Neturtinės žalos atlyginimas
5 (100%) 1 vote

Neturtinės žalos atlyginimas

PLANAS

1. ĮVADAS

2. DĖSTYMAS

2.1 NETURTINĖS ŽALOS SAMPRATA

2.2 NETURTINĖ ŽALA KAIP CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

3. NETURTINĖS ŽALOS YPATUMAI TEISMŲ PRAKTIKOJE IR JŲ

ANALIZĖ

3.1 NETURTINĖS ŽALOS APSKAIČIAVIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS

3.2 NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS IR

IŠIMTYS

3. IŠVADA

ĮVADAS

Mano rašto darbe tema yra „ Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos teismuose ir jų analizė“. Ruošdamasis rašyti šį darbo pirmiausia susipažinau su literatūra, kuri maniau yra reikalinga rašant šį darbą. Be abejo iš pradžių bandžiau ieškoti teismų praktikos, teismų sprendimų susijusių su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu ir atlyginimu. Manau, kad tikslinga buvo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimus. Tai ir bus pagrindinė mano darbo literatūra. Toliau, norėdamas išsiaiškinti o, kas gi yra ta neturtinė žala, kaip ji traktuojama teisinėje literatūroje, skaičiau mokslinius straipsnius: A. Rudzinsko „Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojoje teisėje“, Neturtinės žalos, atsiradusios dėl nesutartinių prievolių, atlyginimo klausimai,, be abejo geras pagalbininkas buvo ir V. Mikelėno knyga „ „Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“, skirsnis skirtas neturtinės žalos atlyginimui. Nagrinėjant neturtinės žalos apskaičiavimo metodiką LR teismuose padėjo dar vienas A. Rudzinsko straipsnis“ Nusikalstant padarytos moralinės ( neturtinės) žalos apskaičiavimo metodikos problemos“. Viena iš problemų iškilusių rašant darbą, buvo ta, kad literatūros susijusios su neturtinės žalos atlyginimu LR teismuose ir jų analize, tokios kaip ir nėra, tad kaip jau minėjau liko pasikliauti tik teismų praktika ir keletą straipsnių.

Naudingos literatūros radau ir savo darbe, tai yra kreipdamasi į VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės juridinę grupę ir ten man buvo pateikti teismo sprendimai, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Vilniaus rinktinėje yra keletą pareigūnų, kurie dėl neteisėto suėmimo, ir kitų neteisėtų procesinių priemonių taikymo kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tame tarpe ir neturtinės žalos.

Mano darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip teisinėje literatūroje yra traktuojama neturtinė žala. Kada, kokiais atvejais žmonės kreipiasi į teismus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toliau pabandysiu panagrinėti neturtinės žalos instituto formavimasį Lietuvoje, tuo pačiu ir teismų praktikoje. Taip pat aptarsiu įvairių užsienio šalių teisės norminius aktus reguliuojančius neturtinės žalos institutus. Bandysiu pasiaiškinti neturtinės žalos ir moralinės žalos skirtumus ir tapatumus, neturtinės žalos nustatymo teisme ypatumus. Vienas iš Lietuvos teisės aktų reguliuojančių neturtinės žalos institutus būtų Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą (toliau LR CK) lengviau galima įrodyti patirtą moralinę žalą. Anksčiau galiojęs CK taip numatė neturtinės žalos nustatymo kriterijus moralinei žalai iš valstybės institucijų prisiteisti, tik dabartinis kodeksas daugiau laisvės suteikia teismui.

Lietuvos Respublikos Žalos , atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas taip pat nustato asignavimų dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo, neteisėto sulaikymo ir t.t. sprendimų tame tarpe ir neturtinės žalos atlyginimo sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką. Neturtinė žala ( asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, vadovaujantis CK 6.250 str. atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo , asmens sveikatai ir gyvybei.

DĖSTYMAS

Neteisėtais veiksmais gali būti apkenkiami neturtiniai, piniginės išraiškos neturintys interesai. Tokius interesus taip pat gina ir saugo teisė. Tai- žmogaus garbė, orumas, asmens privatus gyvenimas, reputacija ir t.t,. kuriuos pažeidus žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms. Žala šioms vertybėms nėra susijusi su tam tikrais turtiniais praradimais, o pasireiškia dvasinio pobūdžio netekimais, kurie įvertinami pinigais bent iš dalies gali būti kompensuojami.

Dažnai ir bendrinėje kalboje, ir įstatymuose Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., anksčiau galiojusiame CK 71 str., dabar galiojančiame CK 6.250 str. yra vartojama sąvoka „ moralinė žala“, tačiau ji nėra pakankamai tiksli. „Pirma , neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. O moralės sąvoka juridinio asmens atžvilgiu nevartojama. Antra, neturtinė žala pasireiškia ne tik asmens garbės ir orumo įžeidimu, bet žymiai įvairiau. Taigi sąvoka „ neturtinė žala“ tiksliau atspindi reiškinio esmę negu sąvoka „ moralinė žala“.

Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr.l yra pateikęs moralinės žalos
sąvoką: „ Moraline žala laikomi: asmens dvasinis skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, gero vardo praradimas ir pan., padaryti veiksmais, kuriais pažeista asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas“.

LR CK neturtinę žalą apibrėžia , kaip:

V. Mikelėnas „ Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“ V. 95 m.;

„ 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.“2

1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rezoliuciją Nr.(75)7 , kurioje rekomendavo valstybėms – Europos tarybos narėms- savo įstatymuose numatyti:

– teisę į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus sveikatą;

– neturtinės žalos atsiradusios dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, taip pat vadinamosios

estetinės žalos atlyginimo;

– neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą priklausomai nuo patirto skausmo ir išgyvenimų

trukmės; tačiau neturėtų būti atsižvelgta į nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, t.y. ir turtingo ir

neturtingo žmogaus vertė, turi būti ginamos vienodai;

– neturtinės žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo nepaprastai didelius išgyvenimus

patyrusiems jo tėvams ar artimiesiems , ar sutuoktiniui;

– nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams, ar tėvams,

tačiau tik tuomet, jeigu pastarieji buvo tikrai draugiškuose santykiuose su mirusiuoju iki pat mirties.

„ Neturtinės žalos atlyginimo atvejų padaugėjo 1994 metų gegužės 17 d. įstatymu pakeitus ir papildžius Lietuvos Respublikos tuo metu galiojusį CK. 1994 m. Sveikatos sistemos įstatymas 140 str. ne tik įtvirtino neturtinės žalos atlyginimo galimybę , bet ir nustatė 500 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio atlygintino neturtinės žalos maksimumą, tačiau pastaroji norma tuo metu prieštaravo CK 71 str. numatančiam, jog atlyginamos neturtinės žalos dydis gali būti nuo 500 iki 10.000 litų“.3

„ Moralinės ( neturtinės) žalos samprata, žalos kompensavimas Lietuvos teisinėje sistemoje yra sąlygiškai naujas dalykas. Tarpukario Lietuvoje ( 1918-1940) galiojo Carinės Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo I dalies 670 straipsnis, kuris numatė neturtinės žalos atlyginimo galimybę, jei įžeistas arba įskaudintas asmuo dėl to patiria turto arba kredito nuostolius. 1940-1990 m., kai Lietuva buvo TSRS sudėtyje, tuometinė vyraujanti teisinė sąmonė iš viso nepripažino moralinės žalos instituto, nes prieštaravo visuomenės moralės nuostatoms. Neturtinės žalos kompensacija buvo visiškai atmetama. Žmogaus patirti fiziniai skausmai ir dvasiniai sukrėtimai negalėjo būti tiksliai įvertinti pinigais, nes tai labai subjektyvu ir asmeniška, o bandymas tai įvertinti pinigais

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 6.250 1 d.;

V. Mikelėnas „ Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“ V. 95 m.;

buvo „ amoralus“. Teisinėje literatūroje ši tema beveik nebuvo nagrinėjama, nes dauguma mokslininkų sutikdavo, kad atlyginti moralinę žalą iš principo neįmanoma.“4

1990 m. Lietuvoje buvo priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, kuris numatė galimybę atlyginti moralinę žalą. Taip buvo pradėtas kurti moralinės žalos institutas, 1992 m. spalio 25 d. referendume priėmus LR Konstituciją, moralinės žalos atlyginimas tapo dar ir Konstitucine nuostata. Konstitucinė asmens teisė į moralinės žalos atlyginimą yra įgyvendinama ir baudžiamajame procese ir civilinėje teisėje.

Civilinėje teisėje šiuo klausimu nuveikta daugiau. CK neturtinės žalos atlyginimas numatytas 6.250 str. 2 d.:

„ Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikata ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes , tai pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“.5

Norėdamas išsamiau panagrinėti neturtinės ( moralinės ) žalos sąvoką, dabar norėčiau pažvelgti, kaip moralinė žala traktuojama užsienio šalių teisinėje sistemoje, koks vaidmuo skiriamas moralinei žalai, kaip neturtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas užsienio valstybių teismų praktikoje, nes Lietuvos teismai nagrinėdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, be abejo gali pasinaudoti užsienio valstybių teismų sukaupta teismų praktika, šiuo klausimu. Užsienio šalyse moralinė ( neturtinė žala) suprantama ir jos atlyginimas reglamentuojamas panašiai kaip ir Lietuvoje. Neturtinės žalos atlyginimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje reglamentuoja 1896 m. Civilinio kodekso 847 paragrafas.Minėta teisės norma numato galimybę kompensuoti patirtą nematerialinę žalą. Žala atlyginama tik tam tikrais atvejais. Vokietijos teismai tiesiogiai taikydami savo šalies Konstitucijos 1 ir 2 str., išplėtė Civilinio kodekso 847 straipsnį ir numatė
galimybę priteisti nematerialinės žalos atlyginimą pažeidus ir kitas asmens neturtine teises.

