Netesybų
5 (100%) 1 vote

Netesybų

112131

Turinys:

1. Įžanga……………………………………………………………………………………………………………………1 psl.

2. Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas……………………………………………….2 psl.

2.1 Netesybų samprata……………………………………………………………………………..2 psl.

2.2 Netesybų formos………………………………………………………………………………..3 psl.

2.3 Netesybų bruožai……………………………………………………………………………….4 psl.

2.4 Netesybų rūšys…………………………………………………………………………………..4 psl.

3. Netesybų formos…………………………………………………………………………………………………….5 psl.

3.1 Delspinigiai ir bauda…………………………………………………………………………..6 psl.

4. Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma………………………………………………6 psl.

4.1 Teismų praktika…………………………………………………………………………………8 psl.

5. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………10 psl.

6. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………………11 psl.

Įžanga

Civilinėje teisėje yra įtvirtintas principas, kilęs iš Romėnų teisės laikų, t.y. sutartys turi būti vykdomos. Iš to yra įtvirtinta nuostata, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ir sutarties nurodymus, o jeigu tokių nurodymų nėra – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus. Kiekviena iš šalių turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrai šaliai atlikti savo pareigas.

Tačiau tenka pripažinti, jog rinkos ekonomikos sąlygomis visada yra tikimybė, kad skolininkas neįvykdys arba netinkamai įvykdys prievolę tiek dėl subjektyvių, tiek dėl objektyvių priežasčių.

Todėl prievolių įvykdymas turi būti saugomas ir realizuojamas teisinėmis priemonėmis, kurios turi prievartos pobūdį. Tokias priemones nustato įstatymai ir jos yra labai įvairios.

Savo darbe pasirinkau nagrinėti vieną iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – netesybas( delspinigiai, bauda).

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiausiai naudojamos prievoliniuose santykiuose tarp juridinių asmenų. Rečiau netesybos taikomos prievoliniuose santykiuose tarp fizinių ir juridinių asmenų, kaip antai: paskolos fiziniams asmenims suteikimo santykiuose, butų nuomos santykiuose.

Manau, kad ši tema yra aktuali teisinei praktikai ir savo darbe stengsiuosi trumpai aptarti prievolės įvykdymą užtikrinant netesybomis (delspinigiais, bauda). Kuo plačiau mėginsiu aprašyt netesybų sampratą, paminėsiu jos bruožus, formas, rūšis.

Svarbu susipažinti ir su netesybų ieškinio senaties terminais, taip pat nuo šio darbo yra neatsiejama ir civilinė atsakomybė, kurios vieną iš formų ( netesybas ) taip pat aprašysiu. Žinoma, šiai temai svarbu ir teismų praktika, kuri atskleidžia praktinę netesybų pusę.

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas

Kaip jau buvo paminėta, prievoliniai santykiai yra viena iš teisinių santykių rūšių, todėl jų prievolių įvykdymas turi būti saugomas ir realizuojamas teisinėmis priemonėmis, kurios turi prievartos pobūdį. Tokias priemones nustato įstatymai ir jos yra labai įvairios.

Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų ( su kuriuo, beje, yra susiduriama dažniausiai ) – netesybos. LR Civilinis kodeksas netesybas apibrėžia taip – ,, Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiai pripažįstamas Europos kontinentinės teisės sistemoje. Šiose šalyse netesybos suprantamos kaip pinigų suma arba kitokia sutartyje numatyta turtinė vertybė, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę.

Anglų-amerikiečių teisėje ir Europos kontinentinėje teisėje netesybų samprata skiriasi. Anglų-amerikiečių teisėje nėra vieningos netesybų sampratos, t. y. skiriamos dvi sąvokos: iš anksto apskaičiuoti nuostoliai ir bauda.

Anglų teisės sistemoje laikomasi principo: jeigu atitinkama sutarties sąlyga buvo teismo kvalifikuota kaip iš anksto apskaičiuoti nuostoliai, tai kreditorius tokią sumą ir gaus sutarties pažeidimo atveju, nors dėl tokio pažeidimo jis nepatyrė nuostolių. Anglų ir amerikiečių teismų praktikoje nusistovėjęs toks precedentas: jeigu teismas nustato, kad iš anksto apskaičiuota nuostolių suma sutartyje nustatyta aiškiai skolininko nenaudai, tai tokia sąlyga kvalifikuojama kaip bauda, ir skolininkas privalo įrodyti tikrųjų nuostolių dydį, jeigu nori, kad jie būtų atlyginti.

