Neveikimas ir jo ypatybės
5 (100%) 1 vote

Neveikimas ir jo ypatybės

1121314151

Liberalioji ideologija pripažįsta tik aktyviais veiksmais padarytus nusikaltimus.Ši teorija dar neseniai buvo vyraujanti, tačiau dabar yra išskiriami ir neveikimu padaromi nusikaltimai.XIX amžiuje vokiečių teoretikai išskyrė dvi neveikimu padaromų nusikaltimų rūšis: paprastojo arba grynojo neveikimo nusikaltimai, kurie dar vadinami tikraisiais neveikimo nusikaltimais ( echte Unterlassungsdelikte ), bei netinkami neveikimo nusikaltimai arba netikrieji neveikimo nusikaltimai ( unechte Unterlassungsdelikte ).Netikrieji dar vadinami padarymu neveikiant siekiant pabrėžti, kad šie nusikaltimai, nors įstatyme ir numatyti kaip galimi padaryti aktyviais veiksmais, šiaip gali būti įvykdyti ir neveikimu.Veikimu padaromus nusikaltimus nuo neveikimo nusikaltimų tinkamai atriboja ispanų teorija.Pagal ją veikimo nusikaltimu yra pažeidžiamas draudžiantysis įstatymas; tikrojo neveikimo nusikaltimo atveju pažeidžiamas įstatymas, kuris įpareigoja ką nors daryti; netikrojo neveikimo nusikalitmas padaromas pažeidžiant draudžiamąjį įstatymą ( draudžiamasis įstatymas pažeidžiamas nurodančiojo pareigą įstatymo pažeidimu ).Pastarojo nusikaltimo pavyzdžiu galėtų būti tokia situacija, kai slaugė prižiūrėdama invalidą sąmoningai neatliko tam tikrų veiksmų būtinų ligonio gyvybinėm funkcijom palaikyti.Dėl tokio neveikimo invalidas, savaime suprantama miršta.Tačiau galėjo ligonis būti ir nužudytas tos pačios slaugės aktyviais veiksmais.Taigi yra pažeidžiamas draudžiantysis įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už nužudymą.Tačiau šis įstatymas pažeidžiamas slaugei nevykdant pareigų, tai yra pažeidžiant pareigas nurodantį įstatymą.

Šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai daugėja grynojo neveikimo nusikaltimų.Vienas pagrindinių šio reiškinio buvimo veiksnių yra gyvenimo technokratėjimas, sąlygojantis vis didesnį ratą situacijų, kai iš asmens reikalaujama aktyvių veiksmų atitinkamose situacijose.

Patys pagrindiniai tikrojo neveikimo nusikaltimai, kurie yra būdingi beveik visoms teisės sistemoms, yra pagalbos nesuteikimas asmeniui, kuriam yra iškilęs realus pavojus, taip pat nepranešimas apie sunkius nusikaltimus.Šie nusikaltimai daugiau ar mažiau yra įvardijami skirtingų šalių baudžiamuosiuose kodeksuose.Kai kurių šalių baudžiamieji įstatymai, kaip kad, pavyzdžiui, Prancūzijos, numato ne konkrečius nusikaltimus, bet įtvirtina bendrąją taisyklę ( tarkim, kad yra numatoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo nepranešimą, nevardijant konkrečių nusikaltimų ).Kiti gi kodeksai pasirenka vardijimo būdą ( pavyzdžiui, nusikaltimų, už kurių nepranešimą taikoma baudžiamoji atsakomybė, konkretus paminėjimas ).

