Nitratai vandenyje
Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo. Iš giliau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių jis išgaunamas gręžiniais. Tokį vandenį, vadinamą spūdiniu, vartoja apie 2,7 mln. Lietuvos gyventojų. Dar apie milijonas žmonių geriamąjį vandenį semia iš seklių vandeningųjų sluoksnių – 2-5 metrų gylio kastinių šulinių.
Gruntinis vanduo yra arčiausiai žemės paviršiaus, todėl jo eksploatacija pigiausia, tačiau dėl neapdairios ir netvarkingos ūkinės veiklos šulinių vanduo dažnai užteršiamas. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams bei neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp dirvožemio tręšimui suvartotų organinių bei neorganinių trąšų kiekio ir nitratų koncentracijos gruntiniame vandenyje. Procesas priklauso nuo dirvožemio ir podirvio struktūros. Nitritai – nepastovūs komponentai, kurie toliau oksiduojasi iki nitratų (NO3-). Nitritai į upes gali pakliūti ir su nutekamaisiais vandenimis. Nesaikingai tręšiant dirvą, nitratų koncentracijos padidėjimą vandenyje gali sąlygoti ir išplautos azotinės trąšos.
Nitratai – grėsmė gyvybei
Medicinos literatūroje plačiai aprašyta, kad, su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai, dėl nitratredukuojančių bakterijų poveikio lengvai virsta toksiškesniais junginiais – nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu – hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5%. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10%, žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai; žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų ir nitritų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę bei generatyvinę funkcijas. Kadangi organizme nitratai virsta nitritais dėl daugelio mikroorganizmų poveikio, svarbu, kad vaikai, ypač sergantys infekcinėmis ligomis, negautų su maistu didelio nitratų kiekio.
Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, o tuo pačiu ir nitritams, padidėja.
Be to, įrodyta, kad nitratai organizme gali virsti nitritais ir jungtis su antriniais bei tretiniais aminais, esančiais maisto produktuose, sudarydami toksiškas organizmui medžiagas – kancerogeninius nitrozo aminus. Nitratai ir nitritai yra nuodingosios medžiagos, pavojingos ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Patekę į žmogaus organizmą, nitratai virsta nitritais, galinčiais sukelti vėžį, hemoglobiną verčia methemoglobinu, trikdo deguonies tiekimą audiniams. Šį procesą skatina mikroorganizmai, tarp jų ir tie, kurie patenka su geriamuoju vandeniu. Tai ypač pavojinga naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, o taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste.
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus
Tyrimai
Per penktadalį Lietuvos teritorijos sudaro lygumos, kurių dirvožemis – sunkiai praleidžiantis vandenį priemolis. Tokiose vietose gruntinis vanduo filtruojasi dešimtį kartų lėčiau nei smėlingose aukštumose, tad užterštas mineralinėmis ar organinėmis trąšomis jis natūraliai neišsivalo. Neorganinių azotinių trąšų, mėšlo, srutų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia juos azoto junginiais ir bakterijomis. Gruntinio vandens tikrinimo duomenimis, per 40 proc. tirtų šulinių vandens buvo užteršti nitratais, kone pusė jų – mikrobais. Pripažinta, kad nors nitratų požeminiame vandenyje atsiranda ir natūraliu būdu, pagrindinis gruntinio vandens teršėjas nitratais yra netinkama žemės ūkio veikla.