Neturtinės žalos atlyginimas
5 (100%) 1 vote

Neturtinės žalos atlyginimas

112131415161

PLANAS

1. ĮVADAS

2. DĖSTYMAS

2.1 NETURTINĖS ŽALOS SAMPRATA

2.2 NETURTINĖ ŽALA KAIP CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

3. NETURTINĖS ŽALOS YPATUMAI TEISMŲ PRAKTIKOJE IR JŲ

ANALIZĖ

3.1 NETURTINĖS ŽALOS APSKAIČIAVIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS

3.2 NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS IR

IŠIMTYS

3. IŠVADA

ĮVADAS

Mano rašto darbe tema yra „ Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos teismuose ir jų analizė“. Ruošdamasis rašyti šį darbo pirmiausia susipažinau su literatūra, kuri maniau yra reikalinga rašant šį darbą. Be abejo iš pradžių bandžiau ieškoti teismų praktikos, teismų sprendimų susijusių su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu ir atlyginimu. Manau, kad tikslinga buvo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimus. Tai ir bus pagrindinė mano darbo literatūra. Toliau, norėdamas išsiaiškinti o, kas gi yra ta neturtinė žala, kaip ji traktuojama teisinėje literatūroje, skaičiau mokslinius straipsnius: A. Rudzinsko „Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojoje teisėje“, Neturtinės žalos, atsiradusios dėl nesutartinių prievolių, atlyginimo klausimai,, be abejo geras pagalbininkas buvo ir V. Mikelėno knyga „ „Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“, skirsnis skirtas neturtinės žalos atlyginimui. Nagrinėjant neturtinės žalos apskaičiavimo metodiką LR teismuose padėjo dar vienas A. Rudzinsko straipsnis“ Nusikalstant padarytos moralinės ( neturtinės) žalos apskaičiavimo metodikos problemos“. Viena iš problemų iškilusių rašant darbą, buvo ta, kad literatūros susijusios su neturtinės žalos atlyginimu LR teismuose ir jų analize, tokios kaip ir nėra, tad kaip jau minėjau liko pasikliauti tik teismų praktika ir keletą straipsnių.

Naudingos literatūros radau ir savo darbe, tai yra kreipdamasi į VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės juridinę grupę ir ten man buvo pateikti teismo sprendimai, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Vilniaus rinktinėje yra keletą pareigūnų, kurie dėl neteisėto suėmimo, ir kitų neteisėtų procesinių priemonių taikymo kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tame tarpe ir neturtinės žalos.

Mano darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip teisinėje literatūroje yra traktuojama neturtinė žala. Kada, kokiais atvejais žmonės kreipiasi į teismus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toliau pabandysiu panagrinėti neturtinės žalos instituto formavimasį Lietuvoje, tuo pačiu ir teismų praktikoje. Taip pat aptarsiu įvairių užsienio šalių teisės norminius aktus reguliuojančius neturtinės žalos institutus. Bandysiu pasiaiškinti neturtinės žalos ir moralinės žalos skirtumus ir tapatumus, neturtinės žalos nustatymo teisme ypatumus. Vienas iš Lietuvos teisės aktų reguliuojančių neturtinės žalos institutus būtų Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą (toliau LR CK) lengviau galima įrodyti patirtą moralinę žalą. Anksčiau galiojęs CK taip numatė neturtinės žalos nustatymo kriterijus moralinei žalai iš valstybės institucijų prisiteisti, tik dabartinis kodeksas daugiau laisvės suteikia teismui.

Lietuvos Respublikos Žalos , atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas taip pat nustato asignavimų dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo, neteisėto sulaikymo ir t.t. sprendimų tame tarpe ir neturtinės žalos atlyginimo sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką. Neturtinė žala ( asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, vadovaujantis CK 6.250 str. atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo , asmens sveikatai ir gyvybei.