Tačiau common law sistemoje neveikimo nusikaltimų nėra daug, išskyrus reglamentines teisės normas.Dar XIX amžiuje Stephenas teigė, kad nėra nusikaltimų, kurie net ir tyčiniu neveikimu sukeltų nužudymą.Pavyzdžiui, Jonaitis avarijos vietoje pamatė gulintį sužeistą Petraitį, tačiau jam nepadeda ir Petraitis miršta.Tačiau nelaikoma, kad Jonaitis padarė nusikaltimą.Dar ir šiomis dienomis pagalbos nesuteikimo nukentėjusiajam nusikaltimas šios teisės sistemos šalyse neegzistuoja.Tačiau, jei Jonaitis turėtų specialią pareigą veikti, tuomet jis galėtų būti baudžiamas už tyčinį nužudymą, nors avarija būtų įvykusi ir ne dėl jo kaltės.Tačiau tokiu atveju tai jau būtų netikrojo neveikimo nusikaltimas, kadangi toks nusikaltimas, paprastai padaromas veikimu, šiuo atveju padaromas neveikimu.

Kitaip nei grynojo neveikimo nusikaltimai, netikrojo neveikimo nusikaltimai nėra vardijami specialiosiose atskirų šalių baudžiamųjų įstatymų dalyse.Iš esmės tokie nusikaltimai atsirado dėl jurisprudencijos ir doktrinos taikomos ekvivalentiškumo teorijos.Grynojo neveikimo nusikaltimas pasireiškia pareigos neįvykdymu, kas sąlygoja įstatymo pažeidimą.Tuo tarpu netinkamo neveikimo atveju nusikaltėlis įpareigojamas užkirsti kelią galimoms pasekmėms atsirasti.Taigi nieko nedarydamas jis padaro tikrąjį veikimo nusikaltimą.Netikrojo neveikimo nusikaltimai turi tokius požymius: 1) rezultato, numatyto baudžiamajame kodekse apibrėžtam nusikaltimui, kuris padaromas veikimu, pasiekimas; 2) rezultatas yra neveikimo, tokiu būdu prilyginamo veikimui, pasekmė; 3) sąmoningas neveikimas, kai buvo galima išvengti pasekmių, turint tokią pareigą jų išvengti; 4)labai tikėtinas priežastinis ryšys tarp neveikimo ir pasekmių.

Tačiau tokių nusikaltimų pripažinimo buvimas būdingas daugiau Vokietijos teisei.Tuo tarpu liberalioji ( Prancūzijos ) ideologija, kaip jau buvo minėta atmeta tokių nusikaltimų egzistavimą, pateikdama konkrečias šių nusikaltimų buvimo negalėjimo priežastis: 1) visų pirma priežastinis ryšys tarp neveikimo ir rezultato ne visada yra tikras; 2) be to, šių nusikaltimų nenumato įstatymas.Prancūzijos teismų praktika yra formali, tačiau ji yra plėtojama.Kasacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius kai kurį neveikimą prilygina pagal baudžiamąją teisę baudžiamam aktyviam elgesiui ( pavyzdžiui, muitininkas toleruodamas kontrabandą gali būti nubaustas už bendrininkavimą gabenant kontrabandą- kaip neveikimu pažeidęs muitinės įstatymus ).Be to, vadovaujantis liberaliąją ideologija įstatyminis nusikaltimo, padaromo neveikimu, sąvokos įtvirtinimas yra visiškai
, kriminalizuojant nužudymą dėl neatsargumo, įstatymų leidėjas sutapatina nevikrumą ( veikimas ) su nerūpestingumu ( neveikimas ).

Vokietijos teisėje nusikaltimo padarymo neveikimu sąvoka visada egzistavo.Iš pradžių teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad aktyviais veiksmais padaromo nusikaltimo veika galėjo būti ir neveikimo nusikaltime.Tačiau tai prieštaravo vertinimo pagal analogiją draudimo taisyklei bei įstatymo teksto konkretaus ir individualaus taikymo principui, kuris įtvirtintas Pagrindiniame įstatyme.Vėliau 1975 metų Vokietijos baudžiamajame kodekse buvo dvejopai įtvirtinta neveikimu padaromų nusikaltimų sąvoka.Jame buvo numatyta, kad tam tikromis sąlygomis rezultato neišvengimas yra tolygus tokio rezultato padarymui aktyviais veiksmais.Antra, jame įtvirtinta bendroji nuostata kalbanti apie nusikaltimo padarymą neveikimu.Pagal 13 straipsnį neveikiantis asmuo tam tikroje situacijoje yra baudžiamas pagal šį įstatymą tik tuomet, jei jis turėjo teisinę pareigą veikti taip, kad išvengtų rezultato kaip nusikaltimo sudėties požymio, bei jei dėl neveikimo atsiradusios pasekmės gali būti prilygintos atitinkamam veikimu padaromo nusikaltimo rezultatui.Panašiai netinkamo neveikimo nusikaltimo sąvoką pateikia ir Ispanijos, Graikijos, Italijos bei Japonijos baudžiamieji kodeksai.Taip pat ir Anglijos teismų praktika nusikaltimą padaromą neveikimu prilygina veikimui.

