Nobelio 2002m. ekonomikos mokslų premijos laureatai
2002 m. ekonomikos mokslų premija,kuri sudarė 1,6 miliono dolerių, Alfredui Nobeliui atminti paskirta dviem mokslininkams – Prinstono universiteto profesoriui Daniel Kahneman „už psichologijos tyrinėjimų apžvalgų, ypač susijusių su žmogaus vertinimu ir sprendimų priėmimu neapibrėžties sąlygomis, integravimą į ekonomikos mokslą“ ir George Mason universiteto (Arlingtonas) profesoriui Vernon L. Smith „už laboratorinių eksperimentų kaip empirinės ekonominės analizės priemonės, ypač tyrinėjant alternatyvius rinkos mechanizmus, kūrimą“. Ekonomikos mokslų premiją Alfredui Nobeliui atminti skiria Švedijos karališkosios mokslų akademijos Ekonomikos mokslų premijos komitetas.
Neįprasta tai, kad premija atiteko ekonomistui ir psichologui. Istorijoje ekonomikos premojos laureatai jau buvo ne ekonomistai, pvz.: matematikas Džonas Našas(John Nash). Bet, kad ekonomikos premija būtų įteigta psichologui, tai jau netikėtas žingsnis.
Daug ekonominių tyrinëjimų tradiciškai buvo pagrįsta homo oeconomicus prielaida, t. y. asmeniniu suinteresuotumu ir racionalių sprendimų prėmimo geba. Taip pat buvo plačiai laikomasi nuomonės, kad ekonomika – neeksperimentinis mokslas, greičiau pasikliaujantis realaus pasaulio ekonomikų stebëjimu negu kontroliuojamais laboratoriniais eksperimentais. Tačiau šiuo metu daugėja tyrinėjimų, skirtų pagrindinėms ekonominėms prielaidoms apibrėžti ir patikrinti; be to, atliekant ekonominius tyrinėjimus vis labiau pasikliaujama duomenimis, surinktais laboratorijoje, užuot stebėjus ekonomiką. Tokių tyrinëjimų pagrindas – dvi skirtingos, bet šiuo metu suartėjusios sritys: žmogaus vertinimo ir sprendimų priėmimo analizė, atliekama pažinimo psichologų, ir ekonominės teorijos teiginių empirinis patikrinimas, atliekamas ekonomistų eksperimentatorių.
Šiuolaikiniai tyrinėjimai ties ekonomikos ir psichologijos susikirtimo linija parodė, kad tokios sąvokos kaip ribotas racionalumas, ribotas asmeninis suinteresuotumas ir ribota savikontrolė yra svarbūs įvairių ekonominių reiškinių veiksniai. Psichologijos įžvalgos turėjo ypač stiprų poveikį dabartinei finansų ekonomikos plėtrai. Kodėl gi tuomet reikėjo tiek daug laiko, kad šios idėjos būtų pripažintos atliekant ekonominius tyrinėjimus? Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad eksperimentiniai metodai tik neseniai „prasiskverbė“ į ekonomikos mokslą. Tyrinėjant kainų sudarymo ir rinkos institucijų ryšį, vis daugiau ekonomistų eksperimentinius metodus pradėjo laikyti privaloma tyrinėjimo priemone. Šiandien nauja ekonomistų karta yra dviejų, anksčiau buvusi atskirų eksperimentinės ekonomikos ir ekonominės psichologijos mokslinio tyrinėjimo tradicijų nuoseklaus susijungimo katalizatorius. Daniel Kahneman ir Vernon L. Smith – pagrindiniai šių tradicijų atstovai, savo darbais daug prisidėję prie nuodugnaus ekonominių tyrinëjimų atnaujinimo.
65 metų Prinstono universiteto profesorius mano ,kad pelnas, kurį investitoriai užsidirbo fondų biržoje, priklauso ne tik nuo rizikos, bet ir nuo klaidų, kurias žmonės padaro laukdami, ir nuo reakcijos į naują informaciją.
Vernon L. Smith, Džordžo Meisono universiteto profesorius, premiją gavo visų pirma už naujų testų sukūrimą, alternatyvių rinkos modelių laboratorijos sąlygomis — nepaprastai naudingą mechanizmą, kuris gali būti naudojamas, pavyzdžiui, sprendžiant rinkos liberalizaciją ir valstybinio monopolio privatizavimą.
