Dalis terminų buvo vartojami jau prieškario Lietuvoje, o dabar

grįžta iš pasyvios vartosenos į aktyviąją.Be daugelio iš jų būtų sunku

išsiversti, nes neturime tikslių lietuviškų atitikmenų. Tiesiog jau tapo

mada angliškai pavadinti muzikos grupę ar firmą.Šie naujadarai ypač

linksmai atrodo šiuolaikiniui jaunimui- tai mums.Šiems visiems kalbos

pokyčiams ypač ir esame imlūs. Kodėl dažnai, kalbant apie skolinius,

pabrėžiama, kad jaunimo kalboje gausu skolinių? Galima išskirti keletą

priežasčių. Visų pirma, daug lengviau prisitaikantys ir imlesni pokyčiams

yra jauni žmonės; kintantis kiekvienos kartos požiūris į tradicines

vertybes, rodo pakitusį požiūrį ir į kalbą, tautinio tapatumo suvokimą.

Tapatumas – savotiškas savivokos aktas, žmogus pats kuria savo tapatybę.

Prisitaikydama prie istorinės visuomeninės situacijos jaunoji karta taikosi

prie kintančio pasaulio. Intensyvesnis visuomenės kultūrinis, politinis,

ekonominis gyvenimas, bendravimas su kitomis valstybėmis, kultūromis, kalbų

sąveikos, natūralus naujų reiškinių ir daiktų įvardijimo poreikis, lemia

gausesnį skolinių vartojimą. Antra, jaunimas visais laikais siekia

išsiskirti: elgesiu, išvaizda, kalba. Tam ir susikuria įvairių socialinių

grupių žargonai . Jis ypatingai prisideda prie kalbos išpėtimo, įterpdami

tarptautinius žodžius į savo kalbą. Tačiau jaunimas daug neigiamos įtakos

kalbai daro vartodamas žargoninius žodžius, svetimybes. Ypač šiuo metu

jaunimo kalba kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labai

plinta tarp mokyklinio jaunimo. Jaunimui taisyklingai trukdo kalbėti tai,

kad jaunimas mažai skaito grožinę literatūrą, liaudies pasakas, mažai

dainuoja dainų. Jo žodyno turtingumui neužtenka televizijos filmų, laidų ar

internetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijos kalbų taisyklingumas yra

kontroliujamas, tai internete jaunimas gauna netaisyklingos kalbos

pavyzdžių, kad jaunimo tėvams ir mokytojams, dėstytojams norisi jaunimą

izoliuoti nuo šios kalbos,bet…

Jaunimo kalbos sritys, kuriose daugiausia pasitaiko skolinių, yra

pramogos, laisvalaikis, muzika, kompiuteriniai žaidimai. Patyrinėjus

jaunimui skirtų leidinių(ypač
žurnalų „Panelė‘, „Cosmopolitan“) kalbą

matyti, kad didelę skolinių dalį sudaro įvairios sąvokos, įvardijančios

bendruosius dalykus (tokie kaip ,,barbecue“, ,,boys`as“, ,,bon ton“ duty

free parduotuvės, ekstremalas, ,,gents“ (džentelmenas) hapeningas, joy

savaitgalis ,,junk-food“, ,,kinderis“ orror (siaubas), ,,pampersai“,

,,vivacoloras“ ir pan.). Labai gausi skolinių vartojimo sritis yra muzikos

stilių ir su muzika susijusių reiškinių pavadinimai (pvz.: acid house`as,

acid jazz, ,,ambient trance“, ambientas, black metalas, blackmetal,

britpopas, dance, dark wave, death metalas, disco, drum`n`bass, dub,

eurobytas, eurodisko, fank-soul, folk, funk, funky, gangsta repas,

glamrokas, grunge, hardkoras, hardrockas, heavy metal, hip-hopas, house,

jungle, kantri (country), pankrokas, progressive house, raprock, ruspop,

soul, soulas, techno, trance, triphopas, ,,underground`as“; ,,bestas“,

bestselerinis, ,,clubmix“ ,,didžėjus“, diskžokėjas, eurobeat`inis, fanas,

fanatas, fanklubas, grandas, hitas, klipas, koveris, megahitas, miksas,

miksuotojas, pankas, remiksas, semplas, singlas, topas, ,,unplugged“). Kaip

matyti iš pavyzdžių, skolintais žodžiais (dažniausiai originalo kalba,

kartais gavę lietuvišką galūnę) pavadinami ne tik vėliau atėję muzikos

stiliai, bet ir lietuvių kalboje jau turintys nusistovėjusią formą (blues –

bliuzas, jazz – džiazas, rock – rokas). Skoliniai dažni bendraujant,

ekspresyviai išsakant savo vertinimą (pvz.: again, cool crazy, fainas,

hello, help, seksova/s, sexy, sorry, topinis ir pan.). Ypač mėgstama

dainuoti anglų kalba, nors nuo seno žinoma, kad daina visais laikais buvo

ir yra tautiškumo saugotoja. Dabar nueita taip toli, kad kai kurie

lietuviai dainininkai kuria tekstus tik anglų kalba ( „Amberlife“,

„Skamp“). Taigi svetimus žodžius girdime nuolat koncertuose, jaunimo

renginiuose, per televizija bei radijo laidas.

Drąsiai galima teigti, kad didelė dalis moksleivių ir studentų nemaža

laisvalaikio dalį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Tai

atsispindi ir jų kalboje. Visų pirma, žaisdami kompiuteriu, kurio terminija

dar nėra iki galo nusistovėjusi, jie perima visus kompiuterinės technikos

skolinius, antra, sukaupia ir platina skolinius, funkcionuojančius

kompiuterinių žaidimų srityje (pvz.: akountas, bagas, boxas, decoderis,

deface, displejus, downloadinti, draivas, fagas, failas, geimas, geimeris,

geiminti, geimpadas, geimplėjus, hakeris, hardas hardvaras, hostingas

hotkeys, instalinti, interfeisas, kartridžas, kileris, lameris logas,

loudinti, notepadas, offline online, overklokeris, pakas, pasvordas

peidžeris, portas postingas, reverberis, roketdžampas, root, rulezas,

saitas, seivinti, užfleiminti, užsiloginti ir pan.) .

Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas

Mano nuomone, kalbos kultūra – gana nuobodus ir sudėtingas mokslas.

Kalbos klaidų įvairovė tikrai didelė. Jų pasitaiko ne tik leksikoje, bet

taip pat morfologijoje, žodžių daryboje, sintaksėje, fonetikoje,

kirčiavime.

Lietuvių kalbai visą laiką grėsė svetimybės, kažkada ypač rašytinei,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1656 žodžiai iš 5484 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.