Nusikaltimo padarymo neveikimu sąvokos plėtojimas yra labai svarbus, kadangi leidžia bausti asmenis, kurie neveikia tada, kai galėtų sukliudyti atsirasti nusikalstamoms pasekmėms.Už grynojo neveikimo nusikaltimus baudžiama labai retai, be to, dažnai toks baudimas neįmanomas, nes, pavyzdžiui, pagalbos nesuteikimo nusikaltimo atveju tokį nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nusikaltimo vietoje.Todėl neabejotinai netikrojo neveikimo nusikaltimų išskyrimas yra gana esminis, siekiant apsaugoti teisinius gėrius.

Neveikimas ir jo ypatybės

Aktyviais veiksmais padaromo nusikaltimo atskyrimas nuo neveikimu padaromo nusikaltimo yra esminis norint teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nubausti ją padariusį asmenį.Tai padaryti viena vertus yra nesunku, kadangi šių nusikaltimų požymiai yra iš esmės skirtingi.Tačiau šiuos požymius nustatyti ir juridiškai įvertinti atskirais atvejais būna sunku.

Neveikimu padaromų nusikaltimų paplitimas iš esmės yra susijęs su visuomenėje vyraujančiu teisinės pareigos suvokimu, pareigos sąmoningu vykdymu.

Neveikimu padaromi nusikaltimai dažnai sukelia ne ką mažesnes neigiamas, nepageidautinas pasekmes nei nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais.Kartais neveikimu padaroma daug didesnė žala.Pavyzdžiui, Černobylio atominės elektrinės sprogimo pasekmes pajautė daugybė žmonių visoje Europoje.Taigi tokių nusikaltimų išskyrimas yra būtinas tam, kad žmonės, dėl kurių neveikimo atsiranda žala, neišvengtų atsakomybės ir, jei teismas nuspręstų- bausmės.

Lietuvos baudžiamosios teisės teorijoje nusikalsamas neveikimas nebuvo plačiau nagrinėtas.tiesiog paminėta, kad nusikalstamas neveikimas yra pasyvus elgesys, pasireiškiantis tam tikrų veiksmų, kurious asmuo privalėjo ir galėjo atlikti, napadarymu.Šie privalomi veiksmai kyla iš: a) įstaymo ar kito norminio teisės akto reikalavimų; b) prisiimtų įsipareigojimų pagal darbo ar kią suartį; c) ankstesnių kaltininko veiksmų, dėl kurių kiti asmenys pateko į pavjoingą situaciją ir todėl reikia užkirsti kelią galimiems nepageidaujamiems, neigiamiems padariniams atsirasti.

Neveikimu padaromi nusikaltimai dažnai baudžiamosios teisės teorijoje yra skirstomi į tikruosius neveikimu padaromus nusikaltimus(delictum ommissionis) ir netikruosius neveikimu padaromus nusikaltimus(delictum commissionis per ommissionem).Pastarieji dar vadinami materialiniais nusikaltimais.Jiems būdinga tai, kad asmuo sukelia tam tikrų padarinių, nes neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, tai yra turėjo specialą pareigą, kurios neįvykdė.Tuo tarpu tikrieji neveikimu padaromi nusikaltimai yra tokie, kai neveikimas sudaro pabaigtą nusikaltimą tuo atveju, kai asmuo suvokia pareigą imtis atitinkamį veiksmų.Tai atitinka formalią nusikaltimo sampratą.Taigi esminis skirtumas tarp šių nusikalstamų veikų yra tas, kad vienu atveju yra speciali pareiga, kurią asmuo privalo atlikti, o kitu atveju iš asmens reikalaujama suvokimo, kad reikia imtis tam tikrų veiksmų siekiant išvengt neigiamų pasekmių, ir tokių veiksmų neatlikimas jau savaime yra baigtinis nusikaltimas.