DĖSTYMAS

Neteisėtais veiksmais gali būti apkenkiami neturtiniai, piniginės išraiškos neturintys interesai. Tokius interesus taip pat gina ir saugo teisė. Tai- žmogaus garbė, orumas, asmens privatus gyvenimas, reputacija ir t.t,. kuriuos pažeidus žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms. Žala šioms vertybėms nėra susijusi su tam tikrais turtiniais praradimais, o pasireiškia dvasinio pobūdžio netekimais, kurie įvertinami pinigais bent iš dalies gali būti kompensuojami.

Dažnai ir bendrinėje kalboje, ir įstatymuose Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., anksčiau galiojusiame CK 71 str., dabar galiojančiame CK 6.250 str. yra vartojama sąvoka „ moralinė žala“, tačiau ji nėra pakankamai tiksli. „Pirma , neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. O moralės sąvoka juridinio asmens atžvilgiu nevartojama. Antra, neturtinė žala pasireiškia ne tik asmens garbės ir orumo įžeidimu, bet žymiai įvairiau. Taigi sąvoka „ neturtinė žala“ tiksliau atspindi reiškinio esmę negu sąvoka „ moralinė žala“.

Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr.l yra pateikęs moralinės žalos
sąvoką: „ Moraline žala laikomi: asmens dvasinis skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, gero vardo praradimas ir pan., padaryti veiksmais, kuriais pažeista asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas“.

LR CK neturtinę žalą apibrėžia , kaip:

V. Mikelėnas „ Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“ V. 95 m.;

„ 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.“2

1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rezoliuciją Nr.(75)7 , kurioje rekomendavo valstybėms – Europos tarybos narėms- savo įstatymuose numatyti:

– teisę į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus sveikatą;

– neturtinės žalos atsiradusios dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, taip pat vadinamosios

estetinės žalos atlyginimo;

– neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą priklausomai nuo patirto skausmo ir išgyvenimų

trukmės; tačiau neturėtų būti atsižvelgta į nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, t.y. ir turtingo ir

neturtingo žmogaus vertė, turi būti ginamos vienodai;

– neturtinės žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo nepaprastai didelius išgyvenimus

patyrusiems jo tėvams ar artimiesiems , ar sutuoktiniui;

– nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams, ar tėvams,

tačiau tik tuomet, jeigu pastarieji buvo tikrai draugiškuose santykiuose su mirusiuoju iki pat mirties.

„ Neturtinės žalos atlyginimo atvejų padaugėjo 1994 metų gegužės 17 d. įstatymu pakeitus ir papildžius Lietuvos Respublikos tuo metu galiojusį CK. 1994 m. Sveikatos sistemos įstatymas 140 str. ne tik įtvirtino neturtinės žalos atlyginimo galimybę , bet ir nustatė 500 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio atlygintino neturtinės žalos maksimumą, tačiau pastaroji norma tuo metu prieštaravo CK 71 str. numatančiam, jog atlyginamos neturtinės žalos dydis gali būti nuo 500 iki 10.000 litų“.3

„ Moralinės ( neturtinės) žalos samprata, žalos kompensavimas Lietuvos teisinėje sistemoje yra sąlygiškai naujas dalykas. Tarpukario Lietuvoje ( 1918-1940) galiojo Carinės Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo I dalies 670 straipsnis, kuris numatė neturtinės žalos atlyginimo galimybę, jei įžeistas arba įskaudintas asmuo dėl to patiria turto arba kredito nuostolius. 1940-1990 m., kai Lietuva buvo TSRS sudėtyje, tuometinė vyraujanti teisinė sąmonė iš viso nepripažino moralinės žalos instituto, nes prieštaravo visuomenės moralės nuostatoms. Neturtinės žalos kompensacija buvo visiškai atmetama. Žmogaus patirti fiziniai skausmai ir dvasiniai sukrėtimai negalėjo būti tiksliai įvertinti pinigais, nes tai labai subjektyvu ir asmeniška, o bandymas tai įvertinti pinigais

