Netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga
5 (100%) 1 vote

Netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJOS

KAUNO SKYRIUS

NETAISYKLINGA PILIEČIO KALBA – MOKYMO PROCESO AR PILIETIŠKUMO SPRAGA

Bendrosios ir specialybės kalbos kultūros

Projektinis darbas

7

(Įvertinta)

(Parašas)

Vilija Mačiulienė

(Dėstytojo vardas,pavardė)

2009.01.16

(Data)

Kaunas 2009

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………2

2. Kas daro didelę įtaką netaisyklingai piliečio kalbai?…………………………………………………4

3. Apklausa „Netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga“…….7

4. Išvados ir siūlymai……………………………………………………………………………………………….8

5. Mano komentaras…………………………………………………………………………………………………9

6. Literatūra ir šaltiniai……………………………………………………………………………………………..10

ĮVADAS

Gimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį. Mano

nuomone, kiekvienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, ją

tobulinti.

Šiame darbe bandysiu išsiaiškinti kas daro didesnę įtaką netaisyklingai piliečio kalbai. Ar tai mokymo proceso, ar pilietiškumo spraga?

Visų pirma trumpai apžvelgsiu galimas problemas, dėl kurių dauguma mūsų kalba netaisyklingai. Tai televizijos, radijo stočių, net žiniasklaidos daroma įtaka. Jaunimas mėgsta įterpti užsienietiškų (ypač angliškų) žodžių arba savo darinių.

Taip pat atliksiu apklausą, kurios metu užduosiu klausimą „Netaisyklinga piliečio kalba – mokymo proceso ar pilietiškumo spraga?“. Gautus atsakymus surašysiu, padarysiu išvadas ir nubraižysiu diagramą.

Daryti šį darbą nelengva, nes aš taip pat darau daug kalbos kultūros klaidų. Tačiau pasinaudojus tinkama informacija, bandysiu ištaisyti ne tik savo spragas, išsiaiškinti kodėl dauguma mūsų kalba netaisyklingai, bet ir pateikti keletą sprendimų šiai problemai spręsti.

,,Nėra tokios menkos tautos,

nėra tokio niekingo žemės užkampio,

kur nebūtų vartojama sava kalba”.

M. Daukša

,,Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

J. Balčikonis

,,Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.

Vydūnas

2

KAS DARO DIDELĘ ĮTAKĄ NETAISYKLINGAI PILIEČIO KALBAI?

Senovėje vaikai kalbą išmokdavo tik iš tėvų. Jie buvo mokami namuose ir slapta. O dabar vaikai mokosi ne tik iš tėvų, bet ir iš televizijos, radijo stočių, darželiuose, mokyklose, viešajame transporte ir pan.

Žodžių trumpinimai. Žargonai. Svetimybės. Jaunimui nepatinka ilgi žodžiai, dėl to jie prisigalvoja įvairių trumpinimų. Pavyzdžiui, vardų trumpinimai: Kristina – Kristė, Mindaugas – Mindė ir pan. Kiti žodžių trumpinimai: kompiuteris – kompas, troleibusas – trulas, automobilis –auto, televizorius – telikas, telefonas – telefas ir pan.

Taip pat mėgsta įterpti savos darybos žodžių, svetimybių ar žargonų. Pvz., Koks fainas (=linksmas) tūsas (=vakarėlis) vakar buvo! Šūstrai (=gerai, šauniai) atrodai. Mano bachūras (=vaikinas) yra fuksas (=pirmakursis).Dažnai jaunimo tarpe girdime žodžius perimtus iš užsienio kalbos. Dažniausiai vartojami žodžiai kilę iš anglų kalbos kuomet kalbama apie kompiuteriu atliekamus darbus. Pvz., Reikia iš flopiko (=diskelio) atsiprintint (=atsispausdint) darbą. Šiandien įsiinstalinau (=įdiegiau) naują programą. Nusikopink (=nusikopijuok) ir perkelk į naują folderį (=aplanką). Naujas aplankas sukurtas desktope (=darbalaukyje).

