Nevaisingumas
5 (100%) 1 vote

Nevaisingumas

Nevaisingos šeimos tyrimai

PIRMOJO LYGIO TYRIMAI

Juos atlieka akušeriai – ginekologai ar bendrosios praktikos gydytojai.

Anamnezė. Tai labai svarbi tyrimo dalis, nes gali atskleisti patologijos priežastį. Ji susijusi su intymiuoju gyvenimu, todėl klausymai neturi trikdyti pacientų ir parengti turi būti profesionaliai.

Moters anamnezė. Labai atidžiai reikia išsiaiškinti, kokia menstruacinė funkcija, ar moteris sirgo lytinių organų uždegimais. Būtina sužinoti, kokios kilmės ligos, kaip jos gydytos. Svarbus moters seksualinis gyvenimas, reikia labai atsargiai išsiaiškinti, ar neturi šio gyvenimo problemų. Kai šeima kreipiasi dėl nevaisingumo ne pirmą kartą, reikėtų žinoti ankstesnių tyrimų rezultatus ir išvadas, kad būtų išvengta nereikalingų tyrimų. Jei moteris turėjo operacijų – apie tai irgi privalu žinoti.

Kitų sistemų ligos, ypač endokrininės, irgi gali turėti įtakos nevaisingumui, todėl apie jas taip pat reikia paklausti. Tolesniam tyrimui labai svarbu žinoti šeimos anamnezę (paveldimas ligas), alergines situacijas ir žalingus įpročius.

Vyro anamnezė. Jei tyrimą pradeda šeimos gydytojas, jis turi išsiaiškinti, kokiomis ligomis vyras sirgo paauglystėje (brendimo laikotarpiu), ar nebuvo operuoti lytiniai organai, kokios seksualinio gyvenimo problemos. Jei ši santuoka ne pirmoji, klausiama apie ankstesnės šeimos vaisingumą. Reikia atkreipti dėmesį ir į darbo specifiką: ar nėra kenksmingų cheminių, vibracinių ar kitų veiksnių. Labai svarbu ir gyvenimo būdas – ar neturi žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis, narkotikai). Dažnai anamnestinį tyrimą atlieka ginekologas, todėl pagrindinius faktus sužino iš moters, tačiau toks tyrimas netiesioginis ir jo reikėtų vengti.

Išsiaiškinus abiejų partnerių anamnezę, atliekamas bendras klinikinis tyrimas. Jį vykdo bendrosios praktikos gydytojas, arba moterį tiria ginekologas, o vyrą – gydytojas, į kurį pacientas kreipėsi (urologas, seksopatologas).

Bendras klinikinis tyrimas. Jis atliekamas pagal tipinę metodiką. Išsiaiškinama, ar nėra kitų organizmo sistemų pakitimų, kurie galėtų turėti įtakos abiejų partnerių vaisingumui arba būti nepalankūs tolimesniam tyrimui ir gydymui (dekompensuotos būsenos dėl širdies bei kraujagyslių, inkstų ir kitų organų ligų).

Ginekologinis tyrimas. Tyrimo metodika įprastinė. Būtina atlikti bakterioskopinį gimdos kaklelio, šlaplės ir makšties išskyrų tyrimą, o įtarus uždegimą – bakteriologinį, chlamidijų, gardnerelų, mikoplazmų ir vaginozės testus.

Jei nustatoma uždegiminė liga ar onkocitologinis tyrimas abejotinas – moteris gydoma ir tiriama pakartotinai. Kartais turi būti atliekami specialieji tyrimai. Jais įvertinama, ar kiaušidėse vyksta ovuliacija ir kaip funkcionuoja geltonkūnis.

Bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimas ir vertinimas. Temperatūra matuojama kūno ertmėse: burnoje, makštyje, tiesiojoje žarnoje. Tai atliekama ryte, tik prabudus neišlipus iš lovos ir nesimankštinus ( pvz: vien pasirąžius kūno temperatūra gali tapti įprasta), tuo pačiu metu ir tiek pat laiko 5 – 7 min. Matuojama įprastu arba specialiais termometrais, kurie temperatūrą rodo labai greitai ir duoda garsinį signalą. Specialūs termometrai patogesni. Jei moteris dirba naktį, temperatūrą turi matuoti lovoje pagulėjus 5- 6 valandas. Bazinė temperatūra pradedama matuoti tuoj po menstruacijų, jei

šios reguliarios. Tai atliekama tris menstruacijų ciklus ir duomenys žymimi grafiškai. Jei menstruacijos nereguliarios, matuojama pradėjus moterį tirti šešis mėnesius.