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 6.250 1 d.;

V. Mikelėnas „ Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“ V. 95 m.;

buvo „ amoralus“. Teisinėje literatūroje ši tema beveik nebuvo nagrinėjama, nes dauguma mokslininkų sutikdavo, kad atlyginti moralinę žalą iš principo neįmanoma.“4

1990 m. Lietuvoje buvo priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, kuris numatė galimybę atlyginti moralinę žalą. Taip buvo pradėtas kurti moralinės žalos institutas, 1992 m. spalio 25 d. referendume priėmus LR Konstituciją, moralinės žalos atlyginimas tapo dar ir Konstitucine nuostata. Konstitucinė asmens teisė į moralinės žalos atlyginimą yra įgyvendinama ir baudžiamajame procese ir civilinėje teisėje.

Civilinėje teisėje šiuo klausimu nuveikta daugiau. CK neturtinės žalos atlyginimas numatytas 6.250 str. 2 d.:

„ Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikata ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes , tai pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“.5

Norėdamas išsamiau panagrinėti neturtinės ( moralinės ) žalos sąvoką, dabar norėčiau pažvelgti, kaip moralinė žala traktuojama užsienio šalių teisinėje sistemoje, koks vaidmuo skiriamas moralinei žalai, kaip neturtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas užsienio valstybių teismų praktikoje, nes Lietuvos teismai nagrinėdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, be abejo gali pasinaudoti užsienio valstybių teismų sukaupta teismų praktika, šiuo klausimu. Užsienio šalyse moralinė ( neturtinė žala) suprantama ir jos atlyginimas reglamentuojamas panašiai kaip ir Lietuvoje. Neturtinės žalos atlyginimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje reglamentuoja 1896 m. Civilinio kodekso 847 paragrafas.Minėta teisės norma numato galimybę kompensuoti patirtą nematerialinę žalą. Žala atlyginama tik tam tikrais atvejais. Vokietijos teismai tiesiogiai taikydami savo šalies Konstitucijos 1 ir 2 str., išplėtė Civilinio kodekso 847 straipsnį ir numatė
galimybę priteisti nematerialinės žalos atlyginimą pažeidus ir kitas asmens neturtine teises.

„ 1804 m. priimtame Prancūzijos civiliniame kodekse, dar vadiname Napoleono kodeksu, nėra konkretaus straipsnio, apibūdinančio moralinę žalą( prejudice moral) ir jos atlyginimą, tačiau nuo XIX a. teismai taiko moralinės žalos atlyginimą, remiantis principu, jog visokia žala įstatymo numatytais atvejais privalo būti atlyginta. Vadovaujantis PR CK 1382 paragrafu, kiekviena veika,

Ą

A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje“ Jurisprudencija, 2001 t.21;

5 LR CK 6.250 str. 2 d.;

dėl kurios padaroma žala , įpareigoja asmenį kaltą dėl žalos padarymo, ją padengti. Teismų praktika žalos patenkinimą išaiškino kaip ekonominės ir neekonominės žalos atlyginimą.

Prancūzijos juridinėje literatūroje ir , be abejo , teismų praktikoje moralinė žala gali būti kelių rūšių:

1. Moralinė žala ( dommage moral):

padaroma pažeidus asmens garbę , privataus gyvenimo neliečiamybę arba kitais asmens teisių pažeidimo atvejais;

– jai priskiriamas asmenų patiriamas skausmas dėl artimo žmogaus mirties.