Pažymėtina, kad tam tikri nusikaltimai pagal budžiamąjį kodeksą yra įvardijami tik kaip galimi atlikti aktyviais veiksmais, neveikimu ar abejomis veikos rūšimis.Pavyzdžiui, išimtinai neveikimu padaromas nusikaltimas yra nepranešimas apie nusikaltimą, nes to padaryti veikimu paprasčiausiai neįmanoma.

Objektyvieji neveikimu padaromų nusikaltimų požymiai

Nusikalstamas neveikimas- tai tam tikrų veiksmų, kurie yra būtini siekiant apsaugot teisines vertybes nuo kilusio pavojaus, neatlikimas.Nesasnt pavojaus šiems teisiniams gėriams pareigos neatlikimas negali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.Taigi nusikalstamas neveikimas yra siejamas su tam tikra pareiga veikti, kuri atsiranda iš tam tikrų reikalavimų (įtvirtinta įstatyme, kitame teisės akte, sutartyje,
įsipareigojime, kyla dėl ankstesnių kaltininko veiksmų), kurie yra tiksliai apibrėžti.Todėl iš asmens negalima reikalauti atlikti daugiau veiksmų nei jis privalėjovadovaujantis baudžiamuoju kodeksu.

Savaime suprantama, kad tam tikrais atvejais vien pareigos nevykdymas nereiškia, kad asmuo bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi pareigos vykdymas turi būti susijęs su atitinkamomis asmens galimybėmis.Pavyzdžiui, turint tam tikrų fizinių ar psichinių trūkumų ar esant panaudotam fiziniam ar psichiniam smurtui.Tarkim paralyžiuotas ir nebylus asmuo negali pranešt apie nusikaltimą, todėl šiam asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.Taip pat ir sargas negali atlikti tokių veiksmų, jei jis yra sumuštas iki sąmonės netekimo ar surištas.Kitaip yra su psichiniu smurtu, kadangi realiai išmatuot negalimumą atlikt įpareigotų veiksmų esant psichologiniam smurtui yra gana sunku.Baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika sieja šią problemą su būtinojo reikalingumo institutu baudžiamojoje teisėje.Baudžiamosios atsakomybės nesukelia neveikimas dėl psichinio smurto, jei grasinamo smurto galima žala yra žymiai didesnė nei ji atsirastų dėl prievartaujamo nusikalstamo neveikimo.

Pareiga veikti yra susijusi su pavojumi valstybės saugomiems teisiniams gėriams.Pavyzdžiui, pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, jo nuosavybei, garbei, orumui ir panašiai.Nesant tokio pavojaus pareigos neatlikimas negali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu.Tarkim serviso darbuotojas nepripylė tepalo į automobilį, nors žinojo, kad jo trūksta.Tačiau tai visai nesukelia pavojaus nei asmens sveikatai, nei gyvybei.Kitas reikalas, jei serviso darbuotojas žinodamas apie automobilio gedimą jo nepataisytų ir dėl to automobilio savininkas patektu į avariją ir joje žūtų.

Toks pavojus gali kilti dėl keleto priežasčių: a) kaltininkas siekdamas tam tikro rezultato pats sukuria tą pavojų; b) kaltininkas sukelia pavojų nesiekdamas konkretaus tikslo; c) pavojus atsiranda dėl atsitiktinių aplinkybių, tačiau kaltininkas yra įpareigotas neleisti gresiantiems padariniams atsirasti.

