Netiesioginiai mokesciai ir ju itaka ekonomikai
5 (100%) 1 vote

Netiesioginiai mokesciai ir ju itaka ekonomikai

TURINYS

Įvadas 2

1. Mokesčių būtinumas. Mokesčių funkcijos. 3

2. Mokesčių klasifikavimas. 5

3. Netiesioginių mokesčių poveikis ekonomikai. 7

1. Netiesioginių mokesčių įtaka BVP dinamikai. 7

4. Netiesioginių mokesčių įtaka Lietuvos Ekonomikai. 8

1. Netiesioginių mokesčių įtaka nacionalinio biudžeto dinamikai. 8

2. Netiesioginių mokesčių įtaka prekybai ir gamybai. 11

Išvados 16

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 18

Įvadas

“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai”, – pasakė žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų “neišvengiamų dalykų” – mokesčiai.

Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neįmanoma įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimo srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą turtą, kurį mes jiems paliksime.

Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka mokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi veikėjai. Todėl būtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bent pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui, verslo plėtojimui.

Tačiau nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybės uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė, valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas paaiškins, kodėl taip atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.

Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsime klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai ir gamybai.

Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių specializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais įstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamento leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei informacija iš Interneto puslapių.

1. Mokesčių būtinumas. Mokesčių funkcijos.

Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų pirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo ir pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje valstybėje.

Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčio įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų: krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t. Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiūlos be prievartos nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo, kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos (visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos srityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus, pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą, socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės uždaviniai.

Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies
šalies nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese. Nors mokesčiai ir negrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįstama valstybės valdymo organų teisė rinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams.

Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija – pajamų gavimas valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) – jos įskaitomos į valstybės (savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti būtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas, išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniams procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija – reguliavimo, kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja (priklausomai nuo valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms – reguliuoja tų prekių vartojimą, nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms –mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su infliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose (nors dažnai ir ne tik dorose).

Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia socialinis – ekonominis mokesčių vaidmuo. [1, 2, 3, 5, 18]

2. Mokesčių klasifikavimas.

Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų klasifikavimo galimybę ir būtinumą.

Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti

1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.

2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių) biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.

3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis valstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.

4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai mokesčiai bei mišrūs mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.1

Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinį biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.

Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą, kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš mokėtojo
mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui, cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ir paslaugą. Taigi netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad:

a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1600 žodžiai iš 5325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.