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiai
taikomos vidaus ir tarptautinėje komercijoje. Jų taikymas skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę, nes net ir sumokėjęs netesybas, jis vis vien neatleidžiamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, išskyrus įstatyme arba sutartyje numatytus atvejus. Skolininkas neatsako už prievolių neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu jis fiziškai negalėjo jų įvykdyti dėl stichinės nelaimės ar kitų forsmažorinių (force majore), t.y. nepriklausančių nuo jo valios, aplinkybių (pvz., karantino, sausros ir kt.).

LR Civilinio kodekso šeštos knygos komentare yra teigiama, jog netesybų teisinė prigimtis dvejopa:

• jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę;

• netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma.

Kitaip tariant, netesybos, neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais įrodinėti.

Netesybos yra kartu ir civilinės atsakomybės forma, tai jas galima taikyti tik jeigu skolininkui galima taikyti civilinę atsakomybę, o būtent yra civilinės atsakomybės sąlygos, kai galima skolininko civilinė atsakomybė netesybų forma (prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, o įstatymų numatytais atvejais – ir skolininko kaltė dėl prievolės neįvykdymo.)

LR Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje yra nurodyta, jog netesybas gali nustatyti:

• įstatymas (netesybos pagal įstatymą);

• šalių sutartis ( sutartinės netesybos);

• teismas.

( Pvz.: Civilinio kodekso 6.215 str. teismui yra suteikta teisė skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti prievolę natūra, nevykdymą.). Taip vadinamas netesybas pagal įstatymą, šalys gali sutartimi padidinti, bet neturi teisės jų mažinti ar apskritai jas panaikinti, jeigu įstatymas nenurodo ko kito.

Taip pat LR Civilinio kodekso 6.71 str. numato dvi netesybų formas:

1) bauda, kuri nustatoma konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Pavyzdžiui, tiekimo sutartyje numatoma, kad už prekės suženklinimo pažeidimą pirkėjas privalo sumokėti 50 lt baudą arba už netinkamos kokybės prekės patiekimą tiekėjas privalo sumokėti 20 % šios prekės vertės baudą.

2) delspinigiai – tai taip pat sutartyje ar įstatyme nustatoma pinigų suma, kuri skaičiuojama tam tikru procentiniu dydžiu (dažniausiai nuo 0,5 % iki l %) nuo laiku neįvykdytos pagrindinės prievolės sumos ir mokama už kiekvieną praleistą dieną ar kitokį laikotarpį (savaitę, dekadą, mėnesį).

Plačiau apie delspinigių ir baudos skirtumus pakalbėsiu kitame skyrelyje.

Taip pat reikia paminėti, jog ,, teorijoje netesybų sąvoka suprantama dvejopai: plačiąja ir siaurąja prasme.“

1) plačiąją prasme netesybų sąvoka suprantama kaip terminas, kuris apibūdina visas įstatymo arba sutarties nustatomas pinigų sumas, kurias skolininkas privalo mokėti kreditoriui, nepriklausomai nuo to, kaip tas mokamas sumas vadina. Tai gimininė sąvoka, kuri apima baudas, delspinigius ir netesybas siaurąją prasme.

2) netesybomis siaurąja prasme vadinama įstatyme ar sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta. Ji nustatoma taip pat kaip ir bauda.

Rusų teisėje taip pat yra naudojamas netesybų institutas, pastarieji savo teisinėje literatūroje išskiria pagrindinius netesybų bruožus:

• netesybų dydis jau žinomas šalims nuo pat įsipareigojimo atsiradimo;

• netesybos yra išieškomos už prievolės neįvykdymo faktą, nepriklausomai nuo to, ar kreditoriui yra padaryti nuostoliai;

• galimybė šalims pačioms nustatyti netesybų dydį, sąlygas ir išieškojimo tvarką;

• imperatyviai nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis;

• jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti;

• netesybos – tai civilinės atsakomybės forma.

Kalbant apie netesybų privalomą rašytinę formą, reikėtų paminėt, jog šalių susitarimas dėl netesybų visais atvejais turi būti sudarytas raštu, nesvarbu, kokia forma yra nustatyta pagrindinei prievolei, kurios įvykdymas užtikrinamas netesybomis. Toks reikalavimas aiškinamas tuo, kad netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Tačiau šio reikalavimo pažeidimas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio. Taip pat jeigu pagrindinė prievolė patvirtinta notaro, susitarimui dėl netesybų pakanka paprastos rašytinės formos.