Blogiausia, tai, kad kai kurie jaunuoliai visiškai nepaiso kalbos kultūros. Jų šnekamoje kalboje taisyklingai ištartus žodžius galima išgirsti vos kelis. Štai, pvz., teko išgirsti tokį telefoninį pokalbį.: „Zdarova, bičiuk, pažėk, kada šiande kašį rodo per teliką, okei?“ (=Sveikas, drauguži, pažiūrėk, kada šiandien krepšinį rodo per televizorių, gerai?). Karočia, nevaryk, davai pažėk. A tau gaila? (=Na, prašau, pažiūrėk. Argi gaila?). Vaikino kalboje buvo pilna netaisyklingai vartojamų žodžių, svetimybių, įvairių darinių, sutrumpinimų, dauguma žodžių netaisyklingai kirčiuojami. Šiuo atveju, manau, vaikinas elgiasi visiškai nepilietiškai. Negerbia nei savęs, nei kalbos. Tai ne mokymo proceso spraga. Tai tiesiog kvailas jaunatviškas užsispyrimas. Neva taip kalbėdamas, vaikinas jaučiasi pranašesnis. Mano nuomone, tokie netaisyklingi kalbėjimo ypatumai jaunimo tarpe tiesiog tapo kvaila mada, nuo kurios atprasti vėliau labai sunku. Plėstis šiai madai padeda ne tik jaunimas, tačiau ir televizija, žiniasklaida ir pan.

Televizija. Visi mes žiūrime įvairias laidas einančias per televiziją. Ar atkreipėte dėmesį kaip kas šneka? Vakar mano dukterėčia žiūrėjo serialą skirtą jaunimui. Ir štai man užkliuvo viena frazė: „Nebebus matiekos (=matematikos) namų darbų.“. Iškart kilo klausimas, kurią kalbą vertėja žino geriau – anglų ar lietuvių? Anglų kalboje žodis „mathematics“ (matematika) turi sutrumpintą
versiją „maths“. Tačiau lietuvių kalboje šis žodis neturi jokio atitinkamo vertimo. Vadinasi, vertimas turi būti matematika, o ne matkė ar matieka. Nejau vertėja to nežino? O gal nusprendė, kad serialas skirtas jaunimui, vadinasi ir vertimas turi atitikti jaunimo šnekamos kalbos ypatumus? Kalbininkai tūrėtų pykti už tokias klaidas.

Tokiose laidose kaip „Dzin“, „Puikusis šou“, „Kakadu“ (viena iš šios laidų vedėjų Berneen net nėra lietuvė ir visiškai nemoka taisyklingai tart žodžius), „Dviračio žinios“, „Laba diena“ ir pan., išgirstame tokias kalbos klaidas, kurias dažniausiai daro jaunimas. Taigi, kas iš ko išmoko? Jaunimas iš televizijos, ar televizija iš jaunimo? Tarkim, kad televizija iš jaunimo. Vadinasi, televizija skatina žmones kalbėti netaisyklingai. Vadovai ir tokių laidų kūrėjai elgiasi tikrai nepilietiškai.

Žiniasklaida. Ir šioje srityje mes nei vienas nesam apsaugoti nuo kalbos blogybių. Štai, pavyzdžiui: Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo). Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas.

Internete radau straipsnį, kuriame žiniasklaida kaltinama daugiausiai daranti kalbos klaidų. „Kalbininkai konstatuoja – mūsų gimtąją kalbą labiausiai reikia saugoti nuo žiniasklaidos bei knygų leidėjų. Kalbą gryninantys ir neleidžiantys jos užteršti kalbos tvarkytojai bei kalbos inspekcijos darbuotojai tikina, kad jau seniai nuėjo užmarštin laikai, kai iš laikraščių ar knygų buvo galima mokytis taisyklingos rašybos, raiškaus minties dėstymo. Atstovai spaudai kartais nustebina ir pralinksmina netikėtais pranešimais. Pavyzdžiui, savivaldybės darbuotojas pranešė, kad „eilinis žurnalistų ketvirtadienis įvyks penktadienį“.“ Taip pat radau straipsniuką, kuriame pateiktos tiesiog

3

juokingos klaidos, kurios redaktorių dėka nepakliuvo į spaudą:

„Įgulą sudaro 65 jūrininkai ir jie ryja daug kuro.“

„Policininkai į vagystės vietą atvyko tik po pusės paros ir rado ataušusias vagių pėdas.“

„Kiaulės susirgo suėdusios katino prismaugtą, bet paliktą užkrėstą žiurkę.“

„Godžiai žvejai apsėdo retą svečią ledą.“

„Vandens tiekėjai nėra vieninteliai vargšai, nukentėję nuo smaugikės pensininkės.“

„Darbščios rankos išvaiko liūdesį ir nerimą.“

„Kiti darželiai yra aptverti, bet tvorose taip pat būna skylių, jos nepakankamo aukščio.“

„Klaipėdoje kariams teko dažniau išvykti už poligono teritorijos ir imituoti santykius su civiliais.“

„Atidarius maišelį vyrui nosį surietė baisi smarvė. Jos galiojimo terminas buvo nurodytas iki birželio 3 dienos.“

„Iš pažiūros mirusysis atrodė blaivas.“

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1101 žodžiai iš 3660 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.