Pagal BKT kreives galima iš dalies spręsti, ar kiaušidėse vyksta ovuliacija, kada, kiek trunka folikulinė bei liuteininė fazės. Jei BKT po ovuliacijos pakyla 0,3 – 0,5 laipsnio ir laikosi daugiau kaip 370C 11 dienų, vadinasi, ovuliacija įvyko ir geltonkūnis funkcionuoja gerai.

Cervikalinio indekso (CI) stebėjimas ir vertinimas. Gimdos kaklelis yra lyg biologiniai vartai, leidžiantys spermijams patekti į gimdą. Veikiant lytiniams hormonams, gimdos kaklelio sekretą išskiriančios ląstelės gamina skirtingo tipo gleives. Gleivės, išskiriamos pirmosiomis (nevaisingomis) menstruacinio ciklo dienomis yra tirštos, lipnios ir spermijams nepralaidžios. Vėliau gleivės sutirštėja ir sudaro gumulėlius. Per jas spermijai, nors ir sunkiai, jau gali prasiskverbti į gimdą. Ciklo viduryje, prieš ovuliaciją, kai estrogenų organizme daugiausia, išsiskiria kitokios gleivės. Jos vandeningos, gausios, skaidrios, šarminės (pH 7,5 – 8,0), panašios į kiaušinio baltymą, tįstančios plona gija (iki 15 cm ir daugiau. Jose nėra epitelio ląstelių – tai vaisingo arba estrogeninio tipo gleivės. Liuteininėje fazėje, kai estrogenų mažai, gleivių irgi nedaug. Jos tirštos, gausu epitelio ląstelių – tai gestageninio tipo gleivės.

Veikiant estrogenams, ne tik daugėja gimdos kaklelio gleivių, bet kinta ir gimdos kaklelio tonusas. Dėl to plečiasi gimdos kaklelio anga. Ją užpildančios vandeningos, skaidrios gleivės blizga ir atrodo labai tamsios (kaip akies vyzdys), todėl šis požymis pavadintas vyzdžio fenomenu. Jis stipriausiai išreikštas prieš ovuliaciją ir jos metu. Vėliau šis požymis išnyksta.

Gimdos kaklelio gleives daugiausiai sudaro vanduo (85 – 95 proc.), tačiau yra natrio chlorido, mucino, baltymų ir kitų medžiagų.
Natrio chlorido kiekis priklauso nuo estrogenų kiekio organizme. Jungiantis natrio chloridui su mucinu ir polisacharidais, gleivės kristalizuojasi. Gimdos kaklelio gleivių savybė (džiūstant ant objektinio stiklelio) – kristalizuotis lyg į paparčio lapą – pavadinta paparčio lapo fenomenu. Jis atsirana 6 – 7 ciklo dieną ( esant 28 dienų ciklui) ir išryškėja prieš ovuliaciją, kai estrogenų daugiausiai.

Gimdos kaklelio ir gleivių pokyčiai geriau ištiriami vertinant kompleksiškai. Patogiausia nustatyti cervikalinį indeksą (CI). Yra kelios vertinimo metodikos. Dažniausiai taikomi keturi B.Inslerio ir bendraautorių kriterijai. Kiekvienas vertinamas trijų balų suma. Didžiausia vertinimo suma lygi 12 ir atitinka priešovuliacinį estrogenų piką.

CI tiriamas nuo 6 – 7 ciklo dienos (esant reguliariam menstruacijų ciklui), kol išnyksta.

Cervikalinio indekso vertinimo skalė (B. Insleris ir kiti, 1972 m.)