2. Nematerialinė žala ( dommages immateriels), kurią sudaro :

– žala dėl fizinių kančių;

estetinė žala;

malonumų praradimas, t.y. gyvenimo džiaugsmo ( galimybės sportuoti arba užsiimti menu

ir pan.). „6

Be abejo negaliu pamiršti ir artimiausios mūsų kaimynės tai yra Rusijos Federacinės Valstybinės Dūmos priimtų teisės normų reguliuojančių neturtinės žalos institutą. RF CK 151 str. pateikiama moralinės žalos sąvoka: „ Moralinė žala- tai dvasinės ir psichinės kančios, kurios atsiranda pažeidus piliečio asmens neturtines teises arba kėsinantis į kitas nematerialines gėrybes, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais. Be RF CK moralinės žalos atlyginimo ir nustatymo problemomis buvo susidomėta Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo plenume 1994-12-20 kai buvo priimtas nutarimas Nr.10 „ Kai kurie įstatymo taikymo dėl moralinės žalos kompensacijos klausimai“. Ten gana išsamiai buvo pateiktas moralinės žalos apibrėžimas ( samprata). „ Moralinė žala suprantama kaip dvasinės arba fizinės kančios, sukeliančios veiksmų ( neveikimo), kuriais kėsinamasi į žmogui nuo gimimo priklausančias arba įstatymo suteiktas nematerialines vertybes ( gyvybę s, sveikatą, asmens orumą, dalykinę reputaciją, privataus gyvenimo neliečiamybę, asmeninę ir šeimos paslaptį), arba kuriais pažeidžiamos jo asmeninės neturtinės teisės ( teisė naudotis savo vardu, autorystės teise ir kitos neturtinės teisės, numatytos įstatymuose, ginančiose teises į intelektualinės veiklos rezultatus, arba kurie pažeidžia turtines piliečio teises. Moralinė žala pasireiškia dvasiniais išgyvenimais dėl giminaičių netekimo, negalėjimo tęsti aktyvaus visuomeninio gyvenimo, darbo netekimo, šeimos arba gydytojo paslapties atskleidimo, tikrovės neatitinkančių žinių, arba dalykinę reputaciją žeminančių žinių paskleidimo, laikinų kokių nors teisių ribojimo arba

6 A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje“ Jurisprudencija , 20011.21;

atėmimo. Fizinio skausmo susijusio su suluošinimu arba kitokiu sveikatos sužalojimu, arba dėl dvasinių išgyvenimų sukeltos ligos“.7

Šių sąvokų gausa rodo skirtingą prievolių , kylančių iš žalos padarymo, teisinį reguliavimą: priklausomai nuo delikto rūšies ir kaltės formos, neturtinės žalos atlyginimas įgyja skirtingą teisinę reikšmę ir tikslą, o būtent esant neatsargumui – kompensacinę funkciją, esant tyčiai – kompensacinę baudos funkciją.

Apibendrindamas tiek Lietuvos teisinėje literatūroje tiek užsienio šalių teisinėje literatūroje išskiriamus neturtinės žalos apibrėžimus, bandysiu konstatuoti, kad neturtinė žala – tai tarsi tam tikri neigiami asmens psichikos pakitimai, kurie būtinai įvyksta jų sąmonėje, pažeidus asmenines turtine ir neturtines vertybe, nemalonūs kūno pokyčiai, sukeltos neigiamos emocijos, elgesio pakitimai, nerviniai pokyčiai, kurios turi neigiamos įtakos žmogaus savijautai.

„Taigi galima apibendrinti, kad neturtinė žala yra ne kas kita kaip pakenkimas fizinio asmens sveikatai, kuri yra valstybės teisinės apsaugos objektas. Taigi tiksliausiai neturtinę ( moralinę) žalą apibūdintume kaip psichinę žalą, nes tada aiškiai suprastume , koks teisinės apsaugos objektas yra pažeistas. Taip pat reikėtų pažymėti, jog terminai „ neturtinė žala“ ir „ moralinė žala“ neatspindi, kokioms vertybėms padaroma žala, o tarpusavyje jie skiriasi tik lingvistine prasme.