Nobelio premija ekonomikai, kuri laikoma pačiu svarbiausiu apdovanojimu ekonomikos pasaulyje — vienintelė premija iš visų Nobelio premijų, kuri nebuvo įsteigta paties Alfredo Nobelio.
Savo testamente įžymus švedų išradėjas įvardija 5 premijas: fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir premiją už taiką.Visos jos pirmą kartą buvo įteiktos prieš 100 metų, 1901 metais.
Kalbant apie ekonomikos premiją, tai ji labai jauna: 1968m. ją įsteigė Nobelio vardui atminti Nacionalinis Švedijos bankas.
Daniel Kahneman
D. Kahneman gimė 1934 m. Tel Avivo mieste Izraelyje (JAV ir Izraelio pilietis). Psichologijos ir matematikos studijų bakalauro kvalifikacinis laipsnis jam suteiktas 1954 m. Hebrajų universitete (Jeruzalė), psichologijos mokslų daktaro laipsnis – 1961 m. Kalifornijos universitete (Berklis). Dirbo Hebrajų universiteto (1961–1978 m.), Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje (1978–1986 m.) ir Kalifornijos universiteto (1986–1994 m.) profesoriumi. Nuo 1993 m. yra Prinstono universiteto (Princeton University) Eugene Higgins vardo psichologijos profesorius (Psichologijos katedra) ir Woodrow Wilson visuomeninių ir tarptautinių reikalų mokyklos (Woodrow Wilson School of Public and International Affairs) prie šio universiteto profesorius. 1995 m. D. Kahneman gavo Ernest R. Hilgard psichologijos draugijos Warren G. Harding medalį. Pripažindama jo nuopelnus psichologijos mokslui, Amerikos psichologų asociacija 1982 m. skyrė apdovanojimą už svarų mokslinį indėlį. D. Kahneman yra Amerikos psichologų draugijos ir Amerikos psichologų asociacijos, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Nacionalinės mokslų akademijos, Ekonomikos mokslų draugijos, Ekonometrikos draugijos ir keleto kitų draugijų narys, Pensilvanijos ir Trento universitetų garbės mokslų daktaras. Be to, jis yra Journal of Behavioral
Decision Making, Journal of Risk and Uncertainty, Thinking and Reasoning ir Economics and Philosophy žurnalų redakcijos kolegijos narys.
Ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti skiriama pripažįstant idėjas, darančias įtaką kuriai nors ekonomikos sričiai. Šiuo atveju apdovanojimas rodo didžiulę sėkmę metodo, kuris praplečia tyrinėjimų galimybes, pritaikant psichologiškai realistinius ekonomikos veikėjų modelius ekonomikos teorijai, ir žinomas kaip elgsenos ekonomika. D. Kahneman tapo pirmuoju izraeliečiu ir antru pagal profesiją „neekonomistu“, kuris gavo A. Nobelio ekonomikos premiją.
D. Kahneman sujungė psichologijos įžvalgas ir ekonomikos mokslą, padėdamas pagrindus naujai mokslinio tyrinėjimo sričiai. Svarbiausios D. Kahneman išvados susijusios su sprendimų priėmimu neapibrėžties sąlygomis. Jis parodė, kaip žmogaus sprendimai labai skiriasi nuo sprendimų, kuriuos numato standartinė ekonomikos teorija. Kartu su artimu draugu ir garsiu psichologu Amos Tversky (mirė 1996 m.) kaip alternatyvą jis suformulavo perspektyvos teoriją, geriau paaiškinančią stebimą elgseną. D. Kahneman taip pat atskleidė, kaip žmogaus vertinimas gali nulemti pasirenkant trumpesnius euristinius kelius, sistemingai nukrypstančius nuo pagrindinių tikimybių teorijos principų. Jo darbai įkvėpė naują ekonomikos ir finansų srities tyrinėtojų kartą praturtinti ekonomikos teoriją pažinimo psichologijos įžvalgų pritaikymu vidinei žmogaus motyvacijai.