Požymis Balai

0 1 2 3

Vyzdžio fenomenas Tamsus taškas 0,2 – 0,25 cm 0,3 – 0,35 cm

Kristalizacijosfenomenas nėra Smulkūs kristalai ploni stiebeliai Stambesni kristalai paparčio lapas Stambūs kristalai stambus paparčio lapas

Gleivių kiekis nėra Jų nedaug (0,4 ml) Jų yra vidutini-škai,blizgantislašas lengvainulaša (0,2 ml) Jų daug; kaska-dos požymis (gausios gleivės teka iš gimdos angos ( 0,3 ml)

Gleivių tąsumas nėra Tįsta ¼ atstumo tarp gimdos angos ir vulvos( iki 4 cm) Tįsta ½ atstumutarp gimdos angos ir vulvos(5 – 8 cm) Tįsta nuo gimdos angos iki vulvos (9 ir daugiau cm)

Įvertinimas ovuliacijos metu:

· Optimalus – 10 – 12 taškų,

· Vidutinis – 8 – 10 taškų ( estrogenų pakanka),

· Blogas – mažiau kaip 8 taškai (trūksta estrogenų).

Ovuliaciją patvirtinantys požymiai:

· Pilvo skausmas mėnesinių ciklo viduryje;

· Gimdos kaklelio gleivių suskystėjimas;

· Reguliarus mėnesinių ciklas variacijos ciklas ne daugiau kaip (plius – minus) 2 dienos – 95 proc. greičiausiai ovuliacinis;

· Luteinės fazės viduryje progesteronas daugiau 30 nmol/l;

· Folikulogenezės ir ovuliacijos įvertinimas ultragarsu;

· Bazinė temperatūra;

· LH piko nustatymas šlapime.

!!! Ovuliacija gali būti patvirtinta galutinai tik kai moteris tampa nėščia.

SPECIALUSIS VYRO TYRIMAS

Ar sutuoktinis pajėgus apvaisinti, sprendžiama iš jo sėklos, laboratorijoje ištyrus ir įvertinus ejakuliatą.

Ejakuliato tyrimas. Ejakuliato tyrimo rezultatai priklauso nuo to, kaip jis buvi rinktas ir pristatytas į laboratoriją. Šios sąlygos turi atitikti PSO standartą.Ejakuliatą tyrimui reikia surinkti praėjus nemažiau kaip 48 valandoms ir ne vėliau kaip septynioms dienoms po lytinio susilaikymo, masturbacijos ar nebaigtos lytinės sueities. Negalima ejakuliato rinkti į prezervatyvą, nes lubrikantuose ar pačiame prezervatyve esančios medžiagos, net ir trumpai laikant, naikina spermijus. Į sausą švarų, rankoje pašildytą stiklainį ar plastikinį indelį platoku kakleliu surenkamas visas ištekantis ejakuliatas. Į guminius ar metalinius indelius jo rinkti negalima. Indelį reikia laikyti sandariai uždarytą kūno

temperatūros sąlygomis ir atnešti į laboratoriją kiek galima greičiau (ne vėliau kaip per valandą).

Kad įvyktų normali ejakuliacija, labai svarbus vyro psichologinis pasirengimas bei sąlygos, kuriomis ejakuliatas surenkamas. Tai atlikti reikia namuose arba tam paruoštame kabinete. Apie spermą sprendžiama iš dviejų tyrimų, atliktų praėjus nemažiau kaip septynioms dienoms ir ne vėliau trims mėnesiams po ankstesnio tyrimo.

Dažnai dviejų ejakuliato tyrimų duomenys labai skiriasi, net tinkamai surinkus. Todėl ejakuliatą tenka tirti kelis kartus. Tai ypač svarbu, jei nustatoma pokyčių. Tyrimas tikslesnis, kai ejakuliatas surenkamas masturbuojantis.

Vyro sėklidėje spermiogenezės trukmė 72 – 74 paros (nuo spermatogonijos iki spermijaus). Sėkliniu virželiu iš sėklidžių prielipų iki sėklinių pūslelių spermijus keliauja 14 dienų. Taigi jeigu vyras prieš 90 dienų sirgo, buvo apsinuodijęs ar vartojo vaistus, sėklos kokybė bus blogesnė – net galima klaidingai diagnozuoti nevaisingumą. Neobjektyvūs vyro ejakuliato rodikliai būna ir tada, kai paskutines 5 dienas vyras gėrė stiprių alkoholinių gėrimų, vaistų, sirgo. Apie tai gydytojas turi paklausti tiriamojo asmens ir tik tada galės tinkamai įvertinti, ar ejakuliatas tinkamas apvaisinti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1393 žodžiai iš 4600 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.