Taigi neveikimas, jei asmuo buvo įpareigotas veikti ir turimų įpareigojimų ribose, gali būti pagrindas baudžiamąjai atsakomybei.

Asmeniui nustatytų pareigų pagrindai ir jų turinys yra svarbūs nagrinėjant ar gali būt taikoma baudžiamoji atsakomybė neveikimą ar ne.Yra keletas universaliais laikomų pagrindų:

1) įstatymuose numatytos pareigos, kurių nevykdymas sukelia pavojų valstybės ginamiems teisiniams gėriams.Pavyzdžiui, įstatymai įpareigoja pilnamečius vyriškos lyties asmenis eiti tikrąją karinė tarnybą.

Valstybė priima daugybė įvairių įstatymų, kuriuose numatyti vienokie ar kitokie draudimai bei įpareigojimai.Tačiau tai nereiškia, kad už kiekvieną įstatyme numatytos pareigos nevykdymą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.Paprastai atsakomybės rūšis priklauso nuo to, kokie padariniai kilo ar galėjo kilti dėl neveikimo, tai yra, kokia žala buvo ar galėjo būti padaryta valstybės ginamiems teisiniams gėriams.Atsakomybė gali būti civilinė, administracinė ir baudžiamoji (taip pat drausminė, tarnybinė ir kitos).Baudžiamosios teisės ginamos vertybės dažnai sutampa su kitų teisės šakų ginamais gėriais.Tačiau baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip ultima ratio, tai yra, kai kitų teisės šakų priemonėmis negalima užtikrinti teisinių gėrių apsaugos, tik tuomet gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.Taigi, kai įstatymų leidėjo nuomone, pareigos nevykdymas sukelia didelį pavojų, gali būti nustatyta baudžiamoji atsakomybė

2) kaltininko anksčiau padaryti neteisėti veiksmai buvo pagrindas žalai atsirasti arba buvo reali gresmė jai atsirasti.Savaime suprantama, turima omeny tik žala valstybės saugomoms teisinėms vertybėms, tai yra vertybėms, kurios yra numatytos įstatymuose.Tokie veiksmai gali būti numatyti ir kitų įstatymų, tai yra jie nebūtinai turi turėti nusikaltimo požymių.

Pareiga veikti gali atsirasti ir atliekant teisėtus veiksmus.Pavyzdžiui, užtvankos prižiūrėtojas neatlikęs tam tikrų veiksmų sukelia užtvankos avariją, dėl kurios yra sunaikinamas šalimais esantis kaimas.Taip pat pareiga veikti gali atsirasti ir asmenį priimant dirbti tam tikrą darbą ar atlikti tam tikras pareigas.

3) asmuo gali savanoriškai gali apsiimti pareigą apsaugot tam tikrus teisinius gėrius.Pavyzdžiui, savanoriškas dalyvavimas senukų prieglaudos slaugių programoje suteikia asmeniui tam tikrus įpareigojimus, kurių nesilaikant sukeliamas pavojus senukų sveikatai ar net gyvybei.Taigi, jei asmuo nevykdys savanoriškai prisiimtų įpareigojimų, tai, atsiradus esminės žalos senukų sveikatai ar gyvybei, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

4) asmuo naudodamas ar turėdamas padidinto pavojaus šaltinių sukelia sau pareigą saugot atitnkamus valstybės ginamus teisinius gėrius.Pavyzdžiui, pavojingo gyvūno laikymas įpareigoja asmenį atitinkamai jį prižiūrėti, kad nekiltų pavojaus tam tikroms vertybėms, kaip kad aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei.Todėl, jei tarkim šuo užpuola praeivį ir sukelia sunkų kūno sužalojimą, tai šuns šeimininkas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neatsargų kūno sužalojimą.

Taigi ar
baudžiamoji atsakomybė, ar ne priklauso ir nuo to, ar yra pavojus ar jo grėsmė baudžiamųjų įstaymų saugomiems gėriams, ir nuo to, kokios yra konkrečios asmens pareigos ir jų įvykdymo galimybės.