Nors rusų literatūroj ir nėra paminėta, tačiau galima išskirt dar vieną tarsi ir netesybų požymį, kuris yra numatytas LR Civilinio kodekso 6.74 straipsnyje: ,,jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis.“

Kadangi prievolė, susijusi su netesybų mokėjimu, yra papildoma, šalutinė, palyginti su pagrindine prievole, kurios įvykdymą užtikrina netesybos, netesybų likimas priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir susitarimas dėl netesybų. Tačiau susitarimo dėl netesybų negaliojimas neturi įtakos pagrindinės prievolės galiojimui net ir
atveju, kai buvo įtrauktas į sutartį, iš kurios atsirado pagrindinė prievolė.

Valstybių teisės sistemose netesybos skirstomos į atskiras rūšis pagal jų santykį su kreditoriaus patirtais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo.

Pagal tai, kiek ir kaip netesybos (baudos, delspinigiai) padengia nuostolius, atsiradusius dėl skolininko prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jos gali būti keturių rūšių: įskaitinės, išimtinės, baudinės ir alternatyvinės:

1) įskaitinės netesybos (bauda, delspinigiai) yra tokios, kai nuostoliai kreditoriui atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos. Pvz., netesybų (baudos ar delspinigių) už prievolės neįvykdymą išieškota 5 000 Lt, o nuostolių dėl pažeidimo susidarė 10 000 Lt. Skolininkas šiuo atveju privalo sumokėti kreditoriui dar 5 000 Lt;

2) išimtinės netesybos yra tokios, kai už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą galima išieškoti iš skolininko tik netesybas (baudą ar delspinigius), bet negalima išieškoti jokių kitokių lėšų nuostoliams atlyginti. Laikoma, kad netesybos yra iš anksto nustatyta galimų nuostolių maksimali suma;

3) baudinės netesybos yra tokios, kai iš skolininko galima išieškoti ne tik netesybas (baudą ar delspinigius), bet ir nuostolius, kurie susidarė kreditoriui dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Ši netesybų rūšis ypač nepalanki skolininkui ir dažniausiai taikoma užtikrinti prievolėms, kurios turi ypač svarbią reikšmę šalių interesams;

4) alternatyvinės netesybos yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali būti išieškomos arba netesybos (bauda ar delspinigiai), arba nuostoliai. Šiuo atveju kreditoriui suteikiama pasirinkimo teisė įvertinti, kas jam naudingiau – išieškoti netesybas arba išreikalauti nuostolių atlyginimą.

Netesybų paskirtis – skatinti realų, tinkamą ir savalaikį prievolės įvykdymą. Todėl visų rūšių netesybos, išskyrus išimtines, turi kompensacijos ir baudos elementus. Visos jos nustatomos iš anksto ir gali būti išieškomos nepriklausomai nuo nuostolių dydžio, o kai kada – net jų nesant.

Netesybų formos: delspinigiai ir bauda

Civiliniuose įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose, sutarčių sudarymo praktikoje vartojamos sąvokos: „netesybos“, „bauda“, „delspinigiai“. Sąvokos „bauda“, „delspinigiai“ iš esmės yra „netesybos“, tačiau kiekviena iš jų turi savo ypatumus, todėl galima kalbėti apie netesybų formas.

Viena iš sutartinės atsakomybės rūšių, plačiai naudojama prievoliniuose santykiuose tarp juridinių asmenų bei apsauganti kreditoriaus interesus, yra delspinigiai. Priešingai nei kita netesybų forma – bauda, delspinigiai ne tik skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet ir verčia ją įvykdyti kuo greičiau.

Dėl delspinigių sąvokos nei teorijoje, nei praktikoje audringų ginčų nekyla. Delspinigiai apibrėžiami:

• kaip įstatymu arba sutartimi nustatyta pinigų suma, nustatoma procentiniu dydžiu nuo laiku neįvykdytos arba neįvykdytos tinkamai prievolės sumos ir mokama už kiekvieną praleistą dieną ar kitą nustatytą laiko tarpą.

Bauda taip pat dažnai sutinkama teisinėje praktikoje kaip sutartinės atsakomybės rūšis. Pastarąją apibrėžiame taip:

• bauda – tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta tvirta pinigų suma arba procentinis dydis nuo pažeistos prievolės sumos, kurią skolininkas privalėjo sumokėti kreditoriui.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1880 žodžiai iš 3720 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.