Šiuo metu galime tvirtinti, jog dabar teisės sistemoje ir teisininkų sąmonėje yra įsitvirtinę du terminai – „ moralinė žala“ ir „ neturtinė žala“, kurie vartojami kaip sinonimai. „

Neturtinės žalos prigimties teorijos:

– kompensacija už patirtus išgyvenimus, dvasinius praradimus ir kitokias kančias;

– bauda , kurios paskirtis yra nubausti asmenį.

Neturtinė žala, išreikšta pinigais, priskiriama prie bendrųjų nuostolių , todėl jų dydis neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal įstatyme numatytus žalos kriterijus. Kaip jau minėjau šie kriterijai yra aiškiai nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.:

1) žalos
sukeltos pasekmės;

2) žalą padariusio asmens kaltė;

A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje“ Jurisprudencija, 2001 t.21;

A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje“ Jurisprudencija, 20011.21;

3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį.

5) Kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Jos gali būti numatytos kitų įstatymų

(pavyzdžiui Žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo

įstatymas ir kt), pripažintos reikšmingomis teismų praktikos;

6) Sąžiningumo , teisingumo ir protingumo kriterijus.

Plačiau nagrinėjant vieną iš išvardytų kriterijų tai yra kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pasiremsiu teismų praktika, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo „ Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 str. ir Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje garbės ir orumo gynimo civilines bylas“.

„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais reguliuojančiais ginčo santykį. Europos žmogaus Teisių ir teismo jurisdikcija apima visus Konvencijos aiškinimo bei taikymo klausimus. Teismas taikydamas teisės aktus, turi vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtais sprendimais, kuriais aiškinamos Konvencijos nuostatos bei jų taikymo klausimai. Asmens garbė ir orumas ( pagal galiojusį CK 7; 71 str. ir Visuomenės informavimo įstatymą buvo ginami kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas, b) faktas jog paskleistos žinios yra apie ieškovą, c) faktas jos paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, d) faktas jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės“.9

Teismas nustatydamas faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, turi vadovautis šiomis sampratomis. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Teismas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleistos žinios, ar tik pareikšta nuomonė. Atriboti žinią nuo nuomonės būtina. Atribojant žinią nuo nuomonės, teismas turi vadovautis šiomis sampratomis. Faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys , dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija . Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris , perduodamos mintys, idėjos bei pastabos. Teismas atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ir kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją.

„ Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo gynimo, turi nustatyti faktą, ar paskleistos žinios yra apie ieškovą. Šį faktą įrodinėja ieškovas, jeigu jis tiesiogiai nebuvo paminėtas ir iš paskleistų žinių turinio neaišku, ar žinios apie jį. Faktui nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus

1 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.l 1998 m. gegužės 15 d

Kai tikrovės neatitinkančios žinios yra paskelbiamos apie juridinį asmenį, juridinis asmuo, turi teisę reikaluti priteisti materialinę žalą, padarytą paskleidus žinias. Juridinis asmuo turi teisę į moralinės žalos atlyginimą, jei tai numatyta įstatymu ( Konstitucijos 30 str. 2 d.) Tokį žalos atlyginimą tuo metu numatė Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 9 str.

Teismas įvertindamas moralinę žalą pinigais , turi atsižvelgti į žalą padariusios asmens kaltę , jo elgesį po žinių paskelbimo, į neigiamą įtaką ieškovo profesinei, visuomeninei veiklai ir kt. žinių paskleidimo būdą, formą, turinį. Anksčiau galiojęs CK buvo numatęs moralinės žalos dydį ir ji negalėjo viršyti nustatytos sumos. Visuomenės informavimo įstatymas numatė , kad moralinės žalos dydis negali viršyti 10000 litų (21 str. ld.)

Viešosios informacijos rengėjas gali būti atleistas nuo moralinės žalos atlyginimo, jeigu savo iniciatyva paskelbė paneigimą ir asmens atsiprašė.

Viešosios informacijos rengėjas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, kai paskelbia oficialią informaciją gauta iš Vidaus reikalų ministerijos ir jos sistemos struktūrinių padalinių.