Antra vertus, ne kiekvienos pareigos prisiėmimas lemia baudžiamosios atsakomybės atsiradimą neveikimo atveju.Pavyzdžiui moralinių paskatų veikiamas asmuo turėtų padėti badaujančiam žmogui, tačiau pastarojo mirtis dėl bado neužtrauks baudžiamosios atsakomybės.Taip pat ir esant dviem ar daugiau pareigų vienu metu, susijusių su skirtingais subjektais, realiai galima įvykdyti tik vieną pareigą.Todėl neveikmą tokiu atveju teismų praktika linkusi traktuoti kaip nenusikalstamą.Tokiu atveju laikoma, kad asmuo turėjo atlikti tą pareigą, kurią įvykdžius būtų apsaugoti vertingesni teisiniai gėriai, o esant lygiavertėms vertybėms- bet kurią iš jų.Pavyzdžiui kilus klausimui, ką gaisro metu gelbėti pirmiausiai- žmogaus gyvybę ar turtą, turėtų būti pasirenkamas žmogus, o kalbant apie lygiavertį turtą, nesvarbu kurį.

Viena svarbiausių teisinių problemų kalbant apie neveikimą yra tai, kad čia sunku išskirti priežastinų ryšį, būdingą aktyviais veiksmais padaromam nusikaltimui.Dar T.Hobsas teigė, kad, kur nėra veiksmo, negali būti ir priežasties.Pavyzdžiui asmuo nukrito nuo namo stogo, o pro šalį ėjęs asmuo nesueikė nukritusiajam pagalbos ir pastarasis mirė.Tačiau jo mirties priežastis yra ne tai, kad jam nebuvo suteikta pagalba, o jo nukritimas nuo stogo.

Įvairūs rusų teisininkai skirtingai aiškina priežastinio ryšio buvimą neveikimu padaromo nusikaltimo sudėtyje.Profesorius M.Šorgorodskis teigia, kad priežastinio ryšio esant neveikimui nėra.Kyla klausimas, ar asmuo atsako už neveikimą ir kada atsako.Tačiau priežastinio ryšio tarp neveikimo ir rezultato klausimas nekeliamas.Esant netikrojo neveikimo nusikaltimui šis nusikaltimas gali būti vertinamas kaip delictum sui generis ir asmuo gali būti baudžiamas, tik jei tai specialiai numatyta įstatyme.Be to, tikrojo neveikimo nusikaltimo atveju priežastinio ryšio klausimo išvis nėra.Pasak M.Šorgorodskio, baudžiamoji teisė turi pagrįsti baudžiamąją atsakomybę, tuo tarpu priežastinio ryšio klausimas čia nekeliamas.Baudžiamąją atsakomybę pagrindžia faktas, kad asmuo, turėjo pareigą atlikt tam tikrus veiksmus, nors priežastinio ryšio tarp neveikimo ir pasekmių nėra.Pavyzdžiui, asmuo, prisiimdamas pareigą prižiūrėti vaikus, norėjęs neigiamų pasekmių vaikams ir sąmoningai neveikęs, kad tų pasekmių neatsirastų, yra atsakingas už rezultatą, nes privalėjo veikti, nors priežastino ryšio ir nėra.M.Šorgorodskiui pritaria ir N.Sergijevskis.

Tačiau kiti rusų autoriai su kolegomis nesutinka ir bando įrodyti priežastinio ryšio tarp neveikimo ir pasekmių buvimą.Pasak profesoriaus N.Tagancevo, atsakomybės už neveikimą pagrindu turi būti kilęs pavojus ar žalos padarymas saugomoms vertybėms.Pavyzdžiui, jei gelbėtojas vietoj to, kad prižiūrėtų besimaudančius vaikus baseine, nuėjo snūstelti ir vienas vaikų nuskendo, tai būtų jo neveikimo ir vaiko mirties priežastinis ryšys.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2794 žodžiai iš 5577 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.