„ 1804 m. priimtame Prancūzijos civiliniame kodekse, dar vadiname Napoleono kodeksu, nėra konkretaus straipsnio, apibūdinančio moralinę žalą( prejudice moral) ir jos atlyginimą, tačiau nuo XIX a. teismai taiko moralinės žalos atlyginimą, remiantis principu, jog visokia žala įstatymo numatytais atvejais privalo būti atlyginta. Vadovaujantis PR CK 1382 paragrafu, kiekviena veika,

Ą

A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje“ Jurisprudencija, 2001 t.21;

5 LR CK 6.250 str. 2 d.;

dėl kurios padaroma žala , įpareigoja asmenį kaltą dėl žalos padarymo, ją padengti. Teismų praktika žalos patenkinimą išaiškino kaip ekonominės ir neekonominės žalos atlyginimą.

Prancūzijos juridinėje literatūroje ir , be abejo , teismų praktikoje moralinė žala gali būti kelių rūšių:

1. Moralinė žala ( dommage moral):

padaroma pažeidus asmens garbę , privataus gyvenimo neliečiamybę arba kitais asmens teisių pažeidimo atvejais;

– jai priskiriamas asmenų patiriamas skausmas dėl artimo žmogaus mirties.

2. Nematerialinė žala ( dommages immateriels), kurią sudaro :

– žala dėl fizinių kančių;

estetinė žala;

malonumų praradimas, t.y. gyvenimo džiaugsmo ( galimybės sportuoti arba užsiimti menu

ir pan.). „6

Be abejo negaliu pamiršti ir artimiausios mūsų kaimynės tai yra Rusijos Federacinės Valstybinės Dūmos priimtų teisės normų reguliuojančių neturtinės žalos institutą. RF CK 151 str. pateikiama moralinės žalos sąvoka: „ Moralinė žala- tai dvasinės ir psichinės kančios, kurios atsiranda pažeidus piliečio asmens neturtines teises arba kėsinantis į kitas nematerialines gėrybes, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais. Be RF CK moralinės žalos atlyginimo ir nustatymo problemomis buvo susidomėta Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo plenume 1994-12-20 kai buvo priimtas nutarimas Nr.10 „ Kai kurie įstatymo taikymo dėl moralinės žalos kompensacijos klausimai“. Ten gana išsamiai buvo pateiktas moralinės žalos apibrėžimas ( samprata). „ Moralinė žala suprantama kaip dvasinės arba fizinės kančios, sukeliančios veiksmų ( neveikimo), kuriais kėsinamasi į žmogui nuo gimimo priklausančias arba įstatymo suteiktas nematerialines vertybes ( gyvybę s, sveikatą, asmens orumą, dalykinę reputaciją, privataus gyvenimo neliečiamybę, asmeninę ir šeimos paslaptį), arba kuriais pažeidžiamos jo asmeninės neturtinės teisės ( teisė naudotis savo vardu, autorystės teise ir kitos neturtinės teisės, numatytos įstatymuose, ginančiose teises į intelektualinės veiklos rezultatus, arba kurie pažeidžia turtines piliečio teises. Moralinė žala pasireiškia dvasiniais išgyvenimais dėl giminaičių netekimo, negalėjimo tęsti aktyvaus visuomeninio gyvenimo, darbo netekimo, šeimos arba gydytojo paslapties atskleidimo, tikrovės neatitinkančių žinių, arba dalykinę reputaciją žeminančių žinių paskleidimo, laikinų kokių nors teisių ribojimo arba

6 A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje“ Jurisprudencija , 20011.21;

atėmimo. Fizinio skausmo susijusio su suluošinimu arba kitokiu sveikatos sužalojimu, arba dėl dvasinių išgyvenimų sukeltos ligos“.7

Šių sąvokų gausa rodo skirtingą prievolių , kylančių iš žalos padarymo, teisinį reguliavimą: priklausomai nuo delikto rūšies ir kaltės formos, neturtinės žalos atlyginimas įgyja skirtingą teisinę reikšmę ir tikslą, o būtent esant neatsargumui – kompensacinę funkciją, esant tyčiai – kompensacinę baudos funkciją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2070 žodžiai iš 6875 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.