Ieškininė senatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, ginant asmens garbę ir orumą, gerą vardą.“12

Išnagrinėjęs neturtinės žalos atlyginimo teismų praktiką bylose dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių ar informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą skelbimą, dabar norėčiau apžvelgti teismų praktiką susijusią su moralinės žalos vilkinant klausimo sprendimą, nagrinėjimo ypatumais Lietuvos teismuose. Pavyzdžiu paėmiau LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-04-24 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-632/2002.

Ieškovas J. Čeponis nurodė, kad Kauno miesto valdybos potvarkiu 1995-03-14 jam buvo grąžintas natūra gyvenamasis namas Kaune ,Putvinskio g. 45, kuris teisiniai jo vardu įregistruotas 2000-02-09, trijuose iš keturių šio namo gyvenamojo namo
gyvena nuomininkai, tačiau atsakovas Kauno m. valdyba, pažeisdama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. ir LR Vyriausybės nutarimo Nr.1057 nuostatas, vengia su juo sudaryti nuomos sutartį, nors nuomos santykiai tarp jo ir atsakovo yra susiklostę, bei mokėti pinigus. Pagal tuo metu galiojusį CK 485 str. 2 d. be turtinės žalos, padarytos ieškovui Kauno m. savivaldybės pareigūnų ir valdininkų neveikimu, ieškovas turi teisę ir į moralinės žalos atlyginimą. Nors kolegija bylą nagrinėjo galiojant 2000-07-18 d. patvirtintu LR CK, tačiau spręsdama moralinės žalos atlyginimo klausimą kolegija vadovaujasi 1964-07-07 patvirtintu CK, ne s žala ieškovui padaryta iki patvirtinimo minėto CK. Pripažindamas ieškovui teisę į moralinės žalos

12 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.l 1998 m. gegužės 15 d

atlyginimą , kolegija konstatavo, kad tam pagrindas neteisėta, nutartyje jau paminėta atsakovo veika- ieškovui Įstatymų suteiktų teisių varžymas. Siekdamas teisėtų savo teisių ir interesų gynimo, ieškovas buvo priverstas nevienkartiniai kreiptis į vietos savivaldos bei centrines valdžios institucijas ir akivaizdu, kad be turtinės žalos patyrė ir moralinę, nes atsakovas jo interesu gana ilgą laiką ignoravo. Kolegija sprendžia, kad atsakovui priteistina 500 Lt. moralinės žalos atlyginimo. ,,13

Dabar pateiksiu kitą teismų praktikoje rastą pavyzdį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai Kauno klinikinės ligoninės ir Viešosios įstaigos Kauno klinikinės infekcinės ligoninės gydytojų nerūpestingumo, būtinos ir neatdėliotinos medicinos pagalbos nesuteikimo, būtinų tyrimų neatlikimo, klaidingos diagnozės, mirė I. Veliškaitė. Dėl dukros mirties ieškovams Veličkoms padaryta žala , kurią sudaro 12150001t. už skausmą ir dvasinį pergyvenimą, 215000 lt. moralinė žala ir kitos išlaidos. Ieškovai prašė iš atsakovų solidariai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies , priteisdamas 20000 lt. neturtinės žalos ir kitos žalos dalį. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundais atsakovo priteisė 150000 lt. moralinės žalos, motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, tačiau pernelyg sumažino jos dydį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsakovų darbuotojų pažeidimų pobūdį, apimtį ir pasekmes, į mirusiosios I. Veličkaitės asmenines savybes, ieškovų patirtų dvasinių kančių pobūdį , į Sveikatos sistemos įstatymo 91 str. nustatytą maksimalią neturtinės žalos ribą – 500 MML bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 150000 lt. Kasaciniu skundu ieškovas prašė teismų sprendimą ir nutartį pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovams iš atsakovo Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės neturtinės žalos 1721000 lt.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3502 žodžiai